Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. K., D. G. ir kaltinamojo M. K. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo M. K., kaltinamojo B. K. ir jo buvusios sutuoktinės N. K. turtui.

Teisėjas, susipažinęs su skundams nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje B. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 21 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamiesiems V. K., S. Č., O. K., Č. K. (Č. K.), V. B., S. V., R. K. ir J. Z., tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu buvo laikinai apribotos B. K. nuosavybės teisė į mopedą „H“ valst. Nr. XXX bei B. K. ir jo buvusios sutuoktinės N. K. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, t. y. kilnojamąjį turtą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „T“ valst. Nr. XXX. Vėliau laikino nuosavybės teisių apribojimų terminai buvo tęsiami iki 2013 m. sausio 6 d.

Taip pat, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu buvo laikinai apribotos M. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, t. y. kilnojamąjį turtą (baldus, meno kūrinius, kitus vertingus daiktus bei buitinę techniką), esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau laikino nuosavybės teisių apribojimų terminai buvo tęsiami iki 2013 m. sausio 6 d.

N. K. nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą jos asmeniniam turtui, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Taip pat, N. K. prašo atsižvelgti į tai, kad tokiu būdu yra pažeidžiami jos teisėti interesai. Be to, ji nori išvykti gyventi ir dirbti į užsienį.

D. G. nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą jos asmeniniam turtui, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Pasak D. G., Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą jos turtui, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Be to, ji nori išvykti gyventi ir dirbti į užsienį.

Asmenų, kurių nuosavybės teisės laikinai apribotos – N. K., D. G. bei kaltinamojo M. K. skundai atmestini.

Apeliacinis teismas pažymi, kad laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Pirmiausia Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į N. K. skunde nurodytus iš esmės analogiškus argumentus pakankamai išsamiai buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje. Be to, N. K. naujų argumentų nepateikė ir šiame skunde, jis motyvuojamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas dėl ankstesnės Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas, todėl teismo manymu, netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus.

Apeliacinis teismas susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad šioje byloje pareikšti kaltinimai yra M. K. ir B. K. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Kadangi byloje pareikštų civilinių ieškinių dydis viršija kelis milijonus litų, tai prokuroras teisėtai pritaikė BPK 151 straipsnio nuostatas ir apribojo kaltinamųjų M. K. ir B. K. nuosavybės teises į turtą, tuo sudarydamas galimybes pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui. Nors kaltinamieji M. K., B. K. iš esmės savo vardu registruoto turto neturi, tačiau byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galimai gautas lėšas kaltinamieji galėjo legalizuoti savo sutuoