Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 16 val., Europos parko g., Vilniuje, vairuodamas motociklą YAMAHA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo, kliudė signalinį stulpelį, apgadino jį.

Be to, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 16 val., Europos parko g., Vilniuje iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. pripažino savo kaltę dėl to, kad sulaužė stulpelį, tačiau neprisipažino, kad pasišalino tyčia iš eismo įvykio vietos. Jis paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. važiavo motociklu nuo Skirgiškių, kelias vingiuotas, motociklas pradėjo stabdyti, pabandė gazuoti, sukant pradėjo slysti galinis ratas, jis griuvo, stulpelio nepastebėjo. Jis stulpelio nepastebėjo nei krisdamas, nei keldamasis. Gal stulpelis žolėse buvo, gal po motociklu. Jis atvažiavo po kelių dienų, padarė nuotraukas, tai stulpelį žolėse rado. Stulpelis yra plastmasinis, tai gal čiuoždamas jį numušė. Paskambino draugui, draugas pasakė, kad eismo įvykio nėra, nes žala nepadaryta. Jis paprašė draugo, kad atvažiuotų pas jį, draugas nežinojo, kur važiuoti tiksliai, jis ėjo jo pasitikti, palikęs motociklą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., 16.17 val., buvo gautas pranešimas, kad Europos parko g., šalia staigaus posūkio guli mėlynos spalvos motociklas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)L, galimai po eismo įvykio. Atvykus į nurodytą vietą, rado motociklą, nuvažiavusį į griovį. Ant motociklo kairiojo šono rėmo buvo matoma kraujo dėmė, taip pat ant rėmo gulėjo šalmas. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą, nei vairuotojo, nei liudytojų nerado. Šalia motociklo gulėjo nulaužtas kelio signalinis stulpelis. Pagal valstybinį numerį buvo nustatyta, kad motociklas priklauso K. M., susisiekus su K. M., pastarasis paaiškino, kad jis yra Rokiškyje, o motociklas paliktas namie ir be jo žinios niekas negali paimti. Bendraujant su K. M., pasirodė, kad jis yra galimai neblaivus, kadangi kalba buvo nerišli. (b. l. 16).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., 16.30 val., buvo gautas pranešimas, kad netoli Europos parko nuo kelio nuvažiavo motociklas, kuris guli griovyje. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo kelkraštyje gulintį apgadintą motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia motociklo žmonių nebuvo. (b. l. 17).

J. M. 2016 m. spalio 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 16 val., važiavo priešais vinguriuojantį motociklą. Grįžtant, maždaug po 15 min., pastebėjo motociklą griovyje, žmonių aplink nebuvo, paskambino 112. Vairuotojo veido nematė, nes buvo su šalmu. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinkus įrodymus daro išvadą, kad K. M. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta visiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. savo kaltės dėl svetimo turto sugadinimo neneigė ir pripažino, kad galėjo apgadinti stulpelį. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniu pranešimu, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniu pranešimu, G. O. laišku. Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad K. M. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 16 val., vairuodamas motociklą, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo, kliudė signalinį stulpelį, apgadino jį, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d.

K. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.

Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog K. M. pajuto įvykusį kontaktą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, kurio metu apgadintas svetimas turtas – signalinis stulpelis. K. M. savo kaltę dėl pasišalinimo neigė, nurodydamas, kad jis nepastebėjo, jog kliudė signalinį stulpelį, nei krisdamas, nei keldamasis, jis su motociklu nuslydo į griovį, ten žolė, gal dėl to nepastebėjo, todėl ir išėjo, nes nemanė, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas, spręsdamas, ar asmuo suprato, jog sukėlė eismo įvykį, įvertina tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas signalinis stulpelis yra nedidelis, neaukštas, pakankamai plonas. Taigi, šiuo atveju svetimas turtas buvo apgadintas ne dviejų ar daugiau transporto priemonių kontakto metu, tačiau motociklo ir signalinio stulpelio kontakto metu, kurie savo dydžiu ženkliai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad K. M. galimai galėjo ir nepajusti motociklo kontakto su signaliniu stulpeliu. Be to, įvertintina ir tai, kad motociklas slydo horizontalia kryptimi, kas galėjo lemti tai, kad asmuo nepastebėjo signalinio stulpelio. Tai, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, rodo ir tai, kad motociklas buvo paliktas, tuo tarpu pagal motociklo valstybinius numerius lengvai galima nustatyti jo savininką ir taip išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Be to, jis turi teisę vairuoti tokios rūšies transporto priemones, motociklas apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas signalinis stulpelis. Tuo tarpu ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. M. nepadarė veikos, turinčios ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį, K. M. asmenybę – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, K. M. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,

nutaria:

K. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nutraukti, nesant K. M. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 16062767682).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).