- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-12-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės R. M. ir B. N. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutarties, dėl antstolio veiksmų apskundimo ir atsisakymo tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, civilinėje byloje Nr.2-2018-217/2006,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. skundu prašė teismo netvirtinti 2006-07-12 buto pardavimo iš varžytinių akto, kadangi vykdymo procese antstolė pažeidė įstatymo normas, reglamentuojančias turto realizavimo iš varžytinių tvarką, buto rinkos kaina yra 24 654 Lt, o antstolė pardavė butą už 6 572 Lt, antstolė neišaiškino skolininkei teisės prašyti, jog išieškojimas už skolas už komunalines paslaugas nebūtų nukreiptas į paskutinį būstą, priklausantį šeimos turtui, o būtų išieškomas iš darbo užmokesčio.
Suinteresuotas asmuo antstolė R. M. prašė patvirtinti 2006-07-12 turto iš varžytinių pardavimo aktą, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas B. N. už 6 572 Lt, o pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, kadangi minėtas butas įkainotas 2005-11-07 turto arešto aktu 13 000 Lt, pirmosiose varžytinėse 2006-01-04 butas buvo parduodamas už 10 400 Lt, kurios paskelbtos neįvykusiomis, antrosios varžytinės vyko 2006-03-06 butas buvo parduodamas už 7 800 Lt, varžytinės neįvyko. Butas areštuotas dar kartą 2006-05-23, nustatyta buto vertė 7 800 Lt, kaip parduodant antrosiose neįvykusiose varžytinėse. kad I. B. augina dukrą nežinojo, skolininkę informavo apie jos teisę kreiptis su prašymu į teismą, jog išieškojimas už skolas už komunalines paslaugas nebūtų nukreiptas į paskutinį būstą..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. N. prašė I. B. skundą atmesti, o antstolės pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ skundą prašė atmesti, o antstolės R. M. pareiškimą tenkinti, tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių pardavimo aktą, kadangi skolininkė yra sumokėjusi tik 101,53 Lt skolos.
Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė priimant sprendimą atsižvelgti į vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos I. B. skundą tenkino, antstolės pareiškimą dėl 2006-07-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr.0064/04/01647 patvirtinimo atmetė, atsisakė tvirtinti 2006-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0064/04/01647 ir varžytynes pripažino neįvykusiomis.
Teismas nustatė, kad antstolė padarė šiuos esminius pažeidimus, parduodama butą iš varžytynių: 2005-05-03 buto vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta 12 941 Lt. Vėliau buto rinkos kaina kilo iki 24 654 Lt, tai patvirtina 2006-07-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Antstolė 2006-05-23 turto arešto aktu butą įkainavo 7 800 Lt, nenurodė buto nusidėvėjimo laipsnio, kitų buto trūkumų ir t.t., neatsižvelgė į pakilusias butų rinkos kainas, pasikeitus buto rinkos kainai buto tinkamai neperkainavo, dėl ko butą varžytinėse pardavė per žema kaina (CPK 681,722 str.). Sandoriams dėl buto sudaryti buvo reikalingas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.), nes skolininkė augina dukrą G. R. g. 2005-01-07, dėl to butui taikomas šeimos turto teisinis režimas.
Teismas nurodė, kad antstolė vien tik išsiųsdama turto arešto aktą su jame įklijuotu išrašu iš CPK 663 str. 4 d., faktiškai neišaiškino skolininkei teisės teikti prašymą teismui, dėl skolos už komunalinius patarnavimus išieškomos ne iš šeimos turto, todėl netinkamai vykdė savo pareigą išaiškinti skolininkei I. B. dėl prašymo taikyti apribojimą numatytą CPK 663 str. 4 d. pateikimo teismui. I. B. laiku nerealizavo teisės numatytos CPK 663 str. 4 d., nes advokato teisine pagalba pradėjo naudotis tik 2006-07-17.
