- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-4856-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02940-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Olgai Malachovič,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliui Balčiūnui,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui Kęstučiui Jonkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo L. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir pareiškėja, ESO) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2023 m. spalio 6 d. skundą dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 23NA-3 (AK 20232100191, forma N-1), visa apimtimi; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinį padalinį – Šiaulių teritorinį skyrių atlikti papildomą 2023 m. liepos 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P., tyrimą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Kęstučio Jonkaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 23NA-3 bei surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą; 4) priteisti pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir jos atstovė Olga Malachovič teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. liepos 4 d. darbuotojas L. P. kartu su komandos kolega iš dispečerio gavo komandą vykti į (duomenys neskelbtini) pastotę atstatyti dėl medžio užvertimo ant oro linijos nutrauktus elektros laidus. Atvykę į vietą ir pasiruošę darbo vietą, gavo komandą šalinti gedimą. Darbuotojai pašalino medį ir sujungė laidus ant žemės. Po to L. P., prisirišęs vieną virvės galą prie laido, kuris gulėjo ant žemės ir pasiėmęs kitą virvės galą, lipo į atramą montuoti nukritusį laidą. Pareiškėja nurodė, kad darbuotojas, užlipęs į atramą, permetė virtę per traversą, virvės galą nuleido žemyn ir paprašė kolegos, kad padėtų parsitemti laidą. Likus apie 10 cm iki traversos smaigo, darbuotojas rankomis paėmęs už laido ruošėsi jį užkabinti už traversos smaigo. Tuo metu trūko virvė, netikėtai ir stipriai timptelėjo į priekį, dėl ko darbuotojo kūno svoris iš kulnų persikėlė į priekinę pėdų dalį, atsikabino monterinės nagės ir darbuotojas nuslydo žemyn. Darbuotojas buvo aprūpintas šiomis apsaugos ir darbo priemonėmis, reikšmingomis dirbant darbą, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas: monterinėmis nagėmis, apraišais su juosmens diržu P-51E, dviem reguliuojamo ilgio stropais (lynais) PROT-11, šalmu. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad lipdamas į atramą darbuotojas naudojo sumažintas nages, saugos diržą (apraišus) su vienu saugos lynu, antras išduotas saugos lynas buvo likęs automobilyje. Preliminarus bendras atramos ilgis, nuo kurio nuslydo darbuotojas, yra 9,6 m. Pagal pateiktus liudytojų paaiškinimus darbuotojas krito iš 6,5 m. aukščio. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte (toliau – ir Aktas) nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) netinkamas darbų organizavimas. Skiriama vykdyti darbus aukštyje neišdavus asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio. Darbo metu turėta ir naudota priemonė (atsirėmus atliekamų darbų vykdymui skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščio, gamintojas ją draudžia naudoti, kur gresia kritimas iš aukščio; 2) pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimai bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.4 punkto reikalavimas, kuriame numatyta, kad darbdavys privalo: aprūpinti darbuotoją, kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas veiksnys ar (ir) pavojus, visomis reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios būtų tarpusavyje suderintos ir garantuotų apsaugą nuo šių veiksnių ir (ar) pavojų. Pareiškėja, nesutikdama su Aktu, pateikė skundą, tačiau atsakovas, išnagrinėjęs jį, atsisakė paskirti papildomą Nelaimingo atsitikimo tyrimą, nurodant, jog tyrimas atliktas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, jog įvykio darbe tyrimo tikslas yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, tačiau tyrimo metu aukščiau minėti įvykio darbe tyrimo tikslai nebuvo pasiekti, todėl pareiškėja prašė atlikti papildomą tyrimą tam, kad būtų ištirtos visos nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys ir surašytas naujas aktas. Pareiškėja siekia, kad visos nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys būtų nurodytos akte, nes nuo jų visų tinkamo įvertinimo tiesiogiai priklauso nelaimingų atsitikimų prevencija. Nenurodžius bent vienos priežasties, turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui, Nuostatuose numatyti įvykių darbe tikslai nebus pasiekti, nes nebus užkirstas kelias ateityje atsirasti panašioms (t. y. ir nuo darbuotojo veiksmų priklausančioms) aplinkybėms. Pareiškėjos nuomone, papildomas tyrimas yra būtinas, nes Aktas turi akivaizdžių trūkumų dėl to, kad atliekant tyrimą nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės. Darbuotojui dirbant pagal Instrukciją, t. y. naudojant visas jam išduotas apsaugos priemones, apskritai nebūtų kilęs kritimo iš aukščio pavojus, todėl darbui aukštyje darbuotojas buvo aprūpintas priemonėmis, kurios atitiko jo darbo pavojingumo pobūdį. Darbuotojui panaudojus ne visas darbdavio išduotas apsaugos priemones, jis savo veiksmais / neveikimu sukūrė situaciją, kai darbo metu kilo kritimo iš aukščio pavojus, kuriam esant, patyrus išorinių veiksmų įtaką (virvės trūkimas, kūno padėties pasikeitimas), krito iš aukščio (įvyko Nelaimingas atsitikimas). Pareiškėja teigia, jog darbuotojas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai pasikeitė jo darbo pavojingumo pobūdis. Be to, nurodė, jog darbuotojas apskritai neturėjo ir galimai net negalėjo naudoti saugos lyno su energijos sugertuvu. Pareiškėja teigia, jog Akte detaliau buvo tirta tik darbdavio pareiga, susijusi su darbuotojų aprūpinimu tinkamomis apsaugos priemonėmis darbui, esant kritimo iš aukščio pavojui, detaliau nenagrinėjant, kas iš tikrųjų sąlygojo darbuotojo darbo pobūdžio (rizikos laipsnio) pasikeitimą – iš darbo, kai nėra kritimo pavojaus, į darbą, kai toks pavojus yra. Nurodė, jog inspektorius visiškai netyrė teorinės situacijos, kuri ir turėjo susiklostyti, jeigu darbuotojas būtų panaudojęs visas Instrukcijoje numatytas ir darbdavio išduotas apsaugos priemones. Dirbant gelžbetonio atramose pagal Instrukcijos 6.16 punkto reikalavimus, vienas lynas naudojamas padėties fiksavimui (prisitvirtinimui) ir judėjimo apribojimui, o antras – kaip papildoma priemonė, apsauganti nuo kritimo pavojaus. Nagrinėjamu atveju, darbuotojui panaudojus tik vieną iš dviejų lynų, nors ir buvo aprūpintas dviem, laikoma, kad jis neįvykdė Instrukcijos 6.16 punkto reikalavimų, ir tokiais savo veiksmais tiesiogiai sudarė sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui bei kilti sunkioms pasekmėms, arba reikšmingai prie jų prisidėti. Pažymėjo, jog tyrimo metu inspektorius netyrė, ar darbuotojui prisitvirtinus prie traversos antru lynu, būtų išlikęs kritimo iš aukščio pavojus. Be to, nei darbuotojo, nei darbdavio veiksmai nebuvo ištirti darbo, kai nėra kritimo pavojaus, atlikimo ar skyrimo tokį darbą dirbti kontekste, todėl nebuvo ištirti reikalavimai tokio darbo (kai nėra kritimo pavojaus) vykdymui, kas galėjo turėti įtakos neteisingų išvadų padarymui. Pareiškėja mano, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas būtų prisitvirtinęs abiem lynais, jis būtų išvengęs kritimo pavojaus ir pačio kritimo, arba, blogiausiu atveju, jeigu dėl išorinių veiksnių poveikio darbuotojui vis tik iškiltų pavojus nukristi iš aukščio, kritimo pasekmės būtų daug švelnesnės ir darbuotojas nepatirtų sunkaus kūno sužalojimo. Pareiškėjos teigimu nepašalinta tyrimo spraga, jog Akte nurodžius, kad turėjo būti naudojamas lynas su energijos sugertuvu, tyrimo metu turėjo būti patikrinta ir nustatyta, ar darbuotojas apskritai galėjo tokią priemonę naudoti, t. y. turėjo būti tiksliai nustatyti atstumai ir aukštis, kuriame dirbo ir iš kurio krito darbuotojas. Pažymėjo, jog atsakovo rekomendacijose nurodyta, jog kritimo prevencijai užtikrinti naudojami apraišai ar juosmeninis diržas ir reikiamo ilgio lynas. Pareiškėjos instrukcijos 5.7.3.4 papunktyje nustatyta, kad reguliuojamo ilgio saugos lynas be energijos sugertuvo naudojamas padėties fiksavimui ir judėjimo apribojimui, neleidžiant dirbančiajam patekti į tokią situaciją, kurioje gali atsirasti kritimo pavojus. Iš šios Instrukcijos nuostatos seka, kad tuo atveju, jeigu yra naudojamas šis lynas, kritimo pavojaus išvengiama, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju, nesant kritimo pavojaus, nėra privalu naudoti ir lyno su energijos sugertuvu. Atliekant tyrimą, nebuvo vertinta, ar antrasis lynas, naudojamas kartu su tokiu pačiu pirmu, galėjo būti laikomas „papildoma apsauga“, o jeigu negalėjo, apie tai turėjo būti aiškiai, argumentuotai nurodyta. Tuo tarpu Akte nurodyta tik tai, jog PROT-11 įrenginys nėra skirtas kritimo stabdymui, tačiau, ar jis negali būti naudojamas kaip sistemos nuo kritimo dalis, ir ar užtikrintų papildomą apsaugą nei Akte, nei atsakyme į pastabas nenurodyta, nes nebuvo ištirta. Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti situaciją ir naudojamų apsaugos priemonių paskirtį bei tinkamumą naudoti darbui atramose, kreipėsi į ekspertą, kuris 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadoje nurodė, kad jei darbuotojas, kaip reikalauja Instrukcija Nr. DS-07-22, būtų naudojęsis dvejais stropais, vienas iš stropų būtų užkabintas už atramos virš traversos ir prijungtas prie apraišų juosmens diržo šoninių kilpų, susidarius nelaimingo atsitikimo aplinkybėms, šis stropas negalėtų slysti ir darbuotojo kritimo atstumas būtų minimalus, t. y. tiek, kiek ištįstų už atramos virš traversos užkabintas stropas ir darbuotojas nebūtų nukritęs iki žemės, o patirtos traumos būtų ženkliai lengvesnės (sumušimai, paviršiniai odos pažeidimai, daugiausiai – lūžęs šonkaulis). Pareiškėja teigia, jog darbuotojas, savavališkai nepanaudojęs antrojo jam išduoto lyno, reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo atsiradimo priežasčių ir kilusių pasekmių. Darbuotojas negalėjo savavališkai nuspręsti nenaudoti išduoto lyno, net jei ir lynas buvo be energijos sugertuvo. Paaiškino, kad naudojant stropą su energiją sugeriančiu mechanizmu, jo veikimo būdas būtų analogiškas, kaip ir apsaugos lynų, tačiau kaip seka iš Akto, jeigu darbdavys išduotų darbuotojui lyną su energijos sugertuvu, tokiu