Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, kaltinamojo įstatyminei atstovei VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojai Jurgitai Pukienei, nukentėjusiosios mažametės A. B. įstatyminei atstovei VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojai Rugilei Petrauskienei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), 7a kl., gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d. (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. seksualiai prievartavo mažametę, nusikalstamą veiką padarydamas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis 2013-05-04 apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), užėjęs kartu su mažamete A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į mergaičių tualetą, esantį (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, turėdamas tikslą seksualiai prievartauti mažametę A. B., prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, dėl jos mažametystės, liepdamas imti į burną įkišo savo lytinį organą į mažametės A. B. burną, bei lietė nukentėjusiosios lytinius organus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, seksualiai ją prievartavo.

Apklaustas kaltinamuoju R. A. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Datos jis neprisimena, bet buvo toks atvejis, kai jis buvo nuėjęs į trečią aukštą, kur gyvena antra šeimyna ir ten pasisiūlė pabūti su mažesniais vaikais ir taip užsidirbti socialinių valandų. Auklėtoja jam pasiūlė padėti piešti mergaitėms ir jis sutiko. Jis atsisėdo prie mergaičių ir kartu piešė, joms padėjo užrašyti savo vardus ant popieriaus. Piešimo metu mergaitė vardu A. labai dažnai lakstė į tualetą, kadangi tualetas yra šalia kambario, jis tą gerai matė. Būdavo taip, kad ji nusinešdavo į tualetą pieštukus ir ten žaisdavo. Jam nepatiko, jog A. dažnai laksto į tualetą, todėl eilinį kartą jai nuėjus į tualetą, jis sugalvojo nueiti paklausti ką ji ten veikia. Užėjęs į mergaičių tualetą pamatė A. sėdinčią ant klozeto su numautomis kelnaitėmis, rankose ji laikė popieriaus lapą ir pieštuką. Pamačiusi jį ji staigiai atsistojo. Tada jis pradėjo pakėlęs balsą su ja kalbėti, pradėjo sakyti ką ji čia veikia ir ko kas 5 minutes bėgioja. Tualeto durų jis neuždarinėjo, jos buvo praviros, o jis stovėjo dešiniajame kampe ir staiga į tualetą užėjo auklėtoja Jolanta , kuri paklausė ką jie čia veikia. Jis iš karto išėjo iš tualeto, o A. pasiliko kalbėti su auklėtoja. Po to vėliau jis atėjo pas auklėtoją paklausti ar ji jam užrašys papildomas valandas. Pastaroji pradėjo klausinėti apie tai, ką šis padarė A. Auklėtoja pasakė, kad A. jai pasakojo, jog jis jai kišo savo lytinį organą į jos burną, tačiau jis taip tikrai nedarė. Kaltinamasis nurodė, kad nežino kodėl A. taip kalba. Ji ne kartą vaikščiodama po kambarius sakydavo žodį pimpalas. Su A. kartais pykdavosi, kai auklėtoja liepdavo jam vaikus pakviesti iš lauko ir ji nenorėdavo eiti arba nenorėdavo valgyti. Jo manymu kadangi A. yra atvažiavusi iš taboro, tai ji galėjo prisižiūrėti tokių dalykų. Taip pat kaltinamasis parodė, kad jis niekada neliepė imti A. į burną savo lytinio organo būdamas savo kambaryje, tokio fakto iš viso niekada nebuvo. Taip ir negalėjo būti, nes jis savo kambaryje gyvena ne vienas ir nemėgsta, kad į jo kambarį ateitų mažesni vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės ir nepripažįsta jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta mažametės nukentėjusiosios parodymais, liudytojos J. M. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialistų išvadomis, rašytiniais dokumentais.

Taip mažametės A. B., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais nustatyta, kad ji žino savo vardą ir pavardę, jai 5 metai, gyvena centre su vaikais, turi brolį vardu L. Ji pažįsta R., kuris anksčiau gyveno pas ją centre ir jų aukšte. R. darydavo jai viską, pimpalą į burną. Mažametė parodė, kad R. savo kambaryje sakė imk į burną pimpalą. Jis davė pimpalą į burną, paskui užsidėjo triusikus ir išėjo iš savo kambario. Su jo pimpalu nieko neatsitiko. Iš pimpalo niekas neištekėjo. Mažametė nukentėjusioji pasakojo ir apie įvykį tualete. Tai buvo kai dirbo auklėtoja Jolanta. R. jai rodė pimpalą, rodė jai į akis, davė pimpalą į burną. R. buvo su kelnėm. Jis sakė A. nusiimti drabužius, kai buvo mergaičių tualete davė pimpalą į burną, daugiau nieko nedarė. Į klausimą kur R. ją lietė, A. B. kryželiu pažymėjo savo lytinius organus, su kuo lietė – kryželiu pažymėjo jo lytinius organus. Į klausimą ar skaudėjo kai jis ten ją lietė, A. B. linksėjo galva. Iš tualeto išėjo ji pirma, apie tai ką R. jai padarė, pasakė auklėtojai. Į klausimą ar prisimena, kai sakė, kad R. pimpalą kišo jai į burną savo kambaryje, o dar buvo, kad jis taip darytų ir kur tai buvo, A. B. atsakė, kad kambaryje ir tualete. Kambaryje buvo vieną kartą, tualete irgi vieną kartą. Kai jis sakydavo imti pimpalą į burną, jis dar sakydavo, kad ši imtų pimpalą vis tiek. O ji sakydavo – neimsiu. Tada jis sakydavo, kad būtų baisu. Apie R. ji dabar nieko negalvoja, jo bijo, jis yra blogas, kadangi grūdo pimpalą jai į burną. ( b.l. 25-29 ).

Apklausos metu Vilniaus apskrities VPK Personalo skyriaus psichologų grupės specialistas P. P. naudojo paveikslėlius, kurių aprašyme pažymėjo, kad apklausiamoji A. apklausos metu minėjo du incidentus. Kalbėdama apie įvykius įtariamojo kambaryje pavartojo žodį „pimpalas“. Paprašius jos pažymėti „pimpalą“ piešinuke ji pažymėjo lytinį organą rudu flomasteriu. Kalbėdama apie įvykį tualete mėlynu flomasteriu pažymėjo vietas kur ir su kuo jai „lietė“. Apie įvykį tualete kalbėjo sunkiai, prisiminė, kad jai labai skaudėjo. ( b.l. 29 )

