Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 75.4.3. (S)

2007 m. liepos 11 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant pareiškėjo UAB“Ūpeks“ atstovui E. P. S., suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei L. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūpeks“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, dėl šių motyvų:

1) teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra suformuotą įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktiką, teismas konstatuoti tam tikrą faktą gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kietiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas nepagrįstai nustatė juridinį faktą, kad UAB „Ūpeks“ nuosavybės teise valdo statinius, pažymėtus indeksais b1, b2, b3, esančius (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.1 punktas numato, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. CK 4.48 str. 2 d. numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Sandorio pagrindu įgyti nuosavybės teisę į statinius galima tik tokiu atveju, jei perduodančiam statinius asmeniui tie statiniai priklausė nuosavybės teise. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas valdo statinius nuosavybės teise galima tik tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Liudytojai parodė, kad statiniai buvo inventorizuoti (b.l.78), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad privatizavimo metu 1992 m. ginčo statiniai buvo inventorizuoti ir „Vitebsko turgavietės“ sukurti teisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla (duomenys neskelbtini) , yra pradėta 1996-11-25 (b.l.29), todėl sandorio sudarymo metu ginčo statiniai nebuvo inventorizuoti, įrodymų patvirtinančių, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai byloje nėra pateikta, todėl nėra įrodyta, kad „Vitebsko prekyvietės“ privatizavimo metu ginčo statiniai (b1-šaligatvis (634 kv.m.), b2-grindinys (80 kv.m.) ir b3-laipteliai (6 kv.m.) buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas valdo nekilnojamąjį daiktą nuosavybės teise galima tik tuo atveju, kai yra aišku į kokį nuosavybės teisės objektą yra nustatomas nuosavybės teise valdymo faktas. Teismo priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes neaišku, į kokius statinius, pažymėtus indeksais b1, b2, b3, esančius (duomenys neskelbtini) , buvo nustatytas nuosavybės teise valdymo faktas. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ 2003-01-30 išrašo kopijoje (b.l. 27) yra nurodytos stoginės-prekystaliai ir kiemo statiniai - kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1990 metais. Pagal kadastro duomenis, užfiksuotus 2006-04-12 (b.l.42), kadastro objektas tuo pačiu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuojamas ne kaip kiemo aikštelė, bet kaip b1-šaligatvis, b2-grindinys, b3-laipteliai, jų visų statybos metai yra nurodyti ne 1990 m., bet 1978 m. Teismas priimdamas sprendimą nesiaiškino, į kokį suformuotą nekilnojamąjį daiktą yra nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas;

3) teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos prašymo suinteresuotu asmeniu įtraukti Kauno miesto savivaldybę (b.l.71), todėl pažeidė CPK 443 str. 3 d.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas numato, kad dėl pastato, žemės, miško ar vandens telkinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra traukiama suinteresuotu asmeniu atitinkama savivaldybė ir (ar) apskrities viršininko administracija. 1992-06-20 įvykusiame aukcione buvo nupirkta „Vitebsko prekyvietė“, esanti (duomenys neskelbtini) , priklausiusi valstybinei įmonei „Turgavietė“ (b.l. 10). Valstybinio turto privatizavimo protokolas Nr. 81 (b.l. 8), kuriuo pareiškėjos pirmtakė Investicinė akcinė bendrovė „Ūpeks“ privatizavo „Vitebsko" prekyvietę, surašytas Kauno miesto valdybos privatizavimo tarnybos ir patvirtintas Kauno miesto tarybos, todėl Kauno miesto savivaldybė, vykdžiusi „Vitebsko prekyvietės“ privatizavimą turi būti įtraukta suinteresuotu asmeniu byloje dėl statinių įgytų privatizavimo metu nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo. Neįtraukęs suinteresuotu asmeniu Kauno miesto savivaldybės, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p., tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Statiniai, pažymėti indeksais b1, b2, b3, esantys (duomenys neskelbtini) , nėra pastatai. Atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras“ taikytą žymėjimą (mažosios raidės), šie statiniai pažymėti indeksais b1, b2, b3, yra priklausiniai statinių ar pastatų, kuriuos jau nuosavybės teise valdo pareiškėja UAB „Ūpeks“. UAB „Ūpeks“ nuosavybės teise valdo visus pastatus, statinius, kurie nuosavybės teise priklausė „Vitebsko prekyvietei“, o taip pat ir jų priklausinius, kurie skirti naudoti statinius pagal paskirtį. VĮ „Registrų centras“ išduotoje pažymoje patvirtinama, jog kitų asmenų teisės į statinius pažymėtus indeksais b1, b2, b3, esančius (duomenys neskelbtini) nėra užregistruotos, šie statiniai išimtinai skirti prieiti, naudotis, eksploatuoti pastatus priklaususius „Vitebsko prekyvietei“, šiuo metu UAB „Ūpeks“;

3) priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Toks susitarimas galimas tik tada, kada jis tiesiogiai neprieštarauja įstatymui. Statiniai, pažymėti indeksais b1, b2, b3, esantys (duomenys neskelbtini) , yra priklausiniai ir juos ištiko tas pats likimas, kaip ir pagrindinius „Vitebsko prekyvietės“ statinius, t.y. jie tapo UAB „Ūpeks“ nuosavybe;

4) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007-05-04 raštas Nr. 43-2-320 patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius neįrengė, neeksploatuoja plytelių, asfalto dangos(duomenys neskelbtini) ir duomenų apie jos priklausomybę neturi, todėl Kauno m. savivaldybė teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylas.

Kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog remiantis CPK 443 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu, dėl pastato, žemės, miško ar vandens telkinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo bylose yra traukiama suinteresuotu asmeniu atitinkama savivaldybė ir (ar) apskrities viršininko administracija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-06-20 įvykusiame aukcione buvo nupirkta „Vitebsko prekyvietė“, esanti (duomenys neskelbtini) , priklausiusi valstybinei įmonei „Turgavietė“ (b.l. 10). Valstybinio turto privatizavimo protokolas Nr. 81 (b.l. 8), kuriuo pareiškėjos pirmtakė Investicinė akcinė bendrovė „Ūpeks“ privatizavo „Vitebsko" prekyvietę, surašytas Kauno miesto valdybos privatizavimo tarnybos ir patvirtintas Kauno miesto tarybos. Todėl Kauno miesto savivaldybė, dalyvausianti „Vitebsko prekyvietės“ privatizavime turi būti įtraukta suinteresuotu asmeniu byloje dėl statinių įgytų privatizavimo metu nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo. Neįtraukęs suinteresuotu asmeniu Kauno miesto savivaldybės, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p., tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Klausimą, ar nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis sprendžia teismas, remiantis įstatymu (CPK 443 str.3d.), kaip anksčiau nustatyta šioje byloje turi būti įtraukta suinteresuotu asmeniu Kauno miesto savivaldybė. Privatus susirašinėjimas (b.l.91), tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus (2007-05-04 rašto Nr. 43-2-320), nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl įtraukimo suinteresuotu asmeniu Kauno miesto savivaldybės, šioje byloje.

Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad neatskleista bylos esmė, neišreikalauti būtini bylai išnagrinėti įrodymai patvirtinantis, jog ginčo nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.1 punktas).Kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str.1d.2p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 1d.,2d.,2p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.