atveju jokių darbo saugos pažeidimų iš darbdavio pusės nebūtų nustatyta. Tyrimo metu nebuvo visapusiškai ištirtos faktinės aplinkybės, nebuvo nustatyti visi nelaimingą atsitikimą lėmę veiksniai, jų įtakos laipsnis ir priežastingumas, įvykis įvertintas tik vienu aspektu – preziumuojant, kad darbuotojas dirbo esant kritimo iš aukščio pavojui, bet neįvertinus įvykio kitu aspektu – ar darbuotojui panaudojus visas darbdavio išduotas Instrukcijoje numatytas apsaugos priemones, darbo metu apskritai būtų kilęs kritimo iš aukščio pavojus, ir, jei ne, kokie reikalavimai apsaugos priemonėms ir darbdaviui tokiu atveju būtų taikomi, ir kokių reikalavimų jis nesilaikė. Pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog nagrinėjamu atveju darbuotojui grėsė kritimo pavojus, darbuotojas galėjo naudoti PROT-11 įrenginį kartu su papildoma apsauga. Pareiškėja mano, kad tyrimo metu padaryta ir Akte bei Išvadose, kurios yra sprendimo priedas, konstatuota vienašališka ir kategoriška išvada, jog Nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl to, kad darbdavys netinkamai organizavo darbuotojo darbą, neišdavė apsaugos priemonės su energiją absorbuojančiais įtaisais, yra nepagrįsta, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir tikrųjų nelaimingo atsitikimo priežasčių, nulėmusių kritimo pavojaus atsiradimą bei neatsakius į klausimą, kokie reikalavimai būtų taikomi bendrovei, jeigu būtų nustatyta, kad darbuotojas turėjo dirbti darbą, kai nėra kritimo pavojaus, tačiau pats savo veiksmais / neveikimu įtakojo darbo sąlygų pasikeitimą. Pareiškėjos manymu, tyrimo metu neabejotinai turėjo būti įvertinti ir darbuotojo veiksmai, jam dirbant darbus, nesilaikant Instrukcijos reikalavimų, kas ir lėmė arba reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo pasekmių, ir turėjo būti konstatuota ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo kaltė, arba tik darbuotojo kaltė. Nurodyti tyrimo trūkumai negali būti pašalinti, neatlikus papildomo tyrimo, todėl pareiškėja prašo atlikti papildomą tyrimą minėtoms aplinkybėms ištirti.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovas Saulius Balčiūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis darbe įvyko 2023 m. liepos 4 d., kai AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektrikas L. P. (duomenys neskelbtini) vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos ir patyrė sunkią traumą. 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 23NA-3 VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius nurodė, kad buvo netinkamai organizuojamas darbas, t. y. skiriama vykdyti darbus aukštyje neišdavus asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio. Darbo metu turėta ir naudota priemonė (atsirėmus atliekamų darbų vykdymui skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščiau, gamintojas ją draudžia naudoti, kur gresia kritimas iš aukščio. Pareiškėja pateikė skundą dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 23NA-3. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė pareiškėjos skunde pateikiamus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas Aktas, ir 2023 m. spalio 30 d. pateikė savo išvadas Nr. EVD-115 (toliau – ir Išvados), kuriose konstatavo, kad inspektorius prieš formuluodamas savo išvadas išsamiai vertino tyrimo metu surinktus duomenis, visos įvykio darbe teisiškai reikšmingos aplinkybės yra išsamiai išanalizuotos, todėl skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 2023 m. spalio 31 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. SD-129-25513, kuriuo pripažino, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P., vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos bei patyrė sunkią traumą, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Pažymėjo, kad inspektorius visapusiškai įvertino įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, ir jas aprašė Akto 4 punkte, o 10 punkte nurodė priežastį, kuri lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir darbuotojas patyrė traumą bei įvardino pažeistus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įvardindamas nelaimingo atsitikimo priežastį, pažeistus teisės aktų reikalavimus, inspektorius atkreipė dėmesį į tai, kokias prevencines priemones būtina įgyvendinti, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nesikartotų ateityje. Inspektorius vertino tiek darbdavio pareigų, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, vykdymą, tiek traumą patyrusio darbuotojo veiksmus įvykio metu, kuriuos išsamiai aprašė Akto 4 punkte. Paaiškino, kad ištyrus įvykį darbe, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą. Pareiškėja skunde pabrėžia, kad kritimo pavojaus nebuvo, tačiau šį jos teiginį paneigia pats įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu darbuotojas krito iš aukščio. Atsakovo vertinimu, teigti, kad dirbant ant gelžbetonio atramų, kai darbuotojui reikia naudoti fizinę jėgą, kaip buvo nelaimingo atsitikimo metu, kai darbuotojas virvės pagalba tempė nutrūkusį laidą, būdamas keleto metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, nėra kritimo pavojaus, nėra jokio loginio pagrindo. Dirbant tokiomis sąlygomis, bet kada gali susidaryti situacija, ką