Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-15 · Byla Nr. PK-230-137/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-15
Bylos Nr.
PK-230-137/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Nukentėjusysis
M. Š.
Kaltinamasis
J. D.
Baudž. byla Nr. PK 230-137/2011
Proceso Nr. 1-52—3-00013-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1; 2.1.15.3.3.2; 2.9.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,sekretoriaujant L. Davenienei,dalyvaujant nukentėjusiajam M. Š.,kaltinamajam J. D.,kaltinamojo gynėjai L. Leikauskienei,vertėjoms Z. Sakalauskienei, L. Jasnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo bylą, kurioje

J. D. (J. D.) a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, neįgalus, nedirbantis, gaunantis neįgalumo pensiją, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2010 m. spalio 7 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini)., uošvio namuose, konflikto su M. Š. metu, tyčia sudavė pastarajam smūgį į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir papasakojo, kad nurodytu laiku buvo atvykęs su žmona prie jos tėvo namų pasiimti savo daiktų, tačiau nebuvo įleisti. Norėdamas išspręsti problemą kvietė įgaliotinį, tačiau pastarasis atvyko ir išvyko nesulaukęs šeimininko. Tik tada atvyko M. Š. su žmona. Liepė jiems užeiti, susirinkti daiktus ir dingti. Kilo konfliktas, susibarė jų žmonos, jis puolė jų skirti, galimai netyčia sudavė durimis. Konflikto metu jis stovėjo su žmona namo koridoriuje prie durų, ant laiptų lauko pusėje prieš duris Ž. Š. ir už jos M. Š.. Taigi tarp jo ir nukentėjusiojo buvo jų žmonos. Jis traukė savo žmoną į vidų ir norėjo uždaryti duris, tačiau nematė, ar M. Š. atsitrenkė į jas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino,-jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo M. Š. parodymais, kad jo žmona su savo broliu nuo 2010-08-12 tapo namo savininke. Jame gyvenę kaltinamasis su žmona, t. y. jo žmonos seserimi, atvyko pasiimti savo daiktų. Tada lauke jo žmona jiems pateikė paveldėjimo dokumentą. Prasidėjo konfliktas. Tuo metu kaltinamasis su žmona buvo namo viduje, jo žmona ant laiptų , o jis pats kieme apie 1,5 m nuo laiptų. Jam pasirodė, kad kaltinamasis sudavė jo žmonai. Todėl jis nubėgo į koridorių, norėdamas užstoti savo žmoną. Kai jis užsimojo suduoti,-kaltinamasis ir jo žmona laikė jo dešinę ranką. Tada jį puolė kaltinamasis ir sudavė kelis smūgius į veidą. Dėl sužalojimų 15 dienų buvo nedarbingas, prarado 750,43 Lt dalį užmokesčio, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir moralinę skriaudą, nes dirbdamas darbų vadovu sumuštas prieš žmones jautėsi nemaloniai, dėl ko patyrė išgyvenimus ir stiprų sukrėtimą. Prašo priteisti 750,43 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtine žalai atlyginti bei 46 Lt išlaidas už specialisto išvadą.

-liudytojos D. D. parodymais, kad atvyko į tėvo namus pasiimti daiktų. Konflikto su seserimi metu abi mušėsi ir grūmėsi koridoriuje, ją tampė už plaukų. Jos vyras, būdamas namo koridoriuje, stovėjo jai už nugaros ir viena ranką tempė ją, norėdamas įtraukti į namo vidų, o kita ranka norėjo uždaryti duris. Tuo metu sesuo su savo vyru stovėjo lauke ir tempė ją lauk iš koridoriaus. Jos vyras ir M. Š. šio konflikto metu vienas skitam smūgių nesudavė. Kur susižalojo M. Š. - ji nežino.

-liudytojos Ž. Š. parodymais, kad su seserimi ji nekonfliktavo. Kaltinamasis sudavė jai į petį. Vyras, pamatęs, kad yra mušama, puolė ją ginti. Viskas įvyko prieš lauko duris, ant laiptų. Matė sesers vyro smūgį savo vyrui į smilkinį, nuo ko jo veide iš karto atsirado didelė kraujosruva. Niekur kitur susižaloti jis negalėjo. Atvyko sveiki, padavė dokumentus, įvyko ginčas ir buvo sužalotas. Viskas truko apie 5 minutes;

- liudytojos J. Š. parodymais, kad atvykus tėvai ėjo atrakinti durų. Mama padavė seseriai dokumentus. Jurij liepė mesti lauk. Mama pasilenkė jų surinkti, o Jurij bandė ją pagriebti ir suduoti mamai bet nesudavė. Tada tėtis ir norėjo apginti mamą, o dėdė jam sudavė kelis kartus į veido šoną. Kai mušė tėtį, moterų šalia jau nebuvo. Nuo smūgių tėčiui iš karto sutino veidas prie akies;

