Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-977-571/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
1-977-571/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30755-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-977-571/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30755-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.7.2.4.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,sekretoriaujant L. S.,dalyvaujant prokurorui S. S.,kaltinamajam T. S.,

teisiamajam posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2010-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės apribojimo; 2) 2011-04-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo; 3) 2013-02-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 7 mėnesių viešųjų darbų bausme; 4) 2013-07-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 20 parų arešto; 5) 2015-09-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesiams laisvės apribojimo; 6) 2016-03-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2017-04-26 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. liepos 20 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia vieną kartą ranka sudavė motinai O. S. į veido sritį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

T. S. teismo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, jog buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, grįžo namo. Mama tuo metu irgi vartojo alkoholį. Konfliktas įvyko dėl piniginių reikalų. Pasikarščiavo ir sudavė mamai. Jos atsiprašė, gailisi dėl savo poelgio. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažįstamas siūlo po dviejų savaičių įsidarbinti, tačiau dėl paskirtos arešto bausmės negalės to padaryti. Jeigu vyks atlikti arešto, bus išregistruotas iš Užimtumo tarnybos. Prašo 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-944-537/2019, paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti bauda arba leisti areštą atlikti poilsio dienomis.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios O. S. parodymais, jog 2019 m. liepos 20 d. sūnus T. S., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, pradėjo triukšmauti, konfliktuoti dėl pinigų, Ji pasakė, jog kviečia policiją, tuomet T. S. pasidarė dar labiau agresyvus ir rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veidą – dešinio žandikaulio sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą, suduotoje vietoje paraudo. Konfliktą matė dukra D. S. ir sugyventinis A. P.. Dėl fizinio smurto į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio byloje nereikš, pretenzijų sūnui neturi (b. l. 20, 23).

Liudytojos D. S. parodymais, jog matė, kaip į namus sugrįžęs brolis Tomas pradėjo rėkti ant mamos bei šaukdamas, delnu vieną kartą sudavė mamai į veidą, į dešinį skruostą. Mamai veide buvo paraudimas, mama skundėsi, jog jai kaista „žandas“ (b. l. 30).

Liudytojo A. P. parodymais, kad matė, kaip į namus sugrįžęs brolis Tomas pradėjo rėkti ant mamos bei šaukdamas, delnu vieną kartą sudavė mamai į veidą, į dešinį skruostą. Mamai veide buvo paraudimas, mama skundėsi, jog jai kaista „žandas“ (b. l. 35).

Protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog į Marijampolės AVPK kreipėsi O. S., kuri nurodė, jog 2019 m. liepos 20 d. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)grįžęs neblaivus sūnus T. S., tyčia, ranka sudavė jai vieną kartą į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 6).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame parašyta, jog 2019 m. liepos 20 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)kartu gyvenantis sūnus T. S., tyčia, sudavė ranka į veidą motinai O. S.. Dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą. Pareigūnui atlikus nukentėjusio asmens dalinę apžiūrą nustatyta, jog patinusi nukentėjusiosios dešinės pusės galvos sritis (b. l. 17-18).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes kaltinamasis T. S. 2019 m. liepos 20 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė motinai O. S. į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Veiką kvalifikuojantis požymis – tyčinis fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, t. y., savo motinai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė recidyvistas.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas. Įvertina ir vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas (b. l. 60-67), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 73-76), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Kaltinamasis teismo prašė jam skirti baudą arba leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, teismas mano, jog T. S. paskyrus pačią švelniausią bausmę – baudą nebus pasiekti bausmės tikslai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuo 2019-07-06 neteko galios BK 49 straipsnio 5 dalis, kurioje buvo numatyta galimybė teismui skiriamą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis. Kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2019-07-20 (po minėto 49 BK straipsnio 5 dalies panaikinimo), todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo dėl arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad asmuo daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

Nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam už tai paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Marijampolės pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. liepos 22 d., t. y., 2 paras ir galutinę bausmę paskirti 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.

Nustatyti arešto bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose ( adresu Sporto g. 7,Marijampolė).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. S. sulaikymo ar savanoriško atvykimo į Marijampolės pataisos namus.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 7 (septynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė