Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui M. L.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per Zoom platformą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo M. L. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniosios specialistės 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-11687-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-11687-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. V. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2024 m. birželio 18 d., 0.01 val., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 305892054, vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – ir Deklaracija) už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Tuo vadovas A. V., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir Pelno mokesčio įstatymas) 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo A. V. atstovas advokato padėjėjas M. L. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad A. V. gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, jis administruoja daugiau nei penkis juridinius asmenis, dėl žmoniškos klaidos duomenys apie (duomenys neskelbtini) buvo nepateikti, o pati minėta įmonė šiuo metu nevykdo finansinės – ūkinės veiklos. Nurodoma, kad žala valstybei ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, pats procesas buvo A. V. pamoka, po kurios jis žada ateityje laiku ir tinkamai pateikti dokumentus. Skunde pažymėta, jog nutarimo priėmimas ir paskirtos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas ateityje A. V. gali sukelti nepagrįstai didelio masto nepalankias pasekmes, vykdant veiklą viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad paskirta sankcija yra per didelė, administracinės nuobaudos pasekmė jau yra pasiekta dėl vykstančio proceso ir dėl skundo teikimo patirtomis finansinėmis išlaidomis. Nurodoma, kad pareiškėjas, tik gavęs nutarimą, nedelsiant ėmėsi veiksmų ir 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė reikalaujamus dokumentus, todėl šiuo metu visi įpareigojimai yra įvykdyti. Prašo vadovautis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog tokiu atveju, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad A. V., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta deklaracija už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. birželio 17 d. Tą jis padarė tik 2024 m. lapkričio 20 d., deklaracija pateikė pats asmeniškai per EDS. Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 9 d. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį įspėjimu, minėta nuobauda buvo skirta dėl pareiškėjo kitos vadovaujamos įmonės įstatymų nustatytų prievolių neatlikimą pateikti deklaracijas mokesčių administratoriui. Nenustačius pakartotinumo, 2024 m. lapkričio 8 d. buvo skirtas įspėjimas, kuris, Institucijos atstovo nuomone, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo pozicija dėl ANK 12 straipsnio nuostatų taikymo ir teigimo, jog buvo padaryta mažai pavojinga veika. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ Nr. VA-46 buvo aiškiai apibrėžti mažai pavojingos veikos kriterijai. Mažai pavojingos veikos kriterijuose nustatyti bendrieji kriterijai; taip pat nustatyti kriterijai, kurie taikomi atskiriems administraciniams nusižengimams, tarp jų ir ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pavėluotai pateikta deklaracija negali būti laikoma mažai pavojingu administraciniu nusižengimu pagal ANK 12 straipsnio nuostatas, dėl to mano, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas bei skirtas įspėjimas laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. nurodė, kad antrą kartą yra nubaustas už tokį nusižengimą, pirmą kartą buvo nubaustas prieš du metus, 2022 m. lapkričio mėnesį, tuomet įmonėje buvo nauja buhalterė, nežinojo kaip reikia pateikti deklaraciją ir buvo neteisingai perduota informacija. Prisimena, kad tuo metu (2022 metais), kai gavo tą nuobaudą – įspėjimą, nemanė, kad ji kokia nors esminė. Tačiau jo tiesioginė veikla yra susijusi su viešaisiais pirkimais ir dėl turimos nuobaudos susidūrė su problema, kad teikiant paraišką dėl paramos, ją atmeta, nes jiems jis „dega sistemoje raudonai“, kadangi yra gavęs administracinę nuobaudą ir du metus negali teikti paraiškų. Supranta, kad kaip vadovas turi užtikrinti tinkamą deklaravimą, tačiau nesužiūrėjo ir vėl gavo tą pačią nuobaudą. Dėl to vėl turės išsiregistruoti ir ieškoti kito įmonės vadovo, kad įmonė galėtų teikti paraiškas viešuose pirkimuose, o jis pats negalės vykdyti savo tiesioginės veiklos. Nurodė, kad šios įmonės pavadinimas keitėsi, bet praeityje ji (duomenys neskelbtini) nebuvo, šiuo metu pastaroji įmonė yra išregistruota. Suprato, kad įvyko klaida dėl 2023 m. deklaracijos pateikimo atžvilgiu, kai prisijungęs prie VMI sistemos, gavo laišką. Jei gerai prisimena, administracinis nusižengimas buvo gautas iš karto su įspėjimu. Neprisimena, į kurį tiksliai elektroninį paštą gavo pranešimą – į darbinį (kūrybinį) ar į savo asmeninį. Negalėjo pasakyti, ar buvo gavęs 2024 m. birželio mėnesį priminimą dėl 2023 m. deklaracijos pateikimo; viską ką gauna, perduoda buhalterei. Neprisimena, koks (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas yra nurodytas registruose. Kai buvo gautas pirmas įspėjimas, buvo pateiktos deklaracijos už 2021 metus ir 2022 metus, tiksliai neprisimena, kada buvo jos pateiktos – 2022 metais ar 2023 metais. Galėjo taip būti, kad kai buvo teikiama deklaracija už 2023 m., buvo pateiktos deklaracijos ir už 2021 bei 2022 metus, nes buhalterė teikė viską kartu. Savo kaltės neginčija, ją pripažįsta, nes kaip įmonės vadovas to nesužiūrėjo, bando tik paaiškinti pasekmes, kurias jam tai sukels ir prašo teismo į tai atsižvelgti. Ateityje imsis veiksmų, kad pažeidimas nepasikartotų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M. L. prašė pateiktą skundą tenkinti ir nurodė, kad nuo pareiškėjo kreipimosi į jį, gavus informaciją iš VMI, buvo operatyviai kreiptasi į buhalterę ir buvo pateikti visi dokumentai. Pažymėjo, kad nors paskirta nuobauda yra tik įspėjimas, tačiau faktiškai įspėjimo padariniai yra didesni – įmonei gresia finansavimo negavimu dėl negalėjimo teikti paraiškų. Laikosi pozicijos, kad vien šis procesas atliko sankcijos funkciją pareiškėjui.