-specialisto išvada Nr. G 3783/10 (01) iš kurios matyti, kad M. Š., galimai 2010-10-07, veikiant kietu buku daiktu, padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 3-4);

-pažyma apie M. Š. pajamas ir sąskaitos išrašu, iš kurių matyti, kad jis 2010 m. spalio mėnesį dėl nedarbingumo gavo 813,49 Lt darbo užmokesčio, o iš VSDFV – 414,45 Lt (b. l. 2, 18- 19);

-nurodymu pervesti grynuosius pinigus, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis M. Š. valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizės atlikimą pervedė 20 Lt ir už grynųjų pervedimą sumokėjo 3 litus administravimo mokesčio (b. l. 14).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai, jog jis nesudavė nukentėjusiajam į veidą, o pastarasis galėjo susižaloti atsitrenkęs į duris jiems besistumdant, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Vienareikšmiai nustatyta, kad kaltinamajam su žmona atvykus prie ginčo namo, po kurio laiko atvyko sveikas nukentėjusysis su šeima. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žmonų įvyko konfliktas. Nukentėjusiajam pasirodė, kad kaltinamasis sudavė jo žmonai, todėl puolė jos ginti, bet pats gavo smūgį į smilkinį, po ko iš karto akivaizdžiai pasimatė didelis guzas ir kraujosruva jame, t. y. sužalojimas. Tai tvirtina liudytojos Ž. Š. ir J. Š.. Net įvertinus liudijančių nukentėjusiojo žmonos ir dukros galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, niekas nepaneigė, kad nukentėjusysis atvyko sveikas, o po kelių minučių buvo sužalotas, dėl ko į įvykio vietą iškviesta greitoji pagalba, o specialisto išvada patvirtina sužalojimą. Viskas įvyko ant laiptų prieš lauko duris, kurios atsidaro į namo išorę ir į dešinę (liudytojos D. D. parodymai.). Kaltinamojo versiją, kad galėjo netyčia suduoti nukentėjusiąjam durimis, kai bandė jas uždaryti, tačiau pats to nepastebėjo, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kuri prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų Ž. Š. bei J. Š. parodymams ir specialisto išvadai Nr. G 3783/10 (01), patvirtinančiai, jog sužalojimai M. Š. padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kas galėjo būti kumščiu suduoti smūgiai, bet ne aštri durų briauna. Nustatytų sužalojimų lokalizacija (poodinė kraujosruva veido kairėje),-patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduota būtent į kairę veido pusę, ką matė jo dukra ir žmona, nurodžiusios, kad iš karto po smūgio pamatė žymes veide, t. y. jo sutinimą ir kraujosruvą. Nukentėjusiojo parodymai dėl jam suduotų smūgių skaičiaus nenuoseklūs ir skiriasi nuo liudytojų parodymų, t. y. skunde jis nurodė tik „buvau sumuštas“ (b.l. 1). Patikslintame skunde,-kad jam “sudavė ne mažiau septynių smūgių kumščiu į veidą“ (b.l. 12). Kreipdamasis į ekspertą,- kad „sudavė kelis kartus į veidą“ (b.l. 4), o teisme, kad „smūgių į veidą buvo daug, jų neskaičiavo, bet apie 7“ (b.l. 52). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo sutuoktinių D. D. ir Ž. Š. parodymai iš esmės skiriasi, todėl turi įrodomąją galią tik tiek, kiek neprieštarauja kitų įrodymų visumai. Specialisto išvadoje trauminių poveikių skaičius nenurodytas, todėl visus neaiškumus vertinant kaltinamojo naudai pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne daugiau kaip vienas smūgis.

Ištyrus ir įvertinus įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgį į kairę veido pusę nežymiai sutrikdė sveikatą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, nedirba, į jo sveikatos būklę (b. l. 43-44), bei tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina didesnė nei minimali sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 750,43 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 5000 Lt. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, 15 dienų buvo nedarbingas ir neteko 750,43 Lt pajamų, susijusių su uždarbiu.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (konfliktą tarp giminių dėl turto) ir jo kilimo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu (patvirtino, kad tik pagalvojęs, jog jo žmona mušama, pats norėjo smūgiuoti kaltinamajam), į žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu jo liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis nedirba, yra dalinai neįgalus, o nukentėjusysis dirba, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, o dėl neturtinės žalos,- iš dalies (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo 23 Lt patirtos išlaidos eksperto paslaugoms apmokėti, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (b. l. 14-15), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Tuo tarpu prašymas dalyje dėl jo sutuoktinės patirtų išlaidų kreipiantis į medikus pripažinimo proceso išlaidomis atmestinas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis ją sužalojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 415 str.,

nusprendė:

J. D. (Dobrovolskij) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti iš J. D. 750,43 (septynis šimtus penkiasdešimt litų 43 ct) litų turtinei ir 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. Š. 23 Lt išlaidas eksperto paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. D.. Kitoje dalyje prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, atmesti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikras