Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant skundus surašiusiems asmenims E. B. ir A. D., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. ir A. D. skundus dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Žaliakalnio policijos komisariato 2012-10-16 nutarimų Nr. 25N-2041917-12 bei 25N-2041904-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Žaliakalnio policijos komisariato 2012-10-16 nutarimu Nr. 25N-2041917-12 už Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą E. B. buvo nubaustas administracine nuobauda – 200 Lt bauda.

Administracinė nuobauda E. B. buvo paskirta už tai, kad jis 2012-10-15 apie 00.10 val., būdamas neblaivus (2,33 promilių), adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio laiptinėje - viešoje vietoje kėlė triukšmą, garsiai rėkavo, šūkavo, tuo trikdydamas viešąją rimtį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Žaliakalnio policijos komisariato 2012-10-16 nutarimu Nr. 25N-2041904-12 už Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą A. D. buvo nubausta administracine nuobauda – 200 Lt bauda.

Administracinė nuobauda A. D. buvo paskirta už tai, kad ji 2012-10-15 apie 00.10 val., būdama neblaivi (2,04 promilių), adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio laiptinėje - viešoje vietoje kėlė triukšmą, garsiai rėkavo, šūkavo, tuo trikdydama viešąją rimtį.

2012-10-25 Kauno miesto apylinkės teisme gauti B. ir A. D. skundai, kuriais prašoma panaikinti Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato 2012-10-16 nutarimus, nes jie nepagrįsti.

Teisme pareiškėja A. D. parodė, kad 2012-10-14 klausėsi muzikos, dingo elektra, išėjo į laiptinę pasižiūrėti kas atsitiko. Juos iš karto užsipuolė kaimynas K. G. su lazda - pats rėkavo, E. B. trenkė per pirštus, jai - per petį. E. B. pasakė, kad ji eitų paimti šuns. Kai ji atėjo, K. G. nebuvo. Grįžusi iškvietė policiją. Buvo šoke. Policijai skambino kelis kartus, policija juos ramino. Kai atvažiavo pareigūnai, išaiškino situaciją, tačiau jie nesiklausė. Nuėjus į 5 aukštą, vienas pareigūnas nuėjo pas K. G. į namus, kitas pasiliko su ja, pradėjo ją kaltinti, kaip ji atrodo. Kai atėjo E. B., pareigūnas pasakė, kad jie turi važiuoti į nuovadą. Kitas pareigūnas pasakė, kad E. B. kažko apsivalgęs. Jie aiškino, kad jokių narkotikų nevartoję, bet pareigūnai nekreipė dėmesio, išsišaipė. Norėjo parašyti pareiškimą, bet iš jų pareiškimo nepriėmė, o surašė jiems protokolus. Jie patys skambino į policiją, o taip gavosi, kad patys sau išsikvietė policiją. Prašo teismo panaikinti baudą, nes ji neteisinga, neatitinka tikrovės.

Teisme pareiškėjas E. B. parodė, kad 2012-10-14 klausantis muzikos, dingo elektra. Jis išėjo į laiptinę, kurioje dar yra rakinamos durys. Atsirakinus šias duris, staiga puolė kaimynas iš viršaus su metaliniu vamzdžiu, nieko nesakęs trenkė jam per pirštus. Draugė sakė, kad jai trenkė per petį. Kaimynas toliau mosikavosi lazda, bandė pareiškėjui pataikyti. Kaimynas rėkė, kad jie garsiai leidžia muziką, neleidžia miegoti. E. B. įbėgo atgal į koridoriuką ir draugei pasakė, kad ji paimtų šunį, galvojo, kad kaimynas išsigąs ir pabėgs. Tuo metu draugė buvo tarpdury. Draugė nubėgo šuns, o per tą laiką kaimynas nubėgo pas pirmininką. Tada jie iškvietė policiją. Draugė ėjo atsivesti, o jis žemiau nubėgo. Sužinojo, kad nubėgo jis pas pirmininką. Draugė iškvietė policiją. Kai draugė nuėjo pasitikti policijos, E. B. buvo namie. Draugė su policija nuėjo į viršų pas kaimyną. Vienas pareigūnas užėjo pas kaimyną į butą, kitas pasiliko laiptinėje. Kai jis atėjo į penktą aukštą, pareigūnas pasakė, kad jie turi važiuoti į nuovadą. Kitą dieną su kaimynu susitaikė.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad įvykis buvo Kalniečių g. dėl įvykių jie surašo tarnybinius pranešimus. Nepamena, ką rašė tarnybiniame pranešime dėl šio įvykio. Buvo, kad kažkuris iš įvykio dalyvių atsivedė šunį. Skundėsi kitas vyras, kad jį pjudė šunimi, o jis pasiėmė kažkokią lazdą apsiginti nuo šuns. Šis vyras buvo blaivus, elgėsi orientuotai, išaiškino, kodėl vyksta konfliktas. Su juo pabendravo, o su pareiškėjais nepavyko susikalbėti, jie garsiai rėkavo, triukšmavo, buvo akivaizdžiai neblaivūs, konkrečiai nepaaiškino, ko nori. Kiek prisimena, tai pati mergina ir kvietė policiją, bet konkrečios priežasties vietoje nenurodė. Blaivus konflikto dalyvis nurodė, kad, kadangi iš pareiškėjų buto kilo triukšmas, tai jis ne vieną kartą ėjo nuraminti. Vėliau buvo jiems išjungęs elektrą, už tai jį pjudė šunimi. Vaikinas tikrai triukšmavo, kurioje vietoje - negali pasakyti.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad apie puse dvylikos gavo iškvietimą, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus pasitiko pareiškėja A. D., paaiškino, kad kaimynas su lazda mušė ją, jos draugą. Einat link to kaimyno durų, mergina visą laiką strese rėkė. Suprasti galima buvo iš trijų sakinių vieną. Pirminis įspūdis - kad sumušė ją. Paskui išsiaiškino, kad draugą. Beeinat atėjo jaunuolis su koviniu šunimi, be antsnukio, taip pat pradėjo triukšmauti. Visą laiką nuo jų buvo triukšmas. Buto duris atidaręs vyriškis buvo blaivus, paaiškino, kad pareiškėjų bute garsiai grojo muzika, dėl ko jis negalėjo užmigti. Jis nuėjo duoti pastabą, tai ant jo užsiundė kovinį šunį, nuo kurio jis bandė gintis. Kadangi pareiškėjai į pastabas nusiraminti ir ramiai papasakoti nereagavo, rėkė, jie buvo palydėti į komisariatą. Juos veikė alkoholis, tai sprendė iš kvapo - ką pasakai - negirdi, rėkia, jų aiškinimas buvo nerišlus. Kai nusivežė į komisariatą, tada ramiau pasakojo. E. B. atėjęs iš karto pradėjo rėkti, visus kaltino. Su juo liudytojas bendravo koridoriuje gal minutę. Kadangi pareiškėjai aiškino labai triukšmingai, per jų triukšmą koridoriuje nesusišnekėjo su kaimynu, todėl nuėjo pas jį į butą. Užsirašius jo duomenis, pasiaiškino aplinkybes. Grįžus į koridorių, jį pasitiko pareiškėjas, ir tada du piliečius jie palydėjo į komisariatą.