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. V. 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d, atitinkamai iki 2022 m. spalio 17 d.

Iš VMI pateiktų duomenų apie mokesčių mokėtojo (duomenys neskelbtini) pateiktas deklaracijas matyti, kad metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2023 metus buvo pateikta 2024 m. lapkričio 20 d. deklaracija, kurios forma FR0438.v2 už mokestinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikta 2024 m. lapkričio 20 d. Be to, 2024 m. lapkričio 20 d. analogiška deklaracija buvo pateikta ir už laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Skundas netenkintinas.

ANK 187 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Taigi pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, jog mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, o mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal ANK arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 straipsnis). Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje iš byloje esančių įrodymų (tarp jų pareiškėjo A. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, VMI pateiktų duomenų apie mokesčių mokėtoją (duomenys neskelbtini) bei šios įmonės pateiktas deklaracijas) nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų tvarka ir terminais, t. y. iki 2024 m. birželio 17 d., VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2023 metus ir tokiu būdu pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėta deklaracija buvo pateikta praėjus penkiems mėnesiams –2024 m. lapkričio 20 d. Ginčo dėl pareiškėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo byloje nėra, todėl teismas išsamiau šių aplinkybių neanalizuoja.

Nagrinėjamu skundu pareiškėjas prašo pripažinti, kad jis padarė mažai pavojingą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką ir, pritaikius ANK 12 straipsnio nuostatas, panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius atitinkamus administracinius nusižengimus, tarp jų – ir numatytus ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Svarbu tai, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 straipsnio 2 dalis).

