Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-182-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
II-182-963/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00493-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. V.
Institucija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
Advokatai
Giedrius Vitkauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-182-963/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00493-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 20113090532(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Kristinai Mečinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko D. R. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 127 straipsnio 1 dalį 745 (septynių šimtų keturiasdešimt penkių) eurų dydžio bauda su medicininės priemonės (25 vienetų) konfiskavimu už tai, kad 2020 m. balandžio 2 d., nuo 13.05 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atlikto kontrolinio pirkimo metu L. V., gimęs 1990 m. sausio 17 d., pardavė 25 vienetus greitųjų COVID-19 testų už bendrą 750 eurų sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. vykdė medicininių apsaugos kaukių prekybą fiziniams ir juridiniams asmenims, neišduodamas jiems pirkimą patvirtinančių dokumentų, ir apie tai nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tokiu būdu L. V. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 7 punkto nuostatas.

2020 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos persiųstas L. V. skundas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko D. R. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo (toliau – skundas). Skunde L. V. nurodė, kad nesutinka su nutarimu jam paskirta nuobauda, kaip su neproporcingai per didele, neproporcinga pažeidimui, prieštaraujančia teisingumo ir protingumo principams. Be to, skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į labai svarbią aplinkybę, į tai, kokiame kontekste buvo padarytas nusižengimas. Nusižengimas buvo padarytas esant Valstybėje visuotinai paskelbtai 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. TAP-20-260 Valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtam karantinui, dėl viruso COVID-19 grėsmės žmonių sveikatai. Tuo metu visuomenėje tvyrojo įtampa, nežinomybė ir baimė užsikrėsti/užkrėsti minėtu virusu. Tačiau valstybė nesudarė galimybių žmonėms tinkamai, laisvai ir savalaikiai išsitirti savo ir artimųjų sveikatos, dėl COVID-19 viruso, nors Pasaulinės sveikatos organizacija viešai, per visas informavimo priemones ragino tiek valstybes, tiek piliečius atlikti kuo daugiau testų, kad būtų galima suvaldyti šią pandemiją. Jo inicijuoto COVID-19 greitųjų testų pardavimo pagrindinis tikslas buvo, kuo labiau prisidėti prie pandemijos suvaldymo ir žmonių teisės susižinoti apie jų sveikatos būklę užtikrinimo. Jam asmeniškai bei jo aplinkos žmonės atlikus COVID-19 testą, buvo atsikratyta baimės, nerimo ar įtampos ir žinojimas apie savo sveikatą, padėjo stabilizuoti gyvenimą, bei užtikrinti aplinkos saugumą. Pardavęs COVID-19 greituosius testus, norėjo, kad ir kiti žmonės, kurie yra visuomenės dalis, kurioje gyvena jis ir jo artimieji, susižinotų apie savo sveikatos būklę ir esant teigiamam viruso užsikrėtimo atsakymui, užkardytų viruso plitimą visuomenėje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, savo padarytu nusižengimu pirmiausia siekė sudaryti galimybes žmonėms susižinoti apie jų sveikatos būklę ir tokiu būdu užkardyti galimą viruso plitimą visuomenėje. Skiriant baudą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba nevertino tai, jog COVID-19 greitųjų testų pardavimas, t. y. nusižengimas, buvo atliktas tik vieną kartą. Tai nebuvo jo vykdoma sisteminga ir nuosekli ūkinė komercinė veikla. Šiame veiksme galima įžvelgti ir pagalbos bei paramos požymius, nes sveikatos krizės kontekste, žmonėms buvo iškilusi būtinybė žinoti savo ir artimųjų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba skirdama baudą ir parinkdama jos dydį turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir įvertinti, jog nusižengimas buvo epizodinis, vienkartinis ir dėl to žalos niekam padaryta nebuvo. Šiame jo veiksme galima įžvelgti siekį suteikti pagalbą bei paramą žmonėms, nes sveikatos krizės kontekste, žmonėms buvo iškilusi būtinybė žinoti tiek savo, tiek ir artimųjų sveikatos būklę. Jo padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie pavojingų ar sunkių administracinių nusižengimų, nes nesukelia pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai ar jų teisėms ir teisėtiems interesams. Priešingai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad COVID-19 ­tęstai buvo įsigyti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos akredituotos įstaigos ir oficialaus šių testų tiekėjo Lietuvoje. Būtent tie patys testai buvo naudojami ligoninėse ir tuo metu veikusiuose COVID-19 mobiliųjų patikrų punktuose. Nusižengimo byloje dėl savo elgesio, o būtent, kad pažeidė nustatytą veiklos registravimo tvarką, labai gailėjosi, iš karto prisipažino ją padaręs, savo parodymais padėjo tyrimui, bylos nagrinėjimo metu bendradarbiavau, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba tai nevertino kaip atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir Nutarime nurodė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos sprendimą vertina kaip neobjektyvų ir nepagrįstą, nes ANK 35 straipsnyje yra nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš kurių dalis, atitinka mano veiksmus ir poelgius bylos nagrinėjimo metu. Taip pat, skiriant baudą nebuvo atsižvelgta ir į jo sunkią finansinę padėtį, kuri pablogėjo dėl objektyvių, ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. O būtent, dėl Valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino neteko pajamų, nes jo vienintelė darbovietė dėl sumažėjusių užsakymų nebevykdė jokios veiklos, dėl ko negavo ir pajamų. Esant tokiai situacijai iki šiol Valstybinių institucijų yra taikomos finansinės pagalbos priemonės fiziniams ir juridiniams asmenims, tokios kaip mokesčių ir įmokų sumažinimas, išieškojimų sustabdymas, įsipareigojimų įvykdymų atidėjimas, netesybų ir kitų finansinių sankcijų netaikymas, kompensavimas ir t. t. Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba buvo pritaikiusi švelnesnę nuobaudą, t. y. paskyrusi mažesnę baudą, tačiau, dėl tų pačių aplinkybių - visuotinės finansinės krizės, jos neįstengė sumokėti. Tuo labiau, jo sąskaitos dėl įsiskolinimų yra areštuotos, o karantino laikotarpiu, bankai tiesioginiu kontaktu klientų neaptarnavo, todėl nebuvo galimybės paskirtos baudos apmokėti savalaikiai bankiniu pavedimu iš banko skyriaus. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog dėl savo sunkių sveikatos sutrikimų, yra priverstas nuolatos ir sistemingai vartoti vaistus bei vizituotis pas medikus. Dėl to, patyrė daug išlaidų gydymui ir tai dar labiau apsunkina jo ir taip sudėtingą finansinę padėtį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos paskirta piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to neteisinga. Teismui išnagrinėjus šiame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrus sumažintą baudą, visgi bus pasiekti ANK numatyti nubaudimo tikslai, nes net ir mažesnė bauda sukels neigiamas pasekmes ir neabejotinai tai turės jam akivaizdų auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Pažymėjo, kad ši situacija jau ir dabar turi tiek auklėjamąjį, tiek prevencinį poveikį jo ir jo pažįstamų atžvilgiu, iš kurios jau padarė išvadas ir ėmėsi priemonių, kad ateityje nepasikartotų toks ar panašus elgesys. Dėl padaryto nusižengimo, sąžiningai kritiškai vertina savo elgesį. Paskirta 745 eurų bauda yra perteklinė ir sukelia papildomų finansinių sunkumų. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta ir vadovaudamasi protingumo bei teisingumo principais, ANK 34 straipsnio nuostatomis, prašo pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos 745 eurų baudos dydį ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius dėl besitęsiančio karantino ir ekstremalios situacijos šalyje. (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, kad su L. V. skundu nesutinka. Pažymima, kad greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra priskiriami in vitro diagnostikos medicinos priemonių (prietaisų) kategorijai ir jiems taikomi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau - Įstatymas) ir Įn vitro diagnostikos medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-679 „Dėl In vitro diagnostikos medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, (toliau - IVD Reglamentas) reikalavimai. Į IVD Reglamentą yra perkeltos 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 59¹ straipsnio 1 dalimi, pagal IVD Reglamento reikalavimus įvertinti greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti gali būti teikiami į Lietuvos rinką ir naudojami. Medicinos priemonių platinimas nėra licencijuojama veikla. Medicinos priemones gali platinti visi asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), turintys teisę užsiimti komercine veikla. Esminis reikalavimas, kad platinama medicinos priemonė atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų teikiama teisinga ir neklaidinanti informacija apie platinamą medicinos priemonę. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 59¹ straipsnio 13 dalimi: Draudžiama ne prekybos patalpose medicinos priemones teikti rinkai ir (arba) platinti medicinos priemonių vartotojams. Šis draudimas netaikomas medicinos priemonių pardavimui sudarant nuotolines sutartis, medicinos priemonių platinimui prekybos automatuose ir medicinos priemonių pardavimui sveikatos priežiūros įstaigoje, jeigu ta medicinos priemonė reikalinga pacientui pagal gydytojo nustatytą diagnozę. Šiuo atveju L. V. platino testus vartotojams ne prekybos patalpose ir ne nuotoliniu būdu (t. y. internetinė prekyba) ši veikla, nepaisant to ar testai atitinka IVD Reglamento reikalavimus, pažeidžia Įstatymo nuostatas. Atlikus L. V. vykdomos individualios veiklos patikrinimą buvo nustatyta, kad Lietuvoje įvedus karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. L. V. nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. prekiavo apsauginėmis veido kaukėmis įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir greitaisiais COVID-19 testais. Minėta veikla buvo ne vienkartinė jo veikloje atsispindėjo versliškumas, tačiau šiai veiklai vykdyti neturėjo nei leidimo, nei licencijos. Atsižvelgiant į nutarime priimtos baudos dydį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas skirdamas baudą atsižvelgė į tai, kad L. V. neįvykdė 2020 m. balandžio 9 d. surašyto administracinio nurodymu, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnas M. K. paskyrė jam 195 Eur baudą, pasiūlant ją sumokėti iki 2020 m. balandžio 24 d. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas priimdamas nutarimą nenustatė L. V. atžvilgiu lengvinančių aplinkybių ir skyrė ne maksimalią ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, o vidutinę baudą taip minimalios 390 Eur ir maksimalios 1100 Eur baudos. Pažymima, kad tiriant administracinę bylą L. V. atžvilgiu iš jo pačio ar jo atstovo nebuvo gautas joks raštas apie sunkią L. V. materialinę padėtį, apie negalėjimą sumokėti baudos savalaikiai bankiniu pavedimu iš banko skyriaus, taip pat nebuvo gauta jokių medicininių išrašų apie L. V. sunkius sveikatos sutrikimus ir patiriamas išlaidas lankantis pas gydytojus. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos priimtą 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. V. paskirta 745,00 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu L. V. atstovas advokato padėjėjas Giedrius Vitkauskas paaiškino, kad L. V. pardavė testus, tačiau tai nebuvo sisteminga veikla, o buvo vienkartinis veiksmas, dėl kurio jis nuo pat pradžių prisipažino, gailėjosi. Tyrimo metu nenustačius kaukių pardavimo, jis pats apie tai papasakojo. Jo tikslas nebuvo daryti verslą, jis tiesiog buvo pernelyg suinteresuotas savo sveikata. Jis gavęs informaciją apie parduodamus testus, pats juos nusipirko ir atliko sau ir savo artimiesiems. Po to sužinojo, kad tie testai netinkami, todėl nusprendė juos parduoti. Paaiškino, kad L. V. nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos baudos dėl savo neatidumo ir sunkios materialios padėties. Tai patvirtina pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojas yra L. V.. Šiuo atveju L. V. prašo atkeipti dėmesį į išvardintas lengvinančias aplinkybes, prašo sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti per šešis mėnesius. MB „(duomenys neskelbtini)“ karantino metu jo veiklai nebuvo poreikio, bet šiuo metu veikla atsinaujino. Iki karantino L. V. pajamos buvo iki 1000 eurų. Atsižvelgdamas skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad L. V. tikslas nebuvo daryti verslą, tai buvo vienkartinis veiksmas, nebuvo nuosekliai sistemingai vykdoma veikla, L. V. prisipažino įvykdęs nusižengimą, dėl jo gailėjosi, padėjo tyrimui, dabar padarė išvadas, prašė kiek galima maksimaliai sumažinti baudą, nes L. V. finansinė padėtis sunki, taip pat sunki sveikatos būklė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 127 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Už šį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda - nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį L. V. buvo pradėta, nes 2020 m. balandžio 2 d., nuo 13.05 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atlikto kontrolinio pirkimo metu L. V., gimęs 1990 m. sausio 17 d., pardavė 25 vienetus greitųjų COVID-19 testų už bendrą 750 eurų sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. vykdė medicininių apsaugos kaukių prekybą fiziniams ir juridiniams asmenims, neišduodamas jiems pirkimą patvirtinančių dokumentų, ir apie tai nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tokiu būdu L. V. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 7 punkto nuostatas. 2020 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokole esančiu administraciniu nurodymu L. V. buvo siūloma iki 2020 m. balandžio 24 d. sumokėti 195 eurus. (b. l. 17). L. V. neįvykdžius administracinio nurodymo 2020 m. balandžio 27 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam už nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda 745 (septynių šimtų keturiasdešimt penkių) eurų dydžio bauda su medicininės priemonės (25 vienetų) konfiskavimu (b. l. 20).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skunde prašoma paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. kiek įmanoma maksimaliai sumažinti paskirtą baudą ir jos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą bei skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. V. paskyrus ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas sprendžia, kad L. V. padarytas nusižengimas nesukėlė pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai, bet skiriama nuobauda turi nubausti jį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, tačiau tai nereiškia, kad jam turi būti skiriama didesnė nei numatyta minimali bauda. Nagrinėjamu atveju L. V. skunde (b. l. 3-4) ir jo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Giedrius Vitkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad L. V. neturėjo tikslo verstis COVID-19 testų prekyba, tai buvo vienkartinis veiksmas, siekiant parduoti likusius nepanaudotus testus, kuriuos buvo įsigijęs asmeniniam poreikiui, tačiau sužinojo, kad šie testai netinkami COVID-19 virusui nustatyti. Tikrai tai darė ne piktybiškai. Dėl to labai gailisi. Prašė kiek įmanoma maksimaliai sumažinti paskirtą baudą ir jos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius, nes jo finansinė padėtis yra sunki.

Iš bylos medžiagos nustatyta L. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta ne minimali, bet vidutinė bauda. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, kad L. V. neįvykdė 2020 m. balandžio 9 d. surašyto administracinio nurodymu, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnas M. K. paskyrė jam 195 Eur baudą, pasiūlant ją sumokėti iki 2020 m. balandžio 24 d., todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas priimdamas nutarimą nenustatė L. V. atžvilgiu lengvinančių aplinkybių ir skyrė ne maksimalią ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, o vidutinę baudą taip minimalios 390 Eur ir maksimalios 1100 Eur baudos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju L. V. paskirta neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, jo asmenybei ir darbinei veiklai nuobauda, neteisėtai paskirta ne minimali, o vidutinė nuobauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo gailėjimasis dėl savo poelgio. Atsižvelgiant į L. V. padaryto nusižengimo pavojingumą, į tai, kad jo veika buvo vienkartinė ir ja nebuvo padaryta žala, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina nuobauda - bauda, kurios dydis minimaliam jos dydžiui, numatytas ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, dėl to L. V. paskirta nuobauda 745 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti L. V. skiriant administracinio nuobaudą – ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą - 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko D. R. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, L. V. skiriama administracinė nuobauda 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio bauda.

Skunde L. V. nurodė ir teismo posėdžio metu jo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Giedrius Vitkauskas nurodė, kad L. V. mėnesinės pajamos yra iki 1000 eurų, karantino laikotarpiu negalėjo vykdyti savo veikos, todėl jo finansinė padėtis yra sunki, todėl prašė išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į L. V. materialinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti išdėsčius baudos mokėjimą. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi L. V. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas per šešių mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. skundą patenkinti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko D. R. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti:

L. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudos sumokėjimą išdėstyti per 6 (šešis) mėnesius, nustatant, kad kiekvieną mėnesį turi būti sumokama po 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus).

Kitą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko D. R. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė