Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2014-09-12 iki 2016-07-04, aplaidžiai organizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai yra neužtikrino, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai būtų perduoti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems MB „B.“ atsakingiems darbuotojams, ko pasekoje, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalie nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų perduoti ir užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, neužtikrino, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai MB „B.“ būtų perduoti ir į buhalterinę apskaitą įtraukti: 2015-02-02 transporto priemonės Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, 2015-06-19 transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, 2015-04-17 transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, 2015-07-15 ir 2015-08-26 pirkimo faktūros (duomenys neskelbtini) už 1391,78 Eur ir 2015-10-22 (duomenys neskelbtini) už 58 Eur, taip pat neužtikrino, kad į apskaitos registrus būtų įtrauktos 5 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys su UAB „C.“, 5 PVM sąskaitos faktūros už 3319,46 Eur, taip pat, pažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkto, 9 punkto, 16 punkto nuostatas, neužtikrino, kad 2014-12-30 darbo užmokesčio išmokėjimas būtų tinkamai įformintas, kadangi UAB „A.“ išrašytais kasos išlaidų orderiai (KIO) Nr. 1,2,3, ūkio subjekto atsakingų asmenų ir pinigų gavėjų buvo nepasirašyti, bei pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies nuostatą, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jog „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine tvarka“, neužtikrino ir nesiėmė reikiamų priemonių dėl UAB „A.“ 2015 m. ir nuo 2016-01-01 kasos knygų, avanso apyskaitų, nuo 2015-06-01 apskaitos dokumentų – kasos dokumentų, pirkimo, pardavimo sąskaitų, nuo 2016-03-01 iki 2016-11-05 dokumentų – sutarčių, kasos dokumentų, pirkimo, pardavimo sąskaitų faktūrų, apskaitos registrų – didžiųjų knygų, suvestinių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių išsaugojimo, ko pasekoje minėti apskaitos dokumentai ir registrai nebuvo saugomi įstatymų numatytą laiką bei tinkamai ir todėl buvo neišsaugoti, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-05. Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad UAB „A.“ direktoriumi jis buvo nuo 2014-09-12 iki 2016-07-01, kai buvo atleistas iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų R. K. 2016-06-13 sprendimu. UAB „A.“ akcininkais buvo jis ir R. K., jiems lygiomis dalimis priklausė po 50 procentų UAB „A.“ akcijų. UAB „A.“ visą jo vadovavimo laikotarpį komercijos direktoriumi buvo R. K.. Jis buvo parašęs R. K. įgaliojimą disponuoti UAB „A.“ sąskaitomis bankuose ir jose esančiomis lėšomis, pasirašinėti sutartis, išrašinėti PVM sąskaitas faktūras. UAB „A.“ užsiėmė statybomis Lietuvoje ir Norvegijoje. UAB „A.“ ofisas buvo nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo meta neprisimena. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą jo vadovavimo laikotarpiu tvarkė MB „B.“, buhalterė R. B.. Jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo pasirašytas joks direktoriaus įsakymas, reglamentuojantis apskaitos ir registrų saugojimo tvarką. Buhalterinius apskaitos dokumentus kas mėnesį jis arba komercijos direktorius R. K. nešdavo buhalterei į jos darbo vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Buhalterei įvedus jo pateiktus dokumentus į apskaitą, ji juos saugojo pas save darbo vietoje. 2016 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, kai sutartis dėl minėtos įmonės paslaugų buvo nutraukta, jam buvo perduoti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pasirašius priėmimo–perdavimo aktą. Tačiau kur minėtas aktas yra, pasakyti negali. Dėl įtarime išvardintų transporto priemonių gali paaiškinti, kad automobilių pardavimai buvo įforminti pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau ar jos buvo perduotos buhalterei tikslu įtraukti jas į apskaitą, pasakyti negali, neatsimena, todėl pripažįsta, kad nederamai organizavo apskaitos tvarkymą. Dėl automobilių pardavimo žemesnėmis kainomis nei jų likutinės vertės, gali paaiškinti, kad minėti automobiliai buvo ant tiek nusidėvėję ir nevažiuojantys, kad jie pilnai atitiko pardavimo kainą, jie buvo parduodami galima sakyti kaip metalo laužas. Dėl kitų įtarime išvardintų apskaitos dokumentų nieko tiksliai pasakyti negali, nes jam nustojus vadovauti UAB „A.“ visus apskaitos dokumentus, kokius turėjo, perdavė R. K.. Kokius konkrečiai dokumentus perdavinėjo R. K., pasakyti negali, nes jų netikrino. Buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, kurio neturi, kur jis yra, pasakyti negali. Todėl pilnai pripažįsta, kad turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės apskaitą, bet to nedarė. Dėl trišalės sutarties tarp UAB „D“, UAB „A.“ ir UAB „C.“ gali paaiškinti, kad UAB „A.“ vykdė statybos darbus objekte, kurių baigtumas buvo apie 80 %, tačiau toliau negalint vykdyti savo įsipareigojimų, tolimesnių darbų atlikimą perdavė UAB „C.“, kuri ir užbaigė objekto statybą. Gali paminėti, kad UAB „A.“ gavo iš UAB „D“ atsiskaitymą už atliktą darbą, o likusį atsiskaitymą už atliktus darbus vykdė su UAB „C.“. Pabrėžia, kad UAB „C.“ ne tik gavo atlyginimą iš UAB „D“, bet ir vykdė nebaigtus darbus, kurių negalėjo vykdyti UAB „A.“ dėl areštuotų sąskaitų. Tai patvirtinančius dokumentus yra pateikęs. Jei UAB „A.“ būtų pilnai neįvykdžiusi sutarties su UAB „D“, būtų gavusi baudą už netesybas apie 20 000 Eur, todėl pasamdžius subrangovą, UAB „A.“ išgelbėjo nuo nemenkos baudos. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla, kurios administratore paskyrė ją. Teismas įpareigojo buvusį UAB „A.“ direktorių V. K. pateikti bendrovės dokumentus ir turtą pagal bendrovės balansą jai. Buvęs bendrovės vadovas V. K. jai asmeniškai bendrovės dokumentų nepateikė, tuo tarpu jai dalį UAB „A.“ pirminių dokumentrų perdavė R. P., turtas jai neperduotas, be apskaitos dokumentų nustatyti, ar turtas yra, nebuvo galimybės. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ dokumentai, apie tai, kad V. K. yra UAB „A.“ direktorius, pateikti tuo metu, kai buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme UAB „A.“ bankroto byla, buvo priimta nutartis, kuri dar nebuvo įsiteisėjusi. 2016-06-23 ir 2016-06-25 buvo sudarytos dvi UAB „A.“ akcijų perleidimo sutartys, kuriomis buvo perleistos UAB „A.“ 50 proc. akcijų, priklausančių R. P. (po 25 proc. akcijų kiekviena sutartimi), kurias perleido R. K.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnį, minėtoms sutartims yra privaloma notarinė forma, kadangi šios nuostatos nebuvo laikomasi, todėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos šios aplinkybės. Tapus UAB „A.“ naujuoju vieninteliu akcininku R. K., pastarasis priėmė sprendimą priimti direktoriumi V. K., kas laikytina neteisėtu veiksmu ir neturi juridinės galios. 2018-02-08 Vilniaus apygardos teisme numatytas posėdis ir bus nagrinėjama byla iš esmės. Kadangi iki šios dienos, jai kaip bankroto administratorei, nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, o be to, paskirtasis paskutinis bendrovės vadovas V. K., galimai paskirtas neteisėtai, todėl dėl baudos skyrimo bendrovės vadovui už neperduotus dokumentus į teismą, nesikreipė, tačiau iš Vilniaus apygardos teismo yra gautas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolis vykdys prievartinius veiksmus dėl dokumentų perdavimo jai. Iškėlus UAB „A.“ bankroto bylą, iš viešai prieinamų registrų ir valstybinių įstaigų gautų dokumentų bei R. P. dalies jai perduotų pirminių dokumentų, nustatė, kad UAB „A.“ yra tyčinio bankroto požymiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu kreipėsi į teismą. 2017-10-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A.“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apeliacinio teismo 2018-01-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-10-02 nutartį paliko nepakeistą dėl UAB „A.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėta nutartis įsiteisėjusi. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos: pirmoji dėl žalos atlyginimo UAB „A.“ kreditoriams, atsakovas – R. P., tretysis asmuo R. K.; apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl žalos priteisimo iš UAB „C.“ UAB „A.“ naudai 23 002,11 Eur, tretysis asmuo – R. P.; apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, kuria valdytojo UAB „A.“ transporto priemonė Audi A6, kuri buvo perleista UAB „C.“, tretysis asmuo – R. P.. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla dėl 38 249 Eur skolos priteisimo iš R. K., nes nustatyta, kad minėtas asmuo išgrynino šiuos pinigus iš UAB „A.“ priklausančios banko sąskaitos, šių lėšų panaudojimo dokumentai jai nėra perduoti, tuo tarpu R. P. teismo posėdžio meta paliudijo, kad minėta pinigų suma vis dar yra pas R. K.. Apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl UAB „A.“ ir atsakingų asmenų galimai neteisėtos veiklos, duomenų neturi, išskyrus, galimai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas FNTT dėl R. K. kitų juridinių asmenų veiklos. Dėl buvusio bendrovės areštuoto bendrovės turto (automobilių) ir galutinio kreditorių sąrašo, dokumentus pateiks el. paštu. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikė UAB „B.“ buhalterė R. B.. Pastaroji jai pateikė duomenis apie R. K. skolos UAB „A.“ likutį 38 249 Eur (1 t., b. l. 48–49).