Liudytojas K. G. paaiškino, kad 2012-10-14 apie pusė dvylikos kaimynas, paleido garsiai muziką. Palaukus 5-10 min., muzikai groti nenustojus, pabeldė su raktu į vamzdį. Muzikai ir toliau grojant, kadangi reikėjo ryte keltis į darbą, pasiėmė plastmasinį vamzdį, nuėjęs į laiptinę, išjungė elektrą. Tada leidęs muziką kaimynas, atidaręs duris, puolė K. G.. Matėsi, kad kaimynai buvo apsvaigę. K. G. puolė gintis su tuo vamzdžiu. E. B. jį apspardė - buvo įspyręs į kairę ranką. E. G. gynėsi. Tada atbėgo E. B. žmona, iškoliojo visokiais žodžiais. E. B. liepė žmonai atsivesti šunį, siundė šunį ant K. G.. Tada jis nubėgo pas bendrijos pirmininkę, kuri pasakė, kad kviestų policiją. G. G. iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai pas jį atėjo su kaimyno žmona, kuri jį koliojo. Jis pareigūnams papasakojo, kas buvo. Paskui atlėkė kaimynas su šuniu. Pareigūnai jo kambaryje užsirašė duomenis iš K. G. kortelės, o kaimynus išsivežė. Girdėjo, kad jie grįžo apie 2 val., tai dar jam išjungė elektrą. Jų butas po jo butu. Muzika grojo labai garsiai, jei būtų galėjęs kentėti, būtų nieko nedaręs. Abudu iš karto buvo išėję, paskui šunį atsivedė. Kai šunį atsivedė, jis pabėgo. Išjungdamas elektrą, galvojo, kad su kaimynais pasikalbės ir išsiskirstys. Negirdėjo policijos pareigūnų aiškinimosi su jaunuoliais. Tuo metu, kai E. B. atėjo į 5 aukštą, jis nerėkavo. Vėliau dar kaimynas atėjęs apspardė K. G. duris. Kai K. G. kvietė policiją, jam paaiškino, kad jau skambino. Tai suprato, kad kaimynai skambino. Jo kaimynas iš 505 kambario girdėjo, kaip buvo spardomos K. G. durys, jis dar palaikė duris. Dėl įvykio aplinkybių su pareigūnais aiškinosi koridoriuje.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad dar buvo neužmigęs, kai K. G. pradėjo daužyti į radiatorių, kad kaimynai nustotų leisti muziką. Matyt po kiek laiko nenustojo, kadangi K. G. išbėgo. Turbūt jis 4-ame aukšte susitiko su muziką leidžiančiais kaimynais, nes ten kilo didžiausias triukšmas. Apsirengęs K. K. nuėjo pasižiūrėti, rado kitą kaimyną su šuniuku, ir dar vienas žmogelis stovėjo ir kalbėjo. Kaimynas iš 4-to aukšto pasakė, kad K. K. kaimynas jį užpuolė, pasakęs kad nereikia garsiai leisti muzikos, tai nepuls. Paskui moteriškė atbėgo ir šaukė policiją. Paskui K. K. grįžo pas save ir atsigulė. Po kiek laiko grįžo K. G., negalėjo durų užrakinti, nes kažkas jas iš išorės stūmė, tai K. K. jam padėjo uždaryti duris. Dar nemiegojo, kai atėjo policininkai su K. G.. Ką jie šnekėjo - negirdėjo. K. K. muzika mažai girdisi, nes tas butas yra po K. G. kambariu. K. G. į radiatorius garsiai daužė. Nežino, kur K. G. šnekėjosi su policija. Kad kas spardytų duris, negirdėjo. Kai policija buvo atvažiavusi, nebuvo triukšmo. K. G. nesakė, kas pradėjo stumdytis. Nekalbėjo vėliau su niekuo apie konfliktą.

Iš policijos pareigūnų A. S. bei E. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2012-10-15 patruliuojant, iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas. Nuvykę nurodytu adresu, laiptinėje rado neblaivius vyrą ir moterį, kurie viešoje vietoje triukšmavo, rėkavo, šūkavo, tokiu būdu trikdė viešąją rimtį. Už tai juos pristatė į Žaliakalnio PK, kur jie prisistatė A. D. bei E. B.. Šių jaunuolių elgesiu nepasitenkinimą išreiškė kaimynas K. G., nes jie nuo 23.00 val. garsiai leido muziką.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolų Nr. 2676 bei 2677 matyti, kad 2012-10-15 E. B. nustatytas 2,33 promilių girtumas, o A. D. 2,04 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. numatyta, kad atsakomybė atsiranda už šauksmus, švilpimus arba grojimus muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešame transporte, bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, tai yra būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 183 straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57 Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 336, nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjų veiksmai byloje nepagrįstai įvertinti kaip viešosios rimties trikdymas. Vien tai, kad pareiškėjai, atvykus pareigūnams, garsiai kalbėjo, karščiavosi, bandydami paaiškinti įvykusio konflikto aplinkybes, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jų veika trikdė viešąją rimtį, kad jų tyčia buvo nukreipta į viešosios rimties trikdymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendruoju pagalbos telefonu policijos pareigūnus pirmiausia išsikvietė pareiškėjai, nes juos užpuolė kaimynas. Pareiškėjai garsiai reiškė emocijas ne tam, kad sutrikdyti viešąją rimtį, o išsigandę, didelio susijaudinimo būsenoje bandydami išaiškinti įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad jie buvo vartoję alkoholio, galimai tik padidino pareiškėjų emocingumą.

Be to, liudytojai K. G., K. K. nepatvirtino, kad, pareigūnams aiškinantis su E. B. bei A. D. įvykio aplinkybes prie K. G. buto durų, jie būtų girdėję triukšmą, kuris būtų galėjęs trikdyti viešąją rimtį.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nutarimai, kuriais E. B. ir A. D. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, naikintini ir byla E. B. ir A. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jų veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 2 p.

nutaria:

Panaikinti 2012-10-16 Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-2041904-12, kurioje A. D. buvo nubausta 200 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d. padarymą, ir A. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Panaikinti 2012-10-16 Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-2041917-12, kurioje E. B. buvo nubaustas 200 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d. padarymą, ir E. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.