Apklausta liudytoja J. M. teisme parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)socialine darbuotoja. Jų centre gyvena vaikai, kurie neturi tėvų arba tėvų teisės yra apribotos. Prieš du metus į centrą atvyko gyventi A. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir ji pastoviai buvo jos auklėtoja. Mergaitę gali apibūdinti kaip atvirą, išdykusią, greitai prisirišančią prie žmonių. A. mama atlieka bausmę pataisos namuose, o tėtis yra miręs. Centre gyvena ir R. A., kurio mama yra mirusi, o tėtis atlieka bausmę kalėjime. R. taip pat buvo jos grupės auklėtinis. Su juo buvo sunku susitvarkyti, buvo nepaklusnus, kai tik atvyko gyventi į jų centrą, sakydavo, kad jis jau senai nebe vaikas, ir kad ji net nežino ko jis yra patyręs. Iš jo elgesio matydavosi, kad jis nemėgsta mažų vaikų. Jis ilgą laiką gyveno centro trečiame aukšte, kur daugiau mažų vaikų, tačiau vėliau jį nusprendė perkelti į antrą aukštą, kur daugiau vyresnių vaikų. Kai R. buvo perkeltas, jis dažnai ateidavo į jų aukštą pas vaikus, tačiau ji nieko įtartino nepastebėjo. 2013-05-04 apie 19.30 val., centro trečiame aukšte kambaryje buvo trys vaikai, t.y. R., A. B. ir E. Ž.. R. piešė su mergaitėmis, nes norėjo užsidirbti papildomas valandas, kurių reikalauja mokykla už popamokinę veiklą. Matė, kad vaikai sėdėjo tryse prie stalo ir piešė. Liudytojos kambarys yra maždaug už 5 metrų nuo to kambario. Vienu metu ji užėjo į kambarį ir pamatė, kad A. su R. nėra. Kambaryje likusi E. pasakė, kad jie nuėjo į tualetą. Tada ji nuėjo į tualetą, kuriame yra dvi kabinos (mergaičių ir berniukų). Supratusi, kad kažkas yra mergaičių kabinoje nesibelsdama staigiai atidarė duris, kurios nebuvo užrakintos. Ji pamatė tokį vaizdą – A. movėsi aukštyn triusikėlius, o R. stovėjo kampe . Jis atrodė išsigandęs, jo kelnės buvo užmautos. Ji paklausė ką jie čia daro. R. nieko neatsakė ir išėjo. Ji A. pasikvietė pas save. Pradėjo klausinėti kas įvyko tualete ir A. jai pasakė, kad R. yra labai blogas, kad darė negerą dalyką: - „išsitraukė iš kelnių pimpalą ir liepė imti į burną“. Tada ji jos paklausė ar ši darė taip kaip jis sakė, A. B. pasakė, kad: - „taip ir pimpalas labai smirdėjo“. Po to vėliau R. buvo užėjo pas ją ir paklausė ar ši jam pasirašys valandas. Ji vėl jo klausė kas įvyko tualete. Berniukas išsigando bet sakė, kad jis nieko nedarė. Apie kitokį santykiavimą A. jai nepasakojo, kodėl mergaitė buvo su numautomis kelnaitėmis jai nieko nepaaiškino. Apie šį įvykį ji surašė „Atvejo aprašymą“ ir pranešė centro Direktorei.

2013-05-04 atvejo aprašyme nurodyta, kad auklėtoja J. M. užtiko R. A. (14 metų) tualete kartu su A. B. (5 metų). Kai ji atidarė tualeto duris A. B. apsirenginėjo kelnaites ir kelnes. R. buvo labai išsigandęs. Paklausė ką jie darė kartu viename tualete. R. sakė, kad ėjo pažiūrėti ko ji taip dažnai bėga į tualetą. Kai R. išėjo, ji pakvietė A. į savo kabinetą ir paklausė ką jie veikė abudu tualete. A. pradėjo pasakoti, kad R. darė labai blogą dalyką, išėmė pimpalą ir kišo jai į burną. Atėjus R. į kabinetą paprašyti jam parašyti pažymą į mokyklą, kur užskaitytų jam papildomas valandas, kad jis piešė su E. Z. ir A. B., A. (kai atėjo R.) viską dar kartą papasakojo kaip buvo. R. taip išsigando ir aišku viską neigė. Greitai išėjo iš kabineto. ( b.l. 2 )

2013-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mergaičių tualetas ir šalia jo esančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pastato trečiajame aukšte koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į vaikų kambarį, kairėje pusėje durys į tualetą ir auklėtojos kambarį. Ant tualeto durų kabo lentelė su užrašu „WC“. Užėjus pro šias duris patenkama į bendrą patalpą, iš kurios yra dvejos durys vedančios į tualetus. Ant kairiųjų durų pritvirtinta lentelė su moteriškosios lyties ženklu, ant dešiniųjų durų – lentelė su vyriškosios lyties ženklu. Moteriškos lyties ženklu pažymėtame tualetą yra klozetas, kairėje stovi šiukšlių kibiras , o dešinėje tualeto šepetys. ( b.l. 14-22 )

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-172/2013 nustatyta, kad šiuo metu A. B. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8. Objektyvių duomenų, kad šie sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtų susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, nepakanka. Visa tai galima paaiškinti tuo, jog jau iki byloje nagrinėjamų įvykių A. B. gyvenimo patirtis buvo itin apsunkinta (patyrusi nepriežiūrą, motiniškos šilumos deprivaciją (trūkumą), motina vartojo narkotines medžiagas), kas sutrikdė jos natūralią asmenybės, emocinę ir elgesio raidą.

Akte ekspertai taip pat nurodė, jog objektyvių medicininių duomenų, kad A. B. iki byloje nagrinėjamų įvykių būtų konsultuota vaikų psichiatrų, nėra. Šiuo metu A. B. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Jai konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. A. B., remdamasi turimomis žiniomis, su ja atliekamų (tvirkinamųjų) veiksmų metu negalėjo suprasti tų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tokiems veiksmams priešintis. Šiuo metu A. B. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. A. B., įvertinus jos protinio išsivystymo lygį, turimas žinias, būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. A. B. nenustatyta tokių individualių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei atminties sutrikimai), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti aplinką bei konkrečias faktines aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Laiko tarpas nuo tiriamos veikos iki A. B. apklausos yra reikšmingas (ypatingai jos amžiuje); A. B. apklausa buvo atlikta ganėtinai greitai po įvykio (po 1 mėnesio), todėl teisme rekomenduojama remtis jos apklausa. A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka jos gebėjimus, žodyną, liudytojos J. M. parodymus; be to, nustatyta, jog A. B. galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Taigi negauta jokių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį A. B. duodamiems parodymams. A. B. žodynas intymių santykių tema neatitinka jos amžiaus, tačiau atitinka jos gyvenimo patirtį. Pažymėtina, jog šis žodynas atsiskleidžia tik kryptingai apie tai klausiant; objektyvių duomenų, jog A. B. šį žodyną naudotų kasdienėje veikloje, negauta. A. B. toliau apklausti nerekomenduojama dėl išliekančio įvykio psichotraumuojančio poveikio (pyksta, atsisako kalbėti šia tema). ( b.l. 66-70 )

Šioje byloje teismo psichiatrai ir psichologai tyrė ir kaltinamąjį R. A.. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-169/2013 nustatyta, kad šiuo metu R. A. psichikos sutrikimų nekonstatuojama. R. A. praeityje ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. A. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jam teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Šiuo metu R. A. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. R. A. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. R. A. veikloje nusikalstamos veikos padarymo metu nenustatyti fiziologinio afekto būsenai būdingi požymiai. R. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai - jo amžių atitinkantis protinio išsivystymo lygis, pakankama socialinė adaptacija, aukšta emocijų kontrolė, galimas impulsyvus ir konfliktiškas elgesys, vidinė įtampa santykiuose su aplinkiniais, žemesnis savęs vertinimas ir kita - atitinka jo amžiaus tarpsnio ypatumus, gyvenimišką jo patirtį. R. A., atsižvelgus į jo amžių, žinias bei individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai elgtis įvykio metu. Padidintas polinkis fantazuoti R. A. nenustatytas. R. A. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. ( b.l. 71-73 )

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 150 str. 4 d., nes jis seksualiai prievartavo mažametę.

R. A. kaltę teismas grindžia nuosekliais mažametės nukentėjusiosios A. B. parodymais, kurie gauti nepažeidžiant apklausos procedūros taisyklių. Ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant reikiamiems specialistams, be to, nukentėjusiąją atskirai tyrė teismo psichiatrai, kurie konstatavo, kad mažametė neturi padidinto polinkio fantazuoti. Psichiatrai pažymėjo ir tą aplinkybę, jog mažametė apklausta po gana trumpo laiko tarpo po įvykio, kas dar labiau sustiprina jos parodymų patikimumą. Vertinant mažametės nukentėjusiosios parodymus šioje byloje ypatingą reikšmę įgauna ta aplinkybė, jog įvykio tualete metu kaltinamąjį ir mažametę nukentėjusiąją užtiko tiesiog mergaičių tualete auklėtoja (liudytoja J. M.), kuriai iš karto mažametė papasakojo, kad kaltinamasis darė su ja „blogą dalyką. Grūdo pimpalą į burną“, nurodė dar ir tokią aplinkybę, kad „pimpalas smirdėjo“. Nors kaltinamasis ir neigia atlikęs seksualinio prievartavimo veiksmus, tačiau šioje byloje pripažintina svarbia aplinkybe kaltinamojo reakcija užtikus jį tualete su mažamete nukentėjusiąja, kurią apibudino liudytoja J. M.. Kaltinamasis buvo išsigandęs, pasimetęs. Akivaizdu, kad jo pasimetimas ir išgąstis buvo susijęs su jo užtikimu kartu su mažamete bei tuo, jog mažametė pasakojo ką jis darė. Tokiu būdu nuoseklūs mažametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojos J. M. parodymai apie tai, kad ji pati užtiko kaltinamąjį su mažamete tualete, atvejo aprašymo aktas, įvykio apžiūros protokolas pilnai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pačio kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Teismas akcentuoja tai, kad gretinant kaltinamojo ir liudytojos J. M. parodymus akivaizdu, jog R. A. su mažamete nukentėjusiąja tualete buvo ženkliai ilgesnį laiko tarpą nei teigia pats kaltinamasis. Jo žodžiais jis tik užėjęs į tualetą, riktelėjęs ant mažametės ko ji čia laksto taip dažnai į tualetą ir tuo metu užėjusi auklėtoja. Pastaroji gi paaiškino, kad ji turėjo kitų reikalų, pamačiusi, kad kambaryje kur buvo palikti piešiantys vaikai nėra nukentėjusiosios ir kaltinamojo ėjo jų ieškoti, klausė kur jie likusios piešiančios mergaitės, pasižiūrėjo į kitą kambarį prie kompiuterio ir tik tada užėjo į tualetą. Jokio triukšmo, balsų liudytoja teigia negirdėjusi. Akivaizdu, kad vaikų nebuvimą liudytoja pastebėjo ne iš karto. Dar pavaikščiojo jų ieškodama, tad kaltinamasis tualete turėjo pakankamai laiko atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus prieš mažametę.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. A. atliko tokius veiksmus su nukentėjusiąja: kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus, todėl pagrįstai teigtina, kad jis taip siekė lytinės aistros patenkinimo. Tokie jo veiksmai, pasireiškę intervencija į nukentėjusiosios kūną vertintini kaip seksualinis prievartavimas. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais siekė patenkinti savo lytinę aistrą. Nukentėjusioji šių veiksmų atlikimo metu dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir tai reiškia, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

Šioje byloje R. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, turėdamas tikslą seksualiai prievartauti mažametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, dėl jos mažametystės, liepdamas imti į burną įkišo savo lytinį organą į mažametės A. B. burną, taip seksualiai ją prievartaudamas.

Teismas konstatuoja, kad dėl šios veikos kaltinamasis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Pripažintina, kad apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis kišo jai pimpalą į burną ir savo kambaryje, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų patvirtinančių šiuos jos žodžius byloje nesurinkta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų apie tai, kad nukentėjusioji po patirtos seksualinės prievartos būtų kam nors apie tai pasakojusi, nenustatyti ir nesurinkti ir kokie nors kiti duomenys, liudijantys apie nenustatytu laiku įvykdytą mažametės seksualinį prievartavimą. Niekas iš darbuotojų nenurodė apie jos pasikeitusį elgesį, emocinius ar fiziologinius sutrikimus, kurie būdingi patyrus prievartą, net ir nesuprantant to kas įvyko dėl savo mažametystės. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, jog po patirtos seksualinės prievartos tualete mažametė nukentėjusioji pradėjo šlapintis į kelnaites. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog atliekant mažametės nukentėjusiosios teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę ji pasakė, kad kaltinamasis jai „nieko nedarė kambary“. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, teismas neabejoja ir tiki mažametės parodymais, tačiau dar kartą akcentuoja tą aplinkybę, kad teismo psichiatrai-psichologai vertindami mažametės pasakojimo teisingumą taip pat akcentavo tą aplinkybę, jog jos parodymais galima remtis dar ir todėl, kad juos patvirtino liudytoja J. M.. Tuo tarpu ši liudytoja apie jokius ankstesnius seksualinio prievartavimo atvejus nenurodė, nes mažametė jai apie tai ir nepasakojo. Teismas negali pripažinti asmens kaltu vien tik remiantis mažametės nukentėjusiosios parodymais nesant kitų duomenų, kuriuos teismas galėtų analizuoti ir vertinti.

Vadovaudamasis BPK 117 str., prokuroras byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl mažametės nukentėjusiosios A. B. patirtos neturtinės žalos, prašydamas priteisti jos naudai iš atsakovų R. A. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt. Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatant mažametės nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kad jos atžvilgiu yra įvykdytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų A. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes. Pastarąsias aplinkybes patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame pažymima, kad pokalbio apie byloje nagrinėjamą įvykį metu ženkliai išauga A. B. emocinė įtampa, ji užsidaro savyje, atsiriboja, užsikniaubia ant stalo, nebeatsako į klausimus, pyksta. Nukreipus jos dėmesį į žaidimus, ji atsipalaiduoja, nuotaika atsistato. Apie kaltinamąjį kalbėti kategoriškai atsisako, tik patvirtina, kad anksčiau sakė tiesą. Ekspertų konstatuota, kad šis nuotaikų svyravimas – kai emociškai jautriai reaguojama į konkretų asmenį (kaltinamąjį), į užduodamus klausimus apie kaltinamojo su ja atliekamus veiksmus – rodo psichotraumuojantį byloje nagrinėjamų įvykių poveikį nukentėjusiajai. Pasak ekspertų, galima pagrįstai manyti, kad byloje nagrinėjamas įvykis nukentėjusiąją paveikė ir iki šiol veikia traumuojančiai (yra žinoma, kad iš karto po įvykio ji pradėjo šlapintis į kelnes, nors panašių problemų anksčiau nekildavo). Ekspertų taip pat pažymima, kad psichotraumuojantis įvykių poveikis gali pasireikšti ir vėliau, kai A. B. pradės suvokti su ja atliktų veiksmų esmę (b. l. 69-70).

Esant šioms aplinkybėms taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje esančiais duomenimis, mažametės nukentėjusiosios psichologinei būsenai galimai turėjo įtakos ir jos anksčiau patirti išgyvenimai ( augo nepakankamai prižiūrima mamos socialinės rizikos šeimoje; būdama 2 metų 11 mėnesių, kartu su 1 metų 1 mėnesio broliu, pateko į ligoninę, kadangi buvo palikta be priežiūros; vaikai buvo rasti tabore, šiuo metu auga globos namuose; nukentėjusioji yra tiesiogiai stebėjusi lytinius santykius), o taip pat į nustatytas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nebuvo vartojamas smurtas, nusikalstama veika truko trumpą laiką ir kt.). Šios bylos kontekste pažymėtina ir ta aplinkybė, jog tiek kaltinamasis, tiek mažametė nukentėjusioji gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) ir yra pilnai išlaikomi, pačio centro materialinė padėtis nėra gera. Vertinant šias visas aplinkybes, darytina išvadą, jog 5000 Lt neturtinės žalos dydis yra proporcingas R. A. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skiriant kaltinamajam R. A. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad R. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė. R. A. nusikalto būdamas nepilnamečiu, sunkios neatitaisomos pasekmės nekonstatuotos. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, R. A. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas parenka R. A. minimalią sankcijoje numatytą bausmės trukmę. Nepilnamečiui bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytas kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. (BK 91 str.3d.)

Kaip jau buvo paminėta R. A. nusikalto būdamas tik keturiolikos metų amžiaus, anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi. Auklėjamąjį poveikį jam padarė ir pats teismo procesas, todėl teismas pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 str. pagrindu R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir nustatant tam tikras pareigas.

R. A. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d. ( dėl 2013 05 04 nusikalstamos veikos) ir nubausti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu.

BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2(du) metų laikotarpiui, skiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Prokuroro pareikštą ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti A. B. iš R. A., o jam neturint turto ir pajamų subsidiariai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 5000 ( penki tūkstančiai) Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

R. A. pagal BK 150 str. 4d. (dėl seksualinio prievartavimo kambaryje) išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.