Kaip nurodyta VMI atsiliepime į skundą, VMI viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr. VA-46 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ buvo nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, dėl kurių VMI pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomi mažai pavojingais. Pirmieji du kriterijai yra bendri: 1) administracinį nusižengimą padaręs asmuo turi prisipažinti padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti jį išaiškinti; 2) nenustatyta ANK 36 straipsnio atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Įsakymo 1.1.1. ir 1.1.2. punktai). Šie kriterijai nagrinėjamu atveju nustatyti. Tačiau minėtomis taisyklėmis buvo nustatyti ir specialieji kriterijai, kurie taikomi atskiriems administraciniams nusižengimams, tarp jų ir ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalims: 1) administracinį nusižengimą padaręs asmuo per 2 darbo dienas nuo nusižengimo nustatymo dienos pateikia privalomas pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, ir akcizų apskaičiavimo dokumento duomenis, teikiamus į VMI akcizų informacinę sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas (Įsakymo 1.2.3.1. punktas); 2) administracinį nusižengimą padaręs asmuo pavėluoja pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis ne daugiau negu 10 darbo dienų, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 metai, ne daugiau negu 5 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 6 mėnesiai, ne daugiau negu 3 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 3 mėnesiai, ir ne daugiau negu 2 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 mėnuo, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas (Įsakymo 1.2.3.2. punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2023 metus turėjo būti pateikta iki 2024 m. birželio 17 d.; 2024 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) registruose nurodytais kontaktiniais duomenimis buvo siųstas priminimas apie šią pareigą, o 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo konstatuotas administracinio nusižengimo padarymas. Minėta deklaracija buvo pateikta tik 2024 m. lapkričio 20 d. Taigi privaloma deklaracija buvo pateikta vėliau nei po 2 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos ir po daugiau nei 10 darbo dienų, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 metai. Vadinasi, šiuo atveju nenustatytas trečiasis kriterijus, būtinas tam, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje, būtų laikomas mažai pavojingu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti, jeigu yra dvi sąlygos: 1) padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika (ši sąlyga, minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta); ir 2) ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra, be kita ko, atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Šiuo atveju iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad A. V. 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už iš esmės analogišką administracinį nusižengimą (kitos jo vadovaujamos įmonės – (duomenys neskelbtini) mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos savalaikį nepateikimą) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vis tik, minėta administracinė nuobauda įtakos pareiškėjo elgesiui nepadarė ir jis vėl, praėjus vos dviem metams padarė šį administracinį nusižengimą, būdamas kitos įmonės vadovu. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis net dėl pačios švelniausios 2022 metais paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo, patyrė dideles neigiamas pasekmes, kadangi dėl to jo vadovaujama įmonė nebegalėjo teikti paraiškų viešųjų pirkimų procedūrose ir tokios pasekmės vėl bus sukeltos dėl skundžiamu nutarimu paskirto įspėjimo. Vis tik, nepaisant buvusio baustumo bei aiškiai pareiškėjui žinomų neigiamų padarinių, kuriais jis nagrinėjamame skunde grindžia paskirtos nuobaudos neproporcingumą, A. V. padarė analogišką administracinį nusižengimą. Taigi teigti, jog vien šis procesas A. V. buvo pamoka, po kurios jis ateityje laiku ir tinkamai pateiks dokumentus VMI, nėra pagrindo. Juolab kad, bylos duomenimis, 2024 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) registruose nurodytais kontaktiniais duomenimis buvo siųstas priminimas apie pareigą iki 2024 m. birželio 17 d. pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją.

Pažymėtina ir tai, jog ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas deklaracijos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl šio administracinio nusižengimo pavojingumo, skunde nurodytas argumentas, jog deklaracija šiuo metu yra pateikta, įmonė nevykdo veiklos ir padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar šiuo atveju padarytą administracinį nusižengimą pripažinti mažai pavojinga veika, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti A. V. atstovo advokato padėjėjo M. L. skundo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniosios specialistės 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-11687-2024 panaikinimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.