Liudytoja V. V. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai atrodo, kad ji visus turimus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-30 pateikė Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai pagal 2019-07-01 UAB „A.“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą ir daugiau jokių UAB „A.“ dokumentų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-30 ji neturi. Šiuos dokumentus, kuriuos pagal 2019-07-01 UAB „A.“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą pateikė Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai, ji gavo iš R. P., kada neatsimena, kiek pamena su juo pasirašė dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tiksliai pasakyti negali, reikia jo paieškoti. Iš jai pateiktų dokumentų ji patikrino UAB „A.“ sandorius ir dėl abejotinų sandorių kreipėsi į teismą civiline tvarka. Šiai dienai visi civiliniai ginčai yra išnagrinėti. 2017-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą visiškai patenkinti ieškovo BUAB „A.“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo pareikštą atsakovams UAB „C.“ ir UAB „D“, 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2017-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nepakeistas. 2018-04-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „A.“ patikslintas ieškinys dėl R. P., R. K., V. (V.) K. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos atlyginimo iš R. P. tenkintas iš dalies, todėl 2018-05-14 BUAB „A.“ ir R. P. pasirašė taikos sutartį, kuri patvirtinta 2018-06-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. 2017-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškovo BUAB „A.“ ieškinį atmesti, ši nutartis yra įsiteisėjusi, ji jos neskundė. 2017-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą BUAB „A.“ ieškinį atmesti, ši nutartis yra įsiteisėjusi, ji iš pradžių skundą pateikė, bet vėliau jį atsiėmė, nes 2018-05-14 buvo pasirašyta taikos sutartis. 2018-08-08 BUAB „A.“ ir R. K. pasirašė taikos sutartį, kuri patvirtinta 2018-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi. 2019-07-08 ji teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „A.“ įmonės pabaigos, 2019-07-09 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį patvirtinti patikslintą UAB „A.“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir jos prašymą dėl įmonės pabaigos skirti nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2019-08-19 08.00 val. (1 t., b. l. 53–54).

