- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 1-143-455/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė, Janina Umbrasienė Teisiamajame
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui A. G., gynėjui advokatui Nijolei Gaižutienei, nukentėjusiajai A. D., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės operatoriumi, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: D. Š. 2011 m. sausio 29 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje, Utenos mieste, prie įėjimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.01 promilių), matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė kumščiu nukentėjusiajai A. D. į veidą, sukeldamas jai apatinio žandikaulio lūžimą, šiais savo veiksmais jis padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2011-01-29, jis kartu su tėvu R. Š., apie 18 val. grįžo iš žiemos ralio. Prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės sustojo parūkyti. Tuo metu atsidarė laiptinės durys ir išėjo nukentėjusioji vedina šunimi. Šuo, atidarius duris, pradėjo loti ir stvėrė jam už dešinės kojos kelnių klešnės. Plyšo viršutinių treninginių kelnių apatinė klešnė. Nukentėjusiajai pasakė, kad susitvarkytų savo šunį ir uždėtų antsnukį. Į tai ji pasiūlė užsidėti antsnukį pačiam ir praeidama pastūmė. Tada jis ją pastūmė. Po to nukentėjusioji nuėjo tolyn, į dešinę pusę. Vienas kitam, tuo metu, sakė necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko išbėgo nukentėjusiosios sutuoktinis ir jo tėvas. Pradėjo aiškintis kas atsitiko. Tada nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad jis ją mušė. Tuo metu, besiaiškinant, išbėgo T. D., kuris jį puolė ir sudavė smūgį į veidą. Prasidėjo muštynės. Jis žandikaulio nukentėjusiajai sulaužyti negalėjo, nes jie tik tarpusavyje pasistumdė ir keikėsi. Kai T. D. jį mušė, nukentėjusioji stovėjo šalia ir rėkavo. Ji muštynių metu galėjo gauti smūgį nuo jo ir nuo T. D.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, nukentėjusioji jiems pasakė, kad jis sulaužė jai žandikaulį. Savo kaltę pripažino policijos komisariate, nes buvo daromas psichologinis spaudimas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2011-01-29 apie 2 val. buvo svečiuose pas uošvius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apie 18:30 val. nusprendė eiti į namus ir išsikvietė taksi. Iki atvykstant taksi, uošvis paprašė pavedžioti šuniuką. Ji apsirengė ir išėjo. Išėjus iš laiptinės, pamatė, kad prie laiptinės durų sėdi vyrai. Šuniukas pradėjo loti. Tada kaltinamasis pradėjo kabinėtis, kodėl šuniukas vežiojamas be antsnukio. Kaltinamasis buvo neblaivus. Ji jam pasakė, kad „pažiūrėk, vaikas, kaip tu kalbi, tau pačiam antsnukį reikia uždėti, žodynas baisus“. Jai nueinant tolyn, pajuto smūgį iš nugaros ir nugriuvo. Smūgis buvo į kaklą. Gulėdama pamatė, kad išeina jos sutuoktinis, nes turėjo atvažiuoti taksi. Uošvis turėjo ateiti pasiimti šuniuką ir jį nusivesti į namus. Kai tik sutuoktinis išėjo iš laiptinės, tai kaltinamojo tėvas puolė sutuoktinį. Vyras dar klausė kas atsitiko. Ji jau tada pajuto, kad žandikaulis gali būti sulaužytas. Nubėgo atgal pas uošvius ir pasikvietė A. brolį T., nes lauke buvo prasidėjusios muštynės. Vėliau vėl išėjo į lauką. Smūgis jai buvo suduotas iš nugaros, dar kai sutuoktinis nebuvo išėjęs į lauką. Tuo metu, kai jai trenkė kaltinamasis, jo tėvas buvo šalia, daugiau jokių žmonių nebuvo. Nuo kitų asmenų smūgio gauti negalėjo. Kai mušėsi, bandė raminti vyrus, sakydama, kad baikit muštis. Vieną kartą bandė atitraukti kaltinamąjį nuo sutuoktinio, kad jo nemuštų, tai dar kelis smūgius gavo nuo kaltinamojo. Jai buvo suduotas vienintelis smūgis buvo į žandikaulį iš nugaros, nuo kurio nugriuvo. Tą vakarą buvo blaivi, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu vartojo.
Liudytojas T. D. parodė, kad 2011-01-29, į svečius atėjo brolis su žmona, t.y. nukentėjusiąja. Vėliau jie išsikvietė taksi ir išėjo. Jis atsigulė. Po kurio laiko atbėgo nukentėjusioji, kuri pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis ir sulaužė žandikaulį. Grumtynių metu jis smūgių nukentėjusiajai nesudavė.
Liudytojas H. D. parodė, kad 2011-01-29 į svečius atėjo jo sūnus A. D. su marčia, t.y., nukentėjusiąja. Vėliau, po kurio laiko pasisvečiavus, marti pasakė, kad išves šunį pasivaikščioti. Po kurio laiko atbėgo šaukdama, kad ją sumušė ir kad jai sulaužė žandikaulį. A. ir T. išbėgo į lauką. Jis taip pat apsirengė ir išbėgo į gatvę. Pamatė, kad A. D. kaltinamojo tėvu voliojasi ant gatvės, o T. su kaltinamuoju stumdosi atsistoję. Po kurio laiko atvyko policija.
Liudytojas A. D., kad 2011-01-29, vakare kartu su savo žmona, nukentėjusiąja buvo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pabuvę, išsikvietė taksi. Žmona išėjo į lauką, pavedžioti šuniuką. Jis ėjo į lauką, nes laukė taksi. Beeidamas išgirdo, kad jo žmona konfliktuoja su kaltinamuoju. Norėjo išsiaiškinti kas ten vyksta. Kaltinamojo tėvas jį pasitiko ir neleido praeiti. Įvyko grumtynės. Vėliau atvyko policija.
Liudytojas R. Š. parodė, kad 2011-01-29, apie 19 val., kartu su sūnumi, t.y. kaltinamuoju grįžo iš žiemos ralio. Prie laiptinės stovėjo ir rūkė. Berūkant atsidarė laiptinės durys ir išėjo nukentėjusioji su šuniu. Šuo čiupo kaltinamajam už kelnių. Kaltinamasis pasakė, kad pasiimtų šunį. Nukentėjusioji kažką pasakė ir jį pastūmė. Abu susistumdė, t.y. iš pradžių A. D. pastūmė, paskui D. A.. T. nukentėjusioji pradėjo šaukti. Į lauką išbėgo D. tėvas ir kiti ir prasidėjo konfliktas. Konflikto metu girdėjo kaip nukentėjusioji rėkė kad: “Donatai, vis tiek tave pasodinsiu, tu man žiauną sulaužei“. Prieš policijai atvažiuojant ji taip rėkė.
Liudytoja S. Š. parodė, kad 2011-01-29 jai paskambino vyras ir pasakė kad atvažiuoja iš ralio su sūnum. Neužilgo laiptinėje pasigirdo triukšmas, girdėjosi A. D. balsas. Pasižiūrėjo kas vyksta ir pamatė lauke vieną vyrą gulintį, o ant jo - kitą. Išbėgo į lauką, pamatė ant R. Š. sėdintį A. D., kuris mušė jos sutuoktinį. Dešinėje pusėje mašinų stovėjimo aikštelėje, mušėsi sūnus ir T. D.. A. D. lakstė nuo vienų prie kitų, rėkavo, įvairiai juos burnojo, juos kiršino. Kai paklausiau kas atsitiko, su tais žodžiais ji nugriuvo. Jai pasirodė, kad nukentėjusioji neblaivi. Padavė jai ranką, ją pakėlė. Muštynės vis dar vyko, o A. D. vis lindo tai prie vienų besimušančių, tai prie kitų. Nukentėjusioji galėjo gauti smūgių nuo vyrų, nes ji prie visų lindo, o vyrai visi buvo neblaivūs.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad 2011-01-29, vakare jos sutuoktinis A. Ž. ruošėsi eiti į parduotuvę, atidarė duris į laiptinę ir ji išgirdo, kaip S. Š. paklausė ar nematė kas vyksta kieme. Per langą pasižiūrėjusi, pamatė, kad kieme yra A., H., T. Išėjo į lauką. Paklausė kas atsitiko, nukentėjusioji jai pasakė, kad jai kaltinamasis sudavė smūgį ir galbūt sulaužė žandikaulį. Joms bekalbant, kaltinamasis ar tai jai spyrė, ar trenkė, ar pastūmė, bet nukentėjusioji prie jos griuvo ant šaligatvio. Tada ji nusivedė kaltinamąjį į šalį. Su juo kalbėjosi iki atvažiavo policija
Liudytojas A. Ž. parodė, kad matė konfliktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės teritorijoje. Jis tą konfliktą matė labai trumpai, nes ėjo į parduotuvę. Kai grįžo jau buvo atvažiavusi policija. Tada nukentėjusioji pasakė, kad gavo smūgį į veidą. Prieš tai sakė, kad gavo smūgį į krūtinę. Žmona jam papasakojo, kad konfliktas kilo dėl šuns ir kaltinamasis sulaužė nukentėjusiajai žandikaulį.
