Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

N. S. nubaustas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d., apie 1 val. Šilalės rajone, Gaučuose, vairuodamas Arūno Vitkaus lengvąjį automobilį neblaivus (2,24±5 proc. promilių girtumas), nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, sugadintas automobilis ir susižalojo automobilio vairuotojas, transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su rajono apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad rajono apylinkės teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Nurodoma, kad turėjo būti paskirta nuobauda nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų su transporto priemonės – Nissan Primera – konfiskavimu. Todėl prašoma panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą ir perduoti N. S. administracinio teisės pažeidimo bylą tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamuoju Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu N. S. iš esmės nubaustas už sunkesniojo, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio antrojoje dalyje numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pažymėtina, kad atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį asmuo gali būti traukiamas tokiu atveju, kai 1) asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei 2) eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, ar sutrikdoma tik paties vairuotojo sveikata, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 ar 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2486/2010). Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, būtina įvertinti šias aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padaryta žala kitam turtui ar kitų asmenų sveikatai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali nuobaudą. Švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos skyrimą reglamentuoja ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. N. S. padarytieji pažeidimai, kuomet jis vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas net 2,24 promilės girtumas), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, taip apgadindamas automobilį ir susižalodamas pats, yra vieni iš pavojingiausiųjų administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų galutinei administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama subendrintoji nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, pagrindo nebuvo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti. Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir N. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.