Liudytojas N. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „B.“ direktorius, ši įmonė pagal paslaugų teikimo sutartis teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims. UAB „B.“ tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, kada tai buvo jis neprisimena, kas konkrečiai iš jų darbuotojų ją tvarkė jis neprisimena. Gali būti, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „B.“ buvusi darbuotoja – buhalterė R. B., kuri pas juos nuo 2018 m. pabaigos nebedirba (1 t., 65–66).

Liudytoja R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 m. liepos mėnesio, tikslios datos neprisimena, iki 2018-08-09 ji dirbo MB „B.“ buhaltere. MB „B.“ užsiima fizinių ir juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymu. MB „B.“ direktorius yra N. R., biuras (duomenys neskelbtini). Kai į MB „B.“ kreipiasi juridinis asmuo, su juo yra pasirašoma buhalterinių paslaugų teikimo sutartis ir MB „B.“ direktorius N. R. arba apskaitos skyriaus vadovė V. R. paskiria konkretų MB „B.“ buhalterį kliento – konkrečios įmonės buhalterijai tvarkyti. Tokiu būdu ji tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą nuo tada, kai jie į jas kreipėsi iki 2016 m. pradžios, tikslių datų ji neprisimena. UAB „A.“ direktorius R. arba komercijos direktorius R. jai atnešdavo UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą AGNUM, kurios pagalba tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Programoje AGNUM yra visų jų klientų duomenų bazės, tarp jų buvo ir UAB „A.“ duomenų bazė, į kurią yra suvedami duomenys iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir taip sudaromi jų registrai. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos jai pateikė UAB „A.“ atstovai buvo saugomi MB „B.“ biure, adresu (duomenys neskelbtini). Kai 2016 m. pradžioje, kada tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, UAB „A.“ nutraukė su jais buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, visi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai per kelis kartus ir pagal kelis buhalterių dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos ruošė ji, buvo grąžinti UAB „A.“ direktoriui R., pavardės neatsimena. Priėmimo–perdavimo aktus pagal kuriuos UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti UAB „A.“ direktoriui, pasirašė ji, MB „B.“ direktorius N. R. ir UAB „A.“ direktorius. Ar buhalterinėje programoje AGNUM vis dar yra saugomi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nežino, į šį klausimą gali atsakyti MB „B.“ apskaitos skyriaus vadovė V. R. (1 t., 70–71).