Iš 2011-03-07 specialisto išvados Nr. G 79/11(08), matyti, kad pil. A. D. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas, sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialisto užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 1., b. l. 17-18).
Iš 2011-04-20 specialisto išvados Nr. G 133/11(08), matyti, kad analogiškas klausimas, į kurį atsakyta specialisto išvados Nr. G79/11(08) punkte Nr. 2 (t. 1., b. l. 19-21).
Iš 2011-03-10 buvo gauta specialisto išvados Nr. G 83/11(08)matyti, kad pil. A. D. padarytas kairės pėdos raiščių patempimas, sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (t. 1., b. l. 38-39).
Iš 2011-03-29 buvo gauta specialisto išvados Nr. G 99/11(08), matyti, kad pil. T. D. padarytas kairės rankos IV piršto proksimalinės falangos skeveldrinis lūžimas, sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (t. 1., b. l. 44-46).
Iš 2011-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko šalia, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės (t. 1., b. l. 8-10).
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad D. Š. pateikė sportines kelnes, kurių dešinės klešnės apatinė išorinė dalis įplėšta (t. 1., b. l. 59-64).
Iš 2011-04-13 iš Utenos apskrities VPK VTS areštinės poskyrio buvo gautos D. Š. apžiūros dokumentų kopijos, surašytos jo laikino sulaikymo metu, dokumentų kopijose įrašų apie jo drabužius nėra (t. 1., b. l. 65-69).
Iš 2011-02-07 buvo gauta specialisto išvados Nr. G46/11(08) matyti, kad D. Š. apžiūros metu nustatyti sužalojimai: kairės akies apatinio voko ir viršugalvio kairės pusės kraujosruvos, sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1., b. l. 70-71).
Iš 2011-04-13 specialisto išvados Nr. G 125/11(08) matyti, kad D. Š. padaryti sužalojimai: kairės akies apatinio voko ir viršugalvio kairės pusės kraujosruvos. Pil. D. Š. padaryti kūno sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi jis į medikus kreipėsi pavėluotai (po 6 dienų), objektyvių medicininių duomenų nedarbingumo pažymėjimo išdavimui nėra, dėl nesavalaikio kreipimosi gavosi iškreipta gydymo eiga, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, laiko faktorius neimamas domėn (t.1., b. l. 72-74).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2011-01-29, 19 val. 09 min. buvo nustatytas 2,01 promilės etilo alkoholio ( t. 1., b. l. 76 ).
Iš D. Š. paaiškinimo rašyto Utenos apskrities policijos komisariatui matyti, kad jis pripažino sudavęs nukentėjusiajai į petį ar tai į kaklą ( t. 1., b. l.77).
2011-01-31 apklausus D. Š. įtariamuoju ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. ), jis pripažino, kad jis priėjęs prie nukentėjusiosios sudavė vieną kartą. Į kurią kūno vietą tiksliai nepamena ( t. 1., b. l. 84-85 ).
Įrodymų vertinimas
Nukentėjusioji, nuo pat konflikto pradžios sakė pašaliniams asmenims, kad ją sužalojo kaltinamais. Taip pat ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus ir tiesiogiai nurodė kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris jai sudavė smūgį ir sulaužė žandikaulį. Tai patvirtino liudytojai T. D., H. D., R.Ž. ir iš dalies A. Ž.. Liudytojai T. D., H. D. yra artimi nukentėjusiajai, tačiau jų parodymus apie tai kas sužalojo A. D., patvirtino ir pašaliniai asmenys- R. Ž. bei A. Ž.. Šių liudytojų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Teismo specialisto išvada patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai smūgis buvo suduotas iš nugaros, į kaklo sritį. Kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, nukentėjusiajai buvo nustatytas dešinės žando pusės-pažandės srities patinimas, taip pat apatinio žandikaulio dešinėje, 48 danties (protinio) srityje skersinis lūžis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju laikantis BPK reikalavimų, kaltinamasis pripažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai. Kaltinamojo bei liudytojų R. Š., S. Š. aiškinimai, kad nukentėjusiajai sužalojimas galėjo būti padarytas kitų muštynėse dalyvavusių asmenų yra grindžiami tik spėjimais ir prielaidomis. Todėl jais paneigti nuoseklių nukentėjusiosios ir liudytojų T. D., H. D., R. Ž. ir A. Ž. nėra pagrindo. Todėl, teismas daro išvadą, kad šiais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas.
