Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-1077/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
2-1077/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alė Bukavinienė
Atsakovas
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, "Nordea Bank Finland" PLC Lietuvos skyrius "Big City LT"
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1077/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-861-159/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti hipoteką. Nurodė, kad perdavus turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, nes bankui atiteko ieškovo asmeninėmis lėšomis pastatytas butas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi areštavo atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui kaip hipotekos kreditoriui, perduotą 51,84 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta teisme, areštuotą turtą draudžiant perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, areštuoto turto savininką paskiriant areštuoto turto saugotoju ir apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavimas, visiškai neaptariant, kodėl ieškinys teismo laikomas prima facie pagrįstu, negali būti laikomas tinkamu motyvavimu CPK nuostatų prasme.

2. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškiniu ieškovas prašo vadovaujantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į butą ir grindžia savo reikalavimą teismų praktika. Tačiau ieškovas su atsakovu UAB „Big City LT“ buvo sudaręs preliminariąją sutartį pagal CK 6.165 straipsnį, o ne sutartį dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo pagal CK 6.401 straipsnį ir šios preliminariosios sutarties sąlygos neatitinka CK 6.401 straipsnio reikalavimų, nes joje nėra esminių būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų. Todėl preliminarioji sutartis niekaip negali būti kvalifikuojama pagal CK 6.401 straipsnį. Tuo tarpu teisinis reguliavimas pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. kuriuo remiantis yra sudaryta preliminarioji sutartis, neleidžia tokio teisės gynimo būdo, kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra. Ieškovas pasirašė ne buto statybos sutartį, kurioje būtų numatyta UAB „Big City LT“pareiga pastatyti ieškovui butą ir jam jį perduoti, o preliminariąją sutartį pagal CK 6.165 straipsnį, kuri numatė sudaryti pagrindinę sutartį dėl buto, nuosavybės teise priklausančio UAB „Big City LT“ pardavimo. Be to, butas nebuvo pastatytas, niekuomet nebuvo perduotas ieškovui. Priešingai nei nurodė ieškovas, butas buvo statomas UAB „Big City LT“ lėšomis. Ieškovas yra pripažintas kreditoriumi BUAB „Big City LT“ bankroto byloje ir yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas.

Atsiliepimas

Ieškovas V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Big City LT“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis atitinkanti CK 6.401 straipsnio reikalavimus dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo. Statytojas UAB „Big City LT“ garantavo butą pastatyti ir jį perduoti ieškovui. Ieškovas į butą investavo 230 000 Lt. Hipoteka ieškovo statomam butui buvo taikoma jo neinformavus, todėl nepripažinus ieškovui nuosavybės teisių į ginčo butą, bankas nepagrįstai praturtėtų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir areštuoti ginčo objektą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012). Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius arešto ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas V. B. ieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti hipoteką. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad tarp jo ir UAB ,,Big City Lt“ 2008-04-08 buvo sudaryta preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo paduoti ieškovui 51,84 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad už butą atsakovui UAB ,,Big City Lt“ sumokėjo didžiąją dalį kainos (230 000 Lt). Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto, į kurį ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teises, areštą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinys, kuriuo preliminariąją sutartį dėl buto įsigijimo iš atsakovo UAB ,,Big City Lt“ sudarė ieškovas, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atlikus ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas. Atmestini apelianto nurodyti argumentai, kad ieškovas su atsakovu UAB „Big City LT“ buvo sudaręs preliminariąją sutartį pagal CK 6.165 straipsnį, o ne sutartį dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo pagal CK 6.401 straipsnį ir tokia sutartis neleidžia tokio teisės gynimo būdo, kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra. Įrodymų tyrimo ir ieškinio pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas. Apelianto išsamių argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų galimu nepagrįstumu pilnas įvertinimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje iš esmės reikštų pasisakymą dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos išsprendimą iš esmės, nors byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir būtent pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, priims sprendimą. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAlė Bukavinienė