- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- I-10049-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03641-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. skundo atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos gydytojai R. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. B., kurį atstovauja globėjas K. B., skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-05-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. B. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą priimti naują sprendimą dėl V. B. specialiojo poreikio – slaugos nustatymo nuo 2011-12-15; 2) pripažinti negaliojančia 2014-05-05 pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. B. darbingumo lygio, išduotą minėto sprendimo pagrindu, ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išduoti naują pažymą dėl V. B. 0 proc. darbingumo lygio nustatymo nuo 2011-12-15; 3) laikyti negaliojančia specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išduoti naują pažymą dėl specialaus nuolatinės slaugos poreikio nuo 2011-12-15.
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Remiantis ABTĮ 26 straipsnio 4 dalimi, atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti <...> išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kyla procesinės teisinės pasekmės – skundą teismas atsisako priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritoriniame skyriuje 2014 m. sausio 14-16 d. buvo vertinamas pareiškėjo darbingumo lygis ir specialieji poreikiai. Teritorinis skyrius pareiškėjui nustatė 15 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2014-01-14 iki 2016-01-13 ir specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2014-01-14 iki 2016-01-13. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagal J. B. skundą atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą ir 2014-05-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pakeisti teritorinio skyriaus sprendimą dalyje dėl nustatyto darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių termino. Šio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus pagrindu pareiškėjui išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundu ginčija minėtą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą ir jo pagrindu išduotus dokumentus – pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. (duomenys neskelbtini).
Darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnis numato, kad specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, 2 punktas įgaliojimus nustatyti asmens specialiuosius poreikius suteikia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šio straipsnio 14 dalis numato, kad komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ginčams tarp asmenų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nagrinėti įstatymas nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. ginčas pirmiausia turi būti sprendžiamas Ginčų komisijoje, o teismas gali nagrinėti tokį ginčą tik tada, kai jis jau yra išnagrinėtas Ginčų komisijoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimais, privalėjo pirmiausia kreiptis į Ginčų komisiją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjui nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas ginčo negali nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pareiškėjo skunde atsakove nurodyta VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos gydytoja R. G., tačiau joks skundo reikalavimas jai nekeliamas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 105-106 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti V. B. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.