Veikų kvalifikavimas
Kaltinamasis pasinaudojęs menkaverte dingstimi sudavė smūgį nukentėjusiajai dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamasis šalia gyvenamojo namo laiptinės į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, t.y., viešoje vietoje, sudavė smūgį nukentėjusiajai. Todėl kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi skirtinguose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Todėl jos vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, įvertinęs įrodymus daro išvadą, kad nukentėjusioji netinkamai reagavo į pagrįstas kaltinamojo pretenzijas dėl šuns įkandimo, pati keikėsi necenzūriniais žodžiais, grubiai atsakė kaltinamajam. Todėl toks jos elgesys pripažintinas provokuojančiu. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus apysunkį ir nesunkų, nusikaltimus, juos padarė tiesiogine staiga susiformavusia tyčia, į tai, kad administracine tvarka nebaustas, (b. l. 105), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, (t. 1., b. 1. 107), neteistas, (t. 1., b. l. 104), charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b. l. 111). Todėl kaltinamajam pagal BK 284 str. skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas (BK 55 str.). BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis -terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi BK 54 str. 3 d. aplinkybių nėra nustatyta, todėl ši bausmės rūšis skirtina kaltinamajam. Tačiau teismas, įvertindamas tai, kad kaltinamasis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinį darbą, teigiamai charakterizuojamas, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji A. D. pareiškė 15000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( t. 2., b. l. 14-15 ).
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiosios nurodyta suma yra akivaizdžiai per didelė, be to jis smūgių jai nesudavė. Koks turėtų būti neturtinės žalos dydis nenurodė.
Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji buvo sužalota, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą, du mėnesius ji galėjo maitintis tik per šiaudelį, jai dar dabar skauda šį žandikaulį.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2011-03-07 specialisto išvados Nr. G 79/11(08), matyti, kad pil. A. D. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas, sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialisto užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku
Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, negalėjo normalia maitintis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis taip pat padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė fizinį skausmą, ją pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis turi darbą, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai dar yra būtinos dantų taisymo procedūros, tačiau duomenų, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos, nepateikė. Taip pat teismas, įvertina ir tai, kad pati nukentėjusioji elgėsi provokuojamai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d. ).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji A. D. pareiškė 11183 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( t. 2., b. l. 14-15 ).
Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai kokias turėjo gydymo išlaidas dėl padaryto sužalojimo.
Nukentėjusioji pateikė išrašą iš asmens sveikatos istorijos, kurioje yra odontologo įrašai. Šioje kortelėje nėra nurodytas gydytojo nurodžiusio būtiną dantų gydymą pavardė, nėra pateikti konkretūs, kiekvieno gydymo etapo kaina. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai būtinos odontologo paslaugos. Tačiau negavus papildomos medžiagos apie būtiną dantų taisymą civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti. Todėl nukentėjusiajai A. D. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d. ).
Dėl gydymo išlaidų bei atstovavimo išlaidų priteisimo
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2937,09 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai dėl turėtų gydymosi išlaidų (t. 1., b. l. 26-27 ).
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastaroji buvo konsultuota VšĮ Utenos apskrities ligoninės specialisto bei gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Jos gydymo išlaidos - 2937,09 Lt (t. 1., b. l. 30-31). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).
Nukentėjusiosios atstovė reiškė civilinį ieškinį, teikė dokumentus, atstovavo nukentėjusiąją teisme. Todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d. ).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir paskirti
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vienerius metus laisvės atėmimo;
- pagal BK 284 str. 1 d. šešis mėnesius laisvės apribojimo, pareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą: 2011 m. sausio 29 d. iki 2011 m. sausio 31 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Š. tris tūkstančius litų (3000 Lt) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui A. D. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. Š. vieną tūkstantį litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios A. D. naudai.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš D. Š. du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis litus, 9 centus ( 2937,09 Lt) gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiajai A. D. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.