Liudytoja V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad MB „B.“ pagal paslaugų teikimo sutartis teikia buhalterinių paslaugų teikimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Ji yra MB „B.“ narė, šioje bendrijoje ji dirba, ankščiau „B.“ buvo uždaroji akcinė bendrovė ir jos pareigos buvo apskaitos skyriaus vadovė, dabar ji dirba tą patį darbą. Kai „B.“ pasirašo sutartį su juridiniu asmeniu dėl buhalterinių paslaugų teikimo, ji paskiria konkretų buhalterį tvarkyti konkretaus juridinio asmens buhalterinę apskaitą. „B.“ dirbantys buhalteriai fizinių ir juridinių asmenų buhalterinę apskaitą tvarko buhalterinės programos AGNUM pagalba, kurią „B.“ pagal sutartį nuomojasi iš UAB „F.“. UAB „A.“ buvo jų klientas, kuriam buvo teikiamos buhalterijos tvarkymo paslaugos. Jų klientui yra sukuriama duomenų bazė buhalterinėje programoje AGNUM, kur yra vedami registrai pagal pateiktus kliento buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus. Jeigu klientas, kuris nutraukia su jais buhalterinių paslaugų teikimo sutartį pageidauja gauti savo duomenų bazės failą už mokestį, jos kreipiasi į UAB „F.“, kuri klientui įrašo jo duomenų bazės failą iš buhalterinės programos AGNUM ir tada programoje jo nelieka, kitu atveju failas programoje lieka, kiek laiko pasakyti negali, terminas nėra nustatytas. UAB „A.“ duomenų bazės failas jų naudojamoje buhalterinėje programoje AGNUM yra išlikęs (1 t., b. l. 75–76).

Liudytojas R. P. 2019-08-06 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad UAB „A.“ direktoriumi jis buvo nuo 2014-09-12 iki 2016-07-01, kai buvo atleistas iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų R. K. 2016-06-13 sprendimu. UAB „A.“ akcininkais buvo jis ir R. K., jiems lygiomis dalimis priklausė po 50 procentų UAB „A.“ akcijų. UAB „A.“ visą jo vadovavimo laikotarpį komercijos direktoriumi buvo R. K.. Jis buvo parašęs R. K. įgaliojimą disponuoti UAB „A.“ sąskaitomis bankuose ir jose esančiomis lėšomis, pasirašinėti sutartis, išrašinėti PVM sąskaitas faktūras. UAB „A.“ užsiėmė statybomis Lietuvoje ir Norvegijoje. UAB „A.“ ofisas buvo nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo meta neprisimena. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą jo vadovavimo laikotarpiu tvarkė MB „B.“. 2016-10-25 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti UAB „A.“ bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorę – V. V.. Kiek pamena bankroto bylos iniciatorius buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nes UAB „A.“ buvo skolinga, sumos nepamina, ji nurodyta teismo nutartyje dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitiems kreditoriams susidarė, nes su UAB „A.“ neatsiskaitė užsakovas iš Norvegijos L. 108640, 75 Eur sumai. UAB „A.“ norvegų įmonei L. atliko darbus pagal sutartį, kurią su šia įmone buvo pasirašęs R. K., už kuriuos L. neatsiskaitė. Su L. atstovais bendravo R. K.. Bendrovė L. atstovų Lietuvoje neturi, tai norvegų įmonė veiklą vykdanti Norvegijoje. Realiai šios skolos atsiradimas paralyžiavo UAB „A.“, kuri neturėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais dirbusiais Norvegijoje, darbuotojai kreipėsi į darbo ginčus, pasipylė teismų areštai, buvo areštuotos UAB „A.“ sąskaitos bankuose. Kiek UAB „A.“ sąskaitose lėšų, jis neprisimena, nekilnojamojo turto UAB „A.“ jo vadovavimo laikotarpiu neturėjo. Dėl L. skolos išieškojimo UAB „A.“ naudai jis kreipėsi į Lindorff oy filialą Lietuvoje, tačiau jie skolos neišieškojo. Jis UAB „A.“ bankroto neiniciavo, nes tikėjosi, kad bus išieškota L. skola, kurios būtų pakakę visų UAB „A.“ skolų padengimui, darbuotojų užmokesčiams ir dar likę. Jis norėjo, kad UAB „A.“ gyvuotų ir veiklą vykdytų toliau. Kadangi UAB „A.“ sąskaitos bankuose buvo areštuotos, todėl UAB „A.“ neturėjo apyvartinių lėšų, kurios buvo reikalingos medžiagų įsigijimui ir darbų vykdymui pagal 2015-08-04 UAB „A.“ ir UAB „D“ sudarytą rangos darbų sutartį Nr. B9A15-0026. Pagal šią rangos darbų sutartį UAB „A.“ turėjo atlikti rangos darbus objekte – daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu UAB „A.“ būtų neatlikusi darbų pagal šią sutartį, jai būtų skirta 18 000 Eur netesybų ir būtų negavusi 13 193 Eur už jau atlikus darbus, nes ši suma buvo sulaikyta įvykdymo užtikrinimui. Iki 2015-11-30 darbus objekte – daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė UAB „A.“ ir darbų atliko už 71 917,55 Eur be PVM, šiuos pinigus UAB „A.“ ir gavo, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio darbų vykdymas šiame objekte sustojo ir darbai buvo tęsiami tik po to, kai UAB „C.“ sutiko savo sąskaita užbaigti UAB „A.“ neužbaigtus darbus. Tuo tikslu buvo pasirašytas 2016-01-25 susitarimas su UAB „D“ ir UAB „C.“ dėl rangos darbų sutarčių 2015-08-04 Nr. B9A15-0026 ir 2015-12-23 Nr. 2015/12/23 pakeitimo. 2015 m. pabaigoje 2016 m. pradžioje tarp jo ir R. K. kilo konfliktas dėl atsiradusios L. skolos. R. K. pradėjo nebendradarbiauti kaip akcininkas, nepatvirtino 2015 m. finansinės atskaitomybės ir dėl šios priežasties ji nebuvo pateikta VĮ Registrų centrui. R. K. jam liepė nesikišti į UAB „A.“ reikalus, neieškoti L. skolos, nes bus blogai. Jis nenorėjo turėti problemų ir sutiko su R. K. pasiūlymu parduoti jam 50 procentų jam priklausiusių UAB „A.“ akcijų. 2016-06-29 jis ir R. K. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jis pardavė R. K. jam priklausančių 25 procentus UAB „A.“ akcijų. 2016-06-29 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jam pasirašyti dviem egzemplioriais pateikė R. K., kas ją ruošė jis nežino, jie abu ją pasirašė ir pasiėmė po egzempliorių, kur ji buvo pasirašyta jis neprisimena. Pagal kitą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jis R. K. pardavė jam priklausančius 25 procentus UAB „A.“ akcijų, kada, kur ji buvo pasirašyta, jis neprisimena, jam ją taip pat pateikė R. K., kas ją ruošė jis nežino. R. K. pasakė, kad akcijas reikia parduoti po 25 procentus, kad galima tai būtų padaryti be notaro. Jis neprisimena ar jam R. K. mokėjo pinigus už UAB „A.“ akcijas. Naująjį UAB „A.“ direktorių surado ir paskyrė R. K., kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo paskirtas, jis nežino. Jis žino, kad naujasis UAB „A.“ direktorius yra V. K., jei gerai atsimena tai sužinojo bankroto proceso metu. Jis V. K. nėra gyvenime matęs. Jis paprašė UAB „A.“ buvusio teisininko J. J., kad jis paimtų iš V. K. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, J. J. iš V. K. juos paėmė ir jie kartu juos atidavė bankroto administratorei pagal 2017-04-04 dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Kai R. K. jį atleido iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų jis jam perdavė visus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos pateiks ikiteisminiam tyrimui. Dalis UAB „A.“ dokumentų 2016 m. liepos mėnesio, tikslios datos neprisimena, buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri atliko mokestinį tyrimą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-11-10 raštu informavo, kad UAB „A.“ dokumentai yra grąžinti R. K.. Jis jau nebūdamas UAB „A.“ direktoriumi, prasidėjus UAB „A.“ bankroto procedūrai savo iniciatyvą ieškojo UAB „A.“ dokumentų, nes daugiau niekas kitas to nedarė, jis tai darė, nes norėjo padėti bankroto administratorei ir įrodyti savo tiesą. Bankroto procese jis dalyvavo ne kaip UAB „A.“ direktorius, o kaip fizinis asmuo – R. P. (1 t., b. l. 87–89).

Liudytojas R. P. 2020-09-03 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad Klausimas: Kaip buvo organizuojamas UAB „A.“ apskaitos tvarkymas būnant bendrovės direktoriumi? Atsakymas: gali pasakyti, kad UAB „A.“ apskaitą tvarkė tam samdyta įmonė – MB „B.“, su pastarąja įmone buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Dokumentus apskaitą tvarkančiai įmonei pristatinėjo (perdavinėjo) UAB „A.“ komercijos direktorius R. K.. Klausimas: Dėl ko buvo nutraukta sutartis su UAB „A.“ apskaitą tvarkiusia įmone (MB „B.“)? Atsakymas: nurodo, kad sutartis dėl UAB „A.“ apskaitos tvarkymo su MB „B.“ buvo nutraukta, kadangi pastaroji įmonė netvarkė bendrovės apskaitos, nors jiems dokumentai buvo teikiami. Klausimas: Kada, kur ir kam buvo perduoti UAB „A.“ apskaitos dokumentai nutraukus sutartį su bendrovės apskaitą tvarkiusia įmone? Ar perduodant dokumentus buvo sudarytas ir pasirašytas bendrovės perduodamų dokumentų sąrašas? Atsakymas: nutraukus sutartį dėl UAB „A.“ apskaitos tvarkymo jam buvo grąžinti bendrovės apskaitos dokumentai. Dokumentai buvo perduoti apskaitą tvarkiusios įmonės patalpose. Perduodant UAB „A.“ apskaitos dokumentus buvo sudarytas ir pasirašytas perduodamų dokumentų sąrašas, šį dokumentų perdavimo sąrašą pasirašė jis. Klausimas: Kur buvo laikomi ir saugomi UAB „A.“ apskaitos dokumentai nutraukus sutartį? Jei bendrovės dokumentai buvo perduoti kitiems asmenims, nurodyti kam, kada ir kokiu pagrindu. Atsakymas: nutraukus sutartį dėl UAB „A.“ apskaitos tvarkymo bendrovės apskaitos dokumentai buvo laikomi ir saugomi bendrovės ofise, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsimenu). Tuo metu bendrovės dokumentai niekam perduoti nebuvo. Klausimas: Kaip buvo organizuojamas UAB „A.“ apskaitos tvarkymas nuo 2016-05-27 (2016-05-12 ir 2016-05-27 atsiėmus bendrovės dokumentus iš MB „B.“), kaip buvo užtikrintas bendrovės apskaitos dokumentų saugojimas? Atsakymas: gali pasakyti, kad atsiėmus UAB „A.“ dokumentus iš MB „B.“ buvo ieškoma naujo buhalterinių paslaugų teikėjo. Buvo surasta buhalterė, kuri sutiko sutvarkyti ir parengti dokumentus mokestiniam patikrinimui VMI. Kiek atsimena tuo metu bendrovė bendrovė faktiškai veiklos nevykdė. Kaip minėjo, gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl atliekamo patikrinimo, bendrovės apskaitą tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė, kuri dirba (duomenys neskelbtini) (jos duomenų jis nežino, kadangi neatsimena). Minėtai buhalterei buvo pateikti atliekamam patikrinimui reikalingi dokumentai, reikalingus dokumentus pateikė jis, kokiu būdu dokumentai buvo pateikti, jis neatsimena, greičiausiai jai dokumentai buvo pateikti el. paštu. Klausimas: Ar sudarius UAB „A.“ 2016-06-23 ir 2016-06-29 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu vienasmeniu bendrovės akcininku tapo R. K., naujajam bendrovės savininkui buvo perduoti bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentai? Jei taip, nurodyti kada, kur ir ar perduodant dokumentus buvo sudarytas ir pasirašytas perduodamų dokumentų sąrašas. Jei bendrovės dokumentai perduoti nebuvo, nurodyti kodėl. Atsakymas: nurodo, kad sudarius UAB „A.“ 2016-06-23 ir 2016-06-29 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, naujajam bendrovės vienasmeniam akcininkui R. K. buvo perduoti UAB „A.“ apskaitos dokumentai, kurie buvo bendrovės ofise, kiti bendrovės dokumentai, kurie buvo perduoti VMI jam perduoti nebuvo, kadangi buvo atliekamas bendrovės veiklos patikrinimas, dėl šios aplinkybės VMI buvo nurodyta (informuota), bendrovės dokumentus grąžinti naujajam bendrovės akcininkui (R. K.). Parduodant UAB „A.“ akcijas, naujajam bendrovės akcininkui R. K. buvo perduoti UAB „A.“ apskaitos dokumentai, dokumentai buvo perduoti bendrovės ofise, kada tiksliai jis neatsimena. Perduodant bendrovės dokumentus buvo sudarytas ir pasirašytas perduodamų dokumentų sąrašas, šį sąrašą pasirašė jis ir R. K., šis dokumentų perdavimo aktas buvo pasirašytas pas jį namie, tada, kai jis (R. K.) buvo pas jį atvykęs susitarus. Šį dokumentų perdavimo aktą radęs galės pateikti. Klausimas: Ar keičiantis UAB „A.“ akcininkui buvo organizuota inventorizacija bendrovės turto perdavimui? Jei taip, nurodyti kas dalyvavo šioje inventorizacijoje, jei bendrovės turto inventorizacija atliekama nebuvo, nurodyti kodėl. Atsakymas: gali pasakyti, kad keičiantis UAB „A.“ akcininkui, t. y. bendrovės vienasmeniu akcininku tapus R. K., jis bendrovės inventorizacijos turto perdavimui neorganizavo, kadangi su naujuoju bendrovės akcininku (R. K.) buvo pasirašyta bendrovės turto perdavimo aktas ir su tokiu turto perdavimu naujasis bendrovės akcininkas sutiko. R. K. patvirtino, kad jam visas bendrovės turtas ir dokumentai yra perduoti. Klausimas: Iš ko gavo ir kokiu pagrindu disponavo UAB „A.“ apskaitos dokumentais, kurie buvo pateikti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat bendrovės apskaitos dokumentais, kurie buvo rasti kratos metu gyvenamojoje vietoje? Atsakymas: gali pasakyti, kad teismui buvo teikti tie dokumentai (dokumentų kopijos), kuriuos turėjo išsisaugojęs kompiuteryje, taip pat dalis dokumentų buvo išreikalauti teismo. Dėl kratos metu rastų dokumentų pakomentuoti negali, kadangi nežino kas buvo rasta. Nurodo, kad bendrovės vienasmeniu akcininku tapus R. K., jam buvo perduoti visi bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų originalai. Klausimas: Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ direktoriumi tapęs V. K., jokiais bendrovės dokumentais nedisponavo ir jų niekam neperdavė. Ką gali paaiškinti apie UAB „A.“ dokumentų paėmimą iš minėto asmens? Atsakymas: apie tai nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 90–92).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2019-10-10 atlikus kratą pas R. P. adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti UAB „A.“ dokumentai, susiję su įmonės vardu lizingo būdu įgytų daiktais, 36 lapai, PVM sąskaita faktūra, 2 lapai, PVM sąskaitą faktūra MT Nr. 093618 ir kiti dokumentai bei nešiojamas kompiuteris Asus Nr. E. A. nešiojamojo kompiuterio apžiūrą, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Kompiuteris Asus Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, Kalvarijų g. 3, Vilniuje (1 t., b. l. 111–115).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, kad UAB „A.“ tyrimui pateiktuose apskaitos registruose tų pačių sąskaitų duomenys yra skirtingi, sąskaitų apyvartų žiniaraštyje 2015-01-01 – 2015-12-31 užfiksuoti duomenys nesutampa su 2015-12-31 dienai sudaryto Balanso duomenimis, tuo Bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio ir 17 straipsnio nuostatų;