Dėl teismo nutarties atskiruosius skundus pateikė suinteresuotieji asmenys antstolė R. M. ir B. N..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė R. M. nesutiko su teismo nutartimi ir prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės-2006-07-12 varžytynių aktą patvirtinti, dėl šių motyvų:
1) išieškojimai iš I. B. buvo vykdomi pagal teismo įsakymus, turto arešto aktai skolininkei įteikti pasirašytinai vykdomosiose bylose Nr. 0064/04/01647, 0064/05/00483, su kuriais buvo įteikta papildoma informacija, kokie apribojimai taikomi išieškant iš skolininko turto, apie skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją (CPK 663 str., 704 str.). I. B. lankėsi antstolės kontoroje, jai buvo išaiškintos skolininko teisės ir pareigos;
2) I. B. priklausantis butas buvo pardavinėjamas pirmose ir antrose varžytynėse, tačiau dėl per aukštos kainos, prastos būklės nebuvo parduotas. Areštavus šį butą antrą kartą, turto arešto aktas, su išaiškintomis teisėmis CPK 663 str., 704 str. pasirašytinai įteiktas skolininkei. Turto arešto aktą ir teisę kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto, bei siūlyti savo parduodamo buto pirkėją I. B. žinojo, nes aktą perskaitė ir pasirašė. Tačiau skolos nemokėjo, į teismą nesikreipė, savo pirkėjo nesiūlė;
3) antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą skolininko ir išieškotojo nuomones. Tik tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkė nei per penkias dienas po turto įkainavimo, nei gavusi turto arešto aktus per nustatytą terminą ir per visą vykdymo procesą nuo 2004 m., nuomonės dėl įkainojimo nereiškė. VĮ „Registrų centras“ išrašų duomenys minėto buto rinkos vertės neįrodo, kadangi skaičiuoja ne konkretaus buto individualią rinkos vertę, o vidutinę buto rinkos vertę pagal patvirtintas taisykles ir metodikas, taikomas mokesčių apskaičiavimui;
4) I. B. dukra gimė 2005m. sausio 7 d., tačiau vykdymo veiksmai pradėti nuo 2004 m. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., vaiko teisę į gyvenimo sąlygas užtikrina tėvai. Todėl ši aplinkybė ir aplinkybė, kad advokato teisine pagalba skolininkė pradėjo naudotis tik 2006-07-17 šiuo atveju neturi jokios reikšmės ginčo dalykui, ir vykdymo procesui.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. N. nesutiko su teismo nutartimi ir prašė ją panaikinti, o antstolės pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo patenkinti, dėl šių motyvų:
1) teismo nurodyti motyvai dėl nusidėvėjimo laipsnio ir kitų buto trūkumų negali būti laikytini proceso normų pažeidimu, kadangi teismo nurodytos CPK normos tokių aplinkybių fiksuoti antstolio neįpareigoja. CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, nereikalaujant nurodyti turto nusidėvėjimo laipsnio, kitų buto trūkumų. Kad namas yra labai prastos būklės patvirtino ir pati skolininkė, todėl tai ir įtakojo buto kainą;
2) butas buvo parduotas tik trečiose varžytinėse, juo nebuvo domimasi dėl jo kainos, neatitinkančios realios turto vertės ir stovio. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse civilinėse bylose 2003-10-15 Nr. 3K3-960/2003, 2005-03-30 3K-3-133/2005, nurodyta, kad rekomenduojama, o ne privaloma atsižvelgti į VĮ „Registrų centro“ nustatytą turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 17 16 punktas). Teismas motyvuose nurodęs per žemą kainą, rėmėsi tik vieninteliu argumentu - VĮ „Registrų centro“ pažyma, kuri tėra rekomendacinio pobūdžio, kita vertus, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl nurodytų aplinkybių - namo stovio, kuris turėjo įtakos buto vertei, bei dėl aplinkybės, kad buto kaina ne tik, kad atitiko realią buto kainą, bet ir buvo per didelė, nes pagal pirminę kainą butas nebuvo parduotas ir varžytinės įvyko tik iš trečio karto. Kita vertus, teismas nepasisakė dėl skolininkės veiksmų, kuriais ji turto arešto akte nurodytos kainos neginčijo, nors turto arešto aktą su raštu išdėstytomis teisėmis, gavo;
3) CPK 663 str. 4 d. nenumato antstolio pareigos šio straipsnio normas išaiškinti individualiai, pagal CPK 654 str., antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą gali (bet neprivalo) iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas. Antstolė nors ir neturėdama pareigos aiškinti šias teises, jas išaiškino, teises pateikdama raštu, kad skolininkė negalėtų teigti, kad jai teisės nebuvo išaiškintos. Tai, kad skolininkė jas suprato subjektyviai, tėra jos gynybinė pozicija. Jeigu 2006-05-30, kai gavo turto arešto aktą su išaiškintomis teisėmis, skolininkė būtų supratusi, kad jos butas parduotas, ji būtų kreipusis į advokatą ką padarė po trečiųjų varžytinių;
4) skolininkė teisme nurodė, kad ji antstolės neinformavo, kad augina vaiką, nepateikė į vykdomąją bylą vaiko gimimo faktą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas 2006-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 pasisakė, kad vaikams gyvenamąjį būstą turi užtikrinti tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Skola, kuri buvo išieškoma susidarė ne iš karto, skolininkė šį įsiskolinimą sukaupė nuo 2003 metų nemokėdama įvairių komunalinių mokesčių, ši skola buvo priteista keturiais teismo procesiniais dokumentais. Skolininkė tikėjosi, kad prastame ir apleistame name esantis butas nebus parduotas;
5) teismas neatsižvelgė į išieškotojo interesus, tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus. Išieškotoja prieš įsigydama ginčo butą, pardavusi savo turėtą vieno kambario butą, teismui nepagrįstai patenkinus skundą lieka gatvėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskiruosius skundus pateikęs suinteresuotas asmuo UAB“Jonavos paslaugos“ pritarė skunduose nurodytiems motyvams, ir nurodė, kad pareiškėja I. B. nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, iš jos priteista 5 194,96 Lt skolos. Skolos už komunalines paslaugas 2006-11-01 sudaro 5615,11 Lt, nei iki varžytinių, nei po varžytinių I. B. nemokėjo nei skolų už butą nei apmokėjo einamojo mėnesio sąskaitų. Pareiškėja nevykdė prievolių, nesikreipė į teismą dėl skolų sumokėjimo dalimis. Skolininkės I. B. turtą pardavus varžytinėse būtų padengta didžioji dalis skolos, naujas buto savininkas laiku apmokėtų sąskaitas už komunalines paslaugas, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į kreditoriaus interesus bei sąžiningos turto įgijėjos B. N. interesus.