parodė ir šis nelaimingas atsitikimas darbe, kuomet iškyla pavojus darbuotojui nukristi iš aukščio, todėl darbdavys turi vertinti tokios situacijos galimybę ir užtikrinti, kad darbuotojas būtų apsaugotas kritimo atveju. Vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais visose darbo vietose, kur yra kritimo iš aukščio pavojus ir negalima jo pašalinti techninėmis priemonėmis, pvz. kėlimo platformomis, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, apsaugančias nuo kritimo iš aukščio. Atsakovo vertinimu, darbdavys, neįvertindamas pavojaus, kad darbuotojas, kuris buvo siunčiamas dirbti ant gelžbetoninių atramų, susidarius tam tikroms aplinkybėms, gali kristi iš aukščio, neįvykdė savo kaip darbdavio pareigų ir tokiu būdu pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Instrukcijos 5.8.8.1 papunktyje nurodyta, kad draudžiama, jei yra kritimo pavojus, tiesiogiai tvirtinti kūno saugos diržą prie inkarinio taško lynu be energijos absorbuojančių priemonių. Tai pat ir saugos lyno PROT-11 gamintojas yra nurodęs, kad saugos lynas PROT-11, kaip įrenginys, nėra skirtas kritimo stabdymui ir negali būti šiuo tikslu naudojamas. Inspektorius, tirdamas įvykį darbe, analizuoja konkrečią situaciją, kuri susiklostė įvykio metu ir neturi pareigos tirti visus teorinius variantus. Inspektorius nustatė, kad darbdavys, skirdamas darbuotoją dirbti aukštyje, neaprūpino tinkamomis apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėmis, t. y. darbuotojas, vykdydamas darbus ant gelžbetonio atramos, neturėjo tinkamų priemonių, apsaugančių kritimo iš aukščio atveju. Pareiškėjos minimas antras lynas, kuris, jos teigimu, jeigu būtų naudojamas turėjo apsaugoti darbuotoją, nebuvo tam tinkamas. Darbuotojo veiksmai – antro saugos lyno nenaudojimas atliekant darbus, atsakovo nuomone, nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti įvykio darbe, kadangi dviejų saugos lynų, kurie nėra skirti kritimo stabdymui, naudojimas nebūtų užtikrinęs tinkamos apsaugos nuo kritimo, o būtų tik galimai sumažinęs sužalojimo pasekmes. Teoriniai pareiškėjos samprotavimai, kad naudojant apsaugos priemonę, kuri yra tam nepritaikyta, yra užtikrinama, kad darbuotojai išvengs pavojaus ir dirbs saugiai, veda prie eksperimentų su darbuotojų sauga ir sveikata. Pastebėjo, kad VDI inspektorius nėra tas subjektas, kuris nusprendžia ir nurodo darbdaviui, kokias prevencines priemones naudoti, kad darbuotojai dirbtų saugiai. VDI kompetencijai įstatymų leidėjas yra priskyręs vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę įmonėse. VDI rengia ir platina įvairias rekomendacijas, skirtas padėti darbdaviams įgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau nurodyti darbdaviui, kokiais konkrečiais būdais, kokiomis konkrečiomis priemonėmis užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, VDI inspektoriaus kompetencijai nėra priskirta. Darbdavys yra laisvas nuspręsti, kokiu būdu užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai visose darbo vietose, taip pat ir ant atramų. Inspektorius nustatė, kad darbdavys, siųsdamas darbuotoją dirbti ant atramų keleto metrų aukštyje, kur, inspektoriaus vertinimu, yra pavojus nukristi iš aukščio, neįvykdė darbdavio pareigos, neužtikrino, kad darbuotojas galėtų dirbti saugiai, t. y. neaprūpino darbuotojo tinkamomis kritimo iš aukščio saugos priemonėmis. Kaip matyti iš Akto 4 punkte aprašytų įvykio darbe aplinkybių, inspektorius nuodugniai aiškinosi darbuotojo veiksmus įvykio metu, taip pat ir faktą, kad darbuotojas dirbo ant atramos, prisitvirtinęs ne dviem, o vienu lynu. Atsakovo vertinimu, daryti išvadą, kad faktas, jog darbuotojas dirbo ant atramos, prisitvirtinęs ne dviem, bet vienu lynu, lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, dėl ko darbuotojas patyrė sunkią traumą, galima būtų daryti tada, jeigu antras lynas, kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, turėjo būti prisitvirtinęs darbuotojas, būtų tinkamas apsaugoti darbuotoją jo kritimo iš aukščio atveju, t. y. su energijos sugertuvu. Vadovaujantis pareiškėjos logika, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tai, jog darbuotojas nebuvo prisitvirtinęs antruoju darbdavio išduotu lynu, siekiant išvengti panašių nelaimingų atsitikimų, pakaktų darbdaviui, pavyzdžiui, papildomai instruktuoti darbuotojus, sustiprinti vidinę kontrolę, kad darbuotojai, dirbdami ant atramų, tvirtintųsi dviem darbdavio išduotais lynais. Tačiau, atsakovo vertinimu, tokiu būdu nebūtų įgyvendintas pagrindinis įvykio darbe, kurio metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P. patyrė sunkią traumą, tikslas, kad panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų, nes ir toliau būtų dirbama ant atramų aukštyje naudojant saugos lynus PROT-11, kurie nėra skirti apsaugai kritimo iš aukščio atveju, ir toliau būtų „eksperimentuojama“ su darbuotojų, dirbančių ant atramų, sauga ir sveikata, o tai, atsakovo vertinimu, yra neleistina ir yra būtina darbdaviui peržiūrėti darbų, atliekamų ant atramų, vykdymo tvarką ir užtikrinti, kad tokie darbai būtų vykdomi saugiai.