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal 2015-02-02 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (pardavėjas UAB „E.“) automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015-06-19 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (pardavėjas UAB „E.“) automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-04-17 ir pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (pardavėjas R. S.) automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trys automobiliai įregistruoti valdytojas–savininkas UAB „A.“ vardu, tačiau tyrimui transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys ir/ar sąskaitos faktūros nepateiktos ir Bendrovės apskaitoje šie trys automobiliai neapskaityti, tuo Bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų;

Tyrimui pateiktos penkios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias Bendrovė už 3 200 Eur perleido penkias transporto priemones UAB „C.“. UAB „A.“ perleistų UAB „C.“ transporto priemonių pardavimo PVM sąskaitos faktūros tyrimui nepateiktos. Tyrimui pateiktų apskaitos registro „Sąskaitų apyvarta“ nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 ir ilgalaikio turto sąrašo 2015-12-31 duomenimis, penkių transporto priemonių pardavimai už 3 200 Eur, pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis apskaitos registruose neapskaityti, tuo Bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų;

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų pateiktos trys iš Norvegijos bendrovių pirkimo faktūros (2015-07-15 ir 2015-08-26 K. už 1 391,78 Eur ir 2015-10-22 N. už 58 Eur), iš viso 1 449,78 Eur, atitinkamo laikotarpio apskaitos registruose neužfiksuotos. Už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29 pateiktos penkios PVM sąskaitos faktūros už 3 319,46 Eur (tame tarpe 576,11 Eur PVM), kurios atitinkamo laikotarpio apskaitos registruose neužfiksuotos, tuo Bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies.

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, 2014-12-30 darbo užmokesčio išmokėjimas buvo įformintas UAB „A.“ išrašytais kasos išlaidų orderiais (KIO) Nr. 1, 2, 3, kurie ūkio subjekto atsakingų asmenų ir pinigų gavėjų nepasirašyti, Bendrovė nepateikė avanso apyskaitų, nepateikė 2015 metų ir 2016-01-01 – 2016-11-05 kasos knygų, tuo Bendrovė nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija) „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkto, 9 punkto, 16 punkto nuostatų.

UAB „A.“ nuo 2015-06-01 apskaitos dokumentai – kasos dokumentai, pirkimo, pardavimo sąskaitos tyrimui nepateikti (pateikti pavieniai dokumentai – sąskaitos, sutartys, vykdomieji raštai, suderinimo aktai ir kiti dokumentai nesugrupuoti ir nesutvarkyti pagal datas).

Nuo 2016-03-01 pateiktos keturios pirkimų PVM sąskaitos faktūros už 1 801,12 Eur (tame tarpe 312,59 Eur). Kiti tiriamojo laikotarpio nuo 2016-03-01 iki 2016-11-05 dokumentai (sutartys, kasos dokumentai, pirkimo, pardavimo sąskaitos faktūros, apskaitos registrai – didžiosios knygos, suvestiniai buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai ir ar kitaip Bendrovės įvardintos apskaitos registrų suvestinės) tyrimui nepateikti. Jeigu UAB „A.“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nuo 2016-03-01 neregistravo apskaitos registruose (nepildė apskaitos registrų), tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu UAB „A.“ neišsaugojo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatų.

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, 2014-12-30 darbo užmokesčio išmokėjimas buvo įformintas UAB „A.“ išrašytais kasos išlaidų orderiais (KIO) Nr. 1, 2, 3, kurie ūkio subjekto atsakingų asmenų ir pinigų gavėjų nepasirašyti, Bendrovė nepateikė avanso apyskaitų, nepateikė 2015 metų ir 2016-01-01 – 2016-11-05 kasos knygų, tuo Bendrovė nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija) „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkto, 9 punkto, 16 punkto nuostatų.

Nuo 2016-03-01 pateiktos keturios pirkimų PVM sąskaitos faktūros už 1 801,12 Eur (tame tarpe 312,59 Eur). Kiti tiriamojo laikotarpio nuo 2016-03-01 iki 2016-11-05 dokumentai (sutartys, kasos dokumentai, pirkimo, pardavimo sąskaitos faktūros, apskaitos registrai – didžiosios knygos, suvestiniai buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai ir ar kitaip Bendrovės įvardintos apskaitos registrų suvestinės) tyrimui nepateikti. Jeigu UAB „A.“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nuo 2016-03-01 neregistravo apskaitos registruose (nepildė apskaitos registrų), tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu UAB „A.“ neišsaugojo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatų.

Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatų neatitikimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto ir struktūros už 2015-01-01 – 2016-11-05 laikotarpį.

UAB ,,A.” direktorium tiriamuoju laikotarpiu buvo: R. K. nuo 2014-08-16 iki 2014-09-12; R. P. nuo 2014-09-12 iki 2016-10-31; V. K. nuo 2016-10-31 iki 2016-11-11.

Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (2 t., b. l. 4–25).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-05.

Įtariamajam R. P. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. R. P. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis (2 t., b. l. 41, 45).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs) (pažymos apie asmens duomenis, b. l. 14), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (pažymos apie asmens duomenis, b. l. 15–21), dirba (pažymos apie asmens duomenis, b. l. 12). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį – 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija. Be to, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole R. P. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis (2 t., b. l. 41). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 37–39) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamas kompiuteris „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui R. P., įpareigojant prokurorą organizuoti šį veiksmą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL dydžio, t. y. 5 649 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur, baudą.

Nustatyti R. P. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamą kompiuterį „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. P., įpareigojant prokurorą organizuoti šį veiksmą.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.