Atsiliepime į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo UAB“Jonavos paslaugos“ prašė teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos I. B. skundą atmesti ir patvirtinti 2006-07-12 varžytinių aktą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2006-07-12 iš varžytinių buvo parduotas I. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) B. N. už 6 572 Lt (vykdomoji byla Nr. 0064/04/01647). I. B. 2006 07 13 d. skundu (b.l. 1) ir patikslintu skundu (b.l. 31-34) skundė antstolės veiksmus LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad antstolė pažeidė įstatymo reikalavimus įkainodama turtą, pažeidė skolininkės teises bei teisėtus interesus, nes skolininkei antstolė neišaiškino įstatyme numatytų teisių, toks išieškojimas pažeidžia mažametės dukros G., gim. 2005 01 07, gyvenančios šiame bute interesus.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuojamą turtą įkainotų rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į turto arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Šioje proceso teisės normoje nustatyta esminė nuostata, objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinis kriterijus yra areštuojamo turto rinkos vertė. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 23 d. turto arešto akte nurodyta, kad I. B. priklausančio buto vertė įkainota 7800 litų, nors Valstybės įmonės Registrų centro 2004 m. liepos 06 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 12941 Lt. Turtas įkainotas 12941 Lt suma 2002 m. spalio 14 d. (vykdomoji byla Nr. 0064/04/01647). Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. liepos 21 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 27) matyti, kad nuo 2002 metų įkainojimo minėto buto vertė pakilo, jos vidutinė rinkos vertė 2006 07 21 dienai buvo 24654 Lt. Įstatymo nuostatos įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis nesilaikymas galėjo pažeisti skolininkės turtinius interesus, nes, parduodant turtą iš varžytynių, nebuvo nustatyta parduodamo turto rinkos vertė, ir taip buvo pažeistas CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas įkainoti turtą rinkos kainomis. Tokiais veiksmais antstolis neužtikrino skolininko teisės, parduoti turtą už kainą, atitinkančią jo interesus. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė butą varžytinėse pardavė per žema kaina, tuo pažeidė LR CPK 681,722 straipsnio nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis byloje. Atskirųjų skundų motyvai, jog Jonavos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog butas buvo prastos būklės, jis parduotas tik kelintose varžytinėse, o skolininkė neprieštaravo antstolio atliktam įkainojimui, negali būti pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį esant aukščiau išvardintiems antstolio padarytiems įstatymo pažeidimams.
Nepagrįsti ir atskirųjų skundų argumentai, jog skolininkė vykdomosios bylos eigoje neskundė atskirų antstolio veiksmų, netinkamai gynė savo teises, pasyviai dalyvavo išieškojimo procese. Teismas, tvirtindamas varžytynių aktą, ar spręsdamas dėl varžytinių akto pripažinimo neteisėtu, patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, ar nėra teisės normų pažeidimų, bet ir sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė patenkinti kreditoriaus reikalavimą, ar toks išieškojimas nepažeidžia viešojo intereso, kitų asmenų, pvz., invalidų, vaikų ir kitų, interesų. Vykdymo procesas yra sudėtinė bylų nagrinėjimo proceso dalis. Šioje proceso stadijoje turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo, o atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 376 straipsnyje nustatyti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai – teismas turi būti iniciatyvus ginant ir apsaugant vaikų teises. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines ir kitokias paslaugas, iš varžytynių buvo parduotas paskutinis ieškovės ir jos mažametės dukros būstas. CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai išieškoti iš paskutinio asmens būsto. Antstolis, areštavęs turtą, tinkamai neišaiškino skolininkei jos teisės prašyti taikyti šį apribojimą. LR CK 3.85 straipsnis taikomas, kai turtą, apsunkintą šeimos turto teisiniu režimu, parduoda vienas iš tėvų ar jie abu. Tuo tarpu vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje, ir teismui, prieš tvirtinant varžytynių aktą patikrinant, kaip tokią pareigą atliko antstolis. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai parduodamas paskutinis būstas, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, teisėjas, tvirtindamas aktą, turi patikrinti, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, ar užtikrinant jo apsaugą, skolininkui sudarytos pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises ir spręsti, ar, ginant vaikų teises ir interesus, turi būti imtasi priemonių, bei varžytynių akto tvirtinimo klausimą spręsti nagrinėjant šį klausimą CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, priimant atitinkamą nutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį aukščiau nutartyje nurodytų įstatymų nuostatų laikėsi, teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose, dėl to atskirieji skundai yra nepagrįsti ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolės R. M. ir B. N. atskiruosius skundus atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.