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pritaria Lietuvos Respublikos valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime pateiktiems motyvams ir pagrindams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas Kęstutis Jonkus papildomai paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas analizuojant visus veiksnius ir visą pateiktą dokumentaciją. Išanalizavus visus duomenis, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja netinkamai organizavo darbus. Pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, jog dirbant atramoje nėra kritimo iš aukščio pavojaus. Instrukcijoje yra aiškiai parašyta, ką darbuotojas turi atlikti prieš darbų pradžią bei nurodyta, jog darbuotojui yra draudžiama naudoti kritimo priemonę, kuomet yra kritimo iš aukščio pavojus, be energijos sugertuvo. Pažymėjo, kad tyrimo metu, nustatyta, jog jokios kritimo iš aukščio apsaugos priemonės, kaip asmeninės apsaugos priemonės, darbuotojui nustatyta tvarka nebuvo išduotos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Teismo posėdžio metu L. P. paaiškino, kad su instrukcija supažindintas elektroninėje erdvėje ją perskaitant ir pasirašant. Trečiojo suinteresuoto asmens supratimu antrasis PROT-11 lynas naudojamas lipant į atramą tuomet, kai trukdoma palipti aukščiau ar yra konstrukcijos, kuomet reikia atsisegti pagrindinį lyną, tam, kad nebūtų liekama neprisisegus iš viso. Atvažiavus į įvykio vietą yra įvertinama, ar bus reikalingas antrasis lynas, ar ne. Antrasis lynas dažniausiai būna neprisegtas prie apraišų, jis naudojamas kaip papildoma priemonė. Šioje situacijoje L. P. įsivertino, jog jo kūno aukštis netrukdys jam dirbti ir nereikės atsisegti pagrindinio diržo, todėl nenaudojo antrojo lyno. Lyno su energijos sugertuvu trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo. Dažniausiai naudodavo vieną lyną, o tuo atveju, jeigu reikėdavo palipti aukščiau, antrąjį lyną. Pažymėjo, kad paaiškinimas iš jo buvo paimtas gulint ligoninėje ir baigiantis apklausai uždavus konkretų klausimą, kodėl jis nenaudojo antrojo lyno, todėl atsakydamas pagalvojo, kad gal turėjo tą lyną užsisegti papildomai ir krentant kažkuris gal būtų užsikabinęs, kur nors už atramos briaunos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. SD-129-25513„Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektrikas L. P., (duomenys neskelbtini) vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos ir sunkiai susižalojo.
2023 m. rugsėjo 7 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (Forma N-1) Nr. 23NA-3, kuriame konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas darbų organizavimas. Skiriama vykdyti darbus aukštyje, neišdavus asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio. Darbo metu turėta ir naudota priemonė (atsirėmus atliekamų darbų vykdymui skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Gamintojas ją draudžia naudoti, kuomet gresia kritimas iš aukščio.
Pareiškėja pranešimu „Dėl atsisakymo pasirašyti aktą Nr. 23NA-3“ informavo, jog nesutinka pasirašyti 2023 m. rugsėjo 7 d. gauto akto Nr. 23NA-3 ir pateikė rašytine pastabas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrius raštu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pastabų“ nurodė, kad nėra pagrindo keisti surašyto 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo N-1 formos akto Nr. 23NA-3 turinio.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam darbo inspektoriui pateikė skundą „Dėl 2023-09-07 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 23NA-3 (AK 20232100191, forma N-1)“, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Kęstučio Jonkaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 23NA-3 (AK20232100191, forma N-1); atlikti papildomą (pakartotinį) tyrimą dėl 2023 m. liepos 4 d. apie 19.21 val. adresu Kelmės r. UŽ 104, L-100, ties atrama 100/9, įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu susižalojo darbuotojas L. P., aplinkybių ir priežasčių, kurios nebuvo įvertintos atliekant pirminį tyrimą; atlikti papildomą / pakartotinį tyrimą, surašyti naują aktą, atsižvelgiant į papildomo / pakartotinio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
2023 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius išvadoje Nr. EVD-115 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundo“ konstatavo, kad skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 31 d. sprendime Nr. SD-129-25513 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“ nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P., vykdydamas elektros laidų sudūrimą iškrito iš atramos bei sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Administracinė procedūra dėl pareiškėjos skundo tyrimo baigta.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-33 patvirtinti Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (toliau – ir AAP Nuostatai).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
DSSĮ 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkte numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 1) nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; 2) nustatyti įvykio darbe priežastis; 3) numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: 1) koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; 2) ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas).
Pareiškėjos skundo teiginys, kad tyrimą atlikęs VDI inspektorius nenustatė visų nelaimingą atsitikimą lėmusių aplinkybių, o būtent, kad darbuotojas nenaudojo visų jam darbdavio išduotų apsaugos priemonių, numatytų instrukcijoje ir dėl to pasikeitė darbuotojo darbo pavojingumo pobūdis, atmestinas kaip nepagrįstas.
DSSĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos (DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis).
DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą.
DSSĮ 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžta, jog pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.
Pareiškėja pateikė Bendrąją darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. DS-01-22 (toliau – ir Instrukcija Nr. DS-01-22), patvirtintą AB „Energijos skirstymo operatorius“ Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus, kurios 4 punkte numatyti darbuotojų darbo vietoje galintys veikti profesinės rizikos veiksniai. Pareiškėja pavojingam veiksniui, dėl kurio galimos sunkios pasekmės ar mirtinos traumos, priskyrė kritimą iš aukščio.
Instrukcijos Nr. DS-01-22 priedas Nr. 6 „Darbuotojo, dirbančio aukštyje ir aukštalipio darbus, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. DS-07-21“ (toliau – Instrukcija Nr. DS-07-21) reglamentuoja darbuotojo, dirbančio aukštyje ir aukštalipio darbus, saugą ir sveikatą. Minėtos instrukcijos 3.2 papunktyje nurodyta, kad darbai 1.3 m ir didesniame aukštyje nuo perdengimo ar žemės paviršiaus, priskiriami darbams, atliekamiems aukštyje, o darbai virš 5 m – aukštalipio darbams.
Instrukcijos Nr. DS-07-21 4 punkte numatyti darbuotojus darbo vietoje galintys veikti profesinės rizikos veiksniai, tarp kurių numatytas žmogaus kritimas iš aukščio, į gylį (4.1.2 papunktis). Šios instrukcijos 4.2.3 papunktyje nurodyta, jog dirbant aukštyje nuo 1.3 m ir aukščiau, apsaugai nuo kritimo naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos nuo kritimo priemones.
Byloje ginčo nėra, jog 2023 m. liepos 4 d. pareiškėjos darbuotojas L. P. vykdė elektros laidų sudūrimą atramoje, būdamas nuo žemės paviršiaus didesniame nei 1,3 m. aukštyje, t. y. atliko darbus aukštyje.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog darbdavys įvertina profesinės rizikos veiksnius, kurie gali veikti darbuotoją jo darbo aplinkoje ir parenka nustatytam rizikos veiksniui atitinkamas riziką mažinančias ar šalinančias apsaugos priemones.
Pareiškėjos skundo bei teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, jog suteiktos prevencinės apsaugos priemonės pašalina ir (ar) sudaro sąlygas nekilti nustatytam rizikos veiksniui, atmestinas kaip nepagrįstas. Apsaugos priemonės skirtos šalinti ar mažinti rizikos veiksnį nereiškia, jog suteikus prevencines apsaugos priemones, toks rizikos veiksnys nustoja egzistuoti.
Instrukcijos DS-07-22 5.6 papunktyje numatyta, kad prieš pradėdamas dirbti aukštyje darbuotojas privalo apsirengti darbo drabužiais, apsiauti darbo avalynę, užsidėti šalmą, apžiūrėti, patikrinti ir paruošti darbui apsaugos nuo kritimo priemones, įrangą. Minėtos instrukcijos 5.7 papunktis nurodo, kokios apsaugos nuo kritimo priemonės prieš kiekvieną naudojimą turi būti patikrintos, t. y.: 1) kūno saugos diržai; 2) saugos lynas su energijos sugertuvu; 3) saugos lynas reguliuojamo ilgio (be energijos sugertuvo); 4) lanksčioji inkaravimo linija (vedlinė); 5) valdomasis kritimo stabdys (gaudiklis); 6) ištraukiamasis kritimo stabdys su įsitraukiančiu lynu (Instrukcijos DS-07-22 5.7.1 – 5. 7.6 papunkčiai).
Pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, jog darbuotojas pažeidė Instrukcijos 6 skyriaus 6.16 papunktį, kuris numato, jog darbuotojas, dirbantis atramoje, turi būti prisitvirtinęs prie atramos kritimą stabdančia priemone (apraišais), t. y. vienas apraišų lynas naudojamas darbo padėties fiksavimui, o antras turi būti pritvirtintas prie patikimos konstrukcijos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Instrukcijos DS-07-22 6.16 papunktis reglamentuoja du darbo epizodus, t. y. lipimą atrama iki vietos, kurioje dirbama ir darbą atramoje.
Minėtame punkte numatyta, kad lipant į gelžbetonio atramą reikia iš karto prisitvirtinti kūno saugo diržo (apraišų) lynu prie stiebo. Įlipus į atramą 20 – 30 cm išbandyti lipynes, saugos diržą ir lyną, fiksavimo mechanizmus ir įsitikinus, kad šios priemonės tvarkingos, lipti aukštyn į darbo poziciją. Reikia naudotis dviem lynais, kai lipimo metu reikia perkelti padėties fiksavimo lyną per atramoje sumontuotas metalo konstrukcijas, ramsčio konstrukciją, traversas ar kitus kliuvinius, prieš tai prisitvirtinus kitu saugos lynu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. teismo posėdžio metu, nurodė, jog perskaitęs instrukciją suprato, kad du lynai naudojami tuo atveju, jeigu lipant į atramą yra susiduriama su kliuviniu. Tokiu atveju darbuotojas prisikabina antru lynu, jog galėtų perkelti kitą į vietą, esančią už kliuvinio. Pareiškėjos teiginys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo duoda sau palankius parodymus, nes yra suinteresuotas administracinės bylos baigtimi, atmestinas kaip nepagrįstas, nes vertinant aukščiau aptartą Instrukcijos DS-07-22 6.16 papunkčio dalį ir liudytojo parodymus, pastarieji atitinka Instrukcijoje nurodytus ir Instrukcijoje numatytus darbuotojui privalomus atlikti veiksmus.
Antroji 6.16 papunkčio dalis reglamentuoja darbuotojo darbą atramoje. Instrukcijoje nurodyta, kad dirbantis atramoje darbuotojas turi būti prisitvirtinęs prie atramos kritimą stabdančia priemone (apraišais), t. y. vienas apraišų lynas naudojamas darbo padėties fiksavimui, o antras turi būti pritvirtintas prie patikimos konstrukcijos.
Išanalizavus Instrukcijos DS-07-22 6.16 papunktį matyti, jog minėtoje normoje, nurodant, kad dirbant atramoje darbuotojas privalo naudoti du lynus, nėra detalizuota, kokio tipo lynai privalo būti naudojami. Darbui aukštyje, kuomet yra kritimo pavojus, naudojami lynų tipai aprašyti Instrukcijos DS-07-22 5.7 punkte. VDI inspektorius, tyręs nelaimingą įvykį darbe, teisingai konstatavo, jog vienas lynas, naudojamas darbui aukštyje, privalėjo būti su energijos sugertuvu, taip, kaip tai yra nusimatęs ir darbdavys.
Pareiškėjos teiginys, jog darbuotojui naudojant du PROT-11 lynus, kritimo iš aukščio pavojus būtų neatsiradęs, todėl tokio įrenginio naudojimas apsaugant darbuotojus buvo tinkamas ir darbuotojo nenaudojimas antrojo lyno buvo nelaimingą atsitikimą sukėlusi priežastis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja pateikė teismui PROT-11 Naudojimo instrukciją, kurioje nurodyta, kad PROT-11 atsirėmus atliekamų darbų vykdymui skirtas įrenginys yra nuo kritimo iš aukščio saugančios įrangos papildymas. Įrenginys nėra skirtas kritimo stabdymui ir negali būti šiuo tikslu naudojamas. Įrenginį naudojantys darbuotojai, kuriems vykdant atsirėmus atliekamus darbus gresia nukritimo iš aukščio pavojus, privalo užsitikrinti papildomą apsaugą, t. y. naudoti EN363 standarto reikalavimus tenkinančią nuo nukritimo iš aukščio saugančią sistemą.
Įvertinus PROT-11 Naudojimo instrukcijoje nurodytą minėto lyno naudojimą ir jo apsaugojimo sritį, darytina išvada, jog net ir naudojant du PROT-11 lynus, kaip teigia pareiškėja, jie neapsaugotų darbuotojo nuo kritimo iš aukščio pavojaus, nes naudojant lyną be papildomos apsaugos, lynas nėra skirtas apsaugoti nuo kritimo iš aukščio pavojaus.
Pareiškėja, taikydama Instrukcijas bei siekdama užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą, privalo įstaigos priimtą darbuotojų sveikatą ir saugą reglamentuojantį vidinį teisės aktą taikyti nuosekliai. Pareiškėjos selektyvus normų taikymas, jas siekiant šiuo konkrečiu atveju pritaikyti taip, jog galimai būtų pašalinta darbdavio atsakomybė, neatitinka pačios pareiškėjos priimtų teisės aktų nuostatų.
Pareiškėja pateikė UAB „Danis sauga“ eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad nukentėjęs darbuotojas nesinaudojo visomis tam skirtomis apsaugos priemonėmis, dėl to patyrė sužalojimus.
Teismas, įvertinęs pateiktą pareiškėjos įrodymą, pasikartoja, jog pareiškėja privalėjo naudoti apsaugos priemones, skirtas apsaugoti darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Išvados 1.1 punkte nurodyta, kad vienas PROT-11 stropas naudojamas darbo padėties fiksavimui, antrasis naudojamas, kuomet reikia apeiti kliūtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir šioje išvadoje nėra nurodyta, jog PROT-11 dviejų lynų naudojimas yra tinkamas kritimo iš aukščio apsaugai. Be to, išvadoje nėra nurodoma, kad dviejų PROT-11 lynų naudojimas būtų apsaugojęs darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Minėtoje išvadoje teigiama, kad darbuotojas nebūtų nukritęs iki žemės, t. y. kritimo vis tiek nebūtų išvengęs. Atitinkamai teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog tuo atveju, kai yra kritimo iš aukščio pavojus, PROT-11 nėra tinkama apsauga nuo tokio rizikos veiksnio, o pareiškėjos pateikta eksperto išvada nepaneigia VDI tyrimo metu padarytos išvados, jog darbdavys nebuvo aprūpinęs darbuotojo tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Instrukcijos Nr. DS-01-22 4.3 papunktyje numatyta, kad siekiant apsaugoti darbuotoją nuo jo darbo aplinkoje esamų ir galimų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę jo saugai ir sveikatai, darbuotojas aprūpinamas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – AAP) bendrovėje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtinti Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai nustato būtiniausius asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbe ir darbuotojų aprūpinimo jomis reikalavimus.
AAP Nuostatų 7.4 papunktyje nurodyta, kad darbdavys privalo aprūpinti darbuotoją, kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas veiksnys ar (ir) pavojus, visomis reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios būtų tarpusavyje suderintos ir garantuotų apsaugą nuo šių veiksnių ir (ar) pavojų. Be to, darbdavys privalo užtikrinti, kad asmeninės apsaugos priemonės būtų naudojamos pagal asmeninės apsaugos priemonės gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtį (išskyrus specifines ir išskirtines aplinkybes) ir naudojimo instrukcijas. Tokios instrukcijos turi būti darbuotojams suprantamos (AAP Nuostatų 7.8 papunktis).
Pareiškėja teismui pateikė duomenis apie darbuotojo L. P. aprūpinimą asmeninės apsaugos priemonėmis, iš kurių matyti, kad darbuotojas asmeninėmis priemonėmis, skirtomis darbui aukštyje, aprūpintas nebuvo. Tai, jog įmonėje darbui aukštyje yra išduodamos kolektyvinės, tačiau ne asmeninės priemonės, patvirtino ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu. Pažymėjo, jog automobilyje, su kuriuo darbuotojai vyksta šalinti gedimų, būna komplektas apsaugos priemonių, skirtų darbui aukštyje. Duomenų apie tai, kad kolektyvinės apsaugos priemonės atitiko skirtas dirbti aukštyje, kuomet yra kritimo iš aukščio pavojus, pareiškėja nepateikė.
Pareiškėjos skundo teiginiai, jog darbuotojas nesinaudojo visomis tam darbui jam skirtomis apsaugos priemonėmis ir dėl to patyrė sužalojimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui skirtos nebuvo. Be to, iš pareiškėjos paaiškinimų apie tai, kaip sukomplektuotos apsaugos priemonės automobilyje, matyti, jog tokio komplekto paruošimas neatitiko Instrukcijos Nr. DS-07-22 5.7 papunkčio reikalavimų bei AAP nuostatų 7.4 papunkčio reikalavimų.
Įvertinus aukščiau aptartą AAP nuostatų 7.4 papunktį darytina išvada, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino nuostatuose numatytą pareigą aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Be to, pareiškėja, nurodydama, jog darbuotojas privalėjo naudoti du PROT-11 lynus, neužtikrino AAP nuostatų 7.4 papunktyje numatyto reikalavimo tinkamo įgyvendinimo, t. y. nesuteikė visų reikiamų asmeninių apsaugos priemonių, kurios būtų tarpusavyje suderintos, nes pagal PROT-11 naudojimo instrukciją PROT-11 lynas nėra skirtas kritimo stabdymui, todėl dviejų tokių pačių lynų naudojimas nėra tarpusavyje suderinta asmeninė apsaugos priemonė.
Nuostatų 73 punkte numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus inspektorius, nustatęs, kad įvykis darbe ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas ir (ar) tyrimo rezultatai surašyti pažeidžiant Nuostatų ir (ar) kitų tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įpareigoja darbdavį per 15 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos atlikti papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą (toliau – papildomas tyrimas), surašydamas privalomą vykdyti reikalavimą. Reikalavime taip pat nurodoma, kad apie atliekamą papildomą tyrimą darbdavys privalo informuoti nukentėjusį darbuotoją arba jo įgaliotą asmenį ar šeimos atstovą, Fondo valdybos teritorinį skyrių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta aukščiau, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. SD-129-25513 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti 2023 m. spalio 31 d. atsakovo sprendimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų, kuriais pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ir jos teritorinį padalinį – Šiaulių teritorinį skyrių atlikti papildomą 2023 m. liepos 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P., tyrimą, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Kęstučio Jonkaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 23NA-3 bei surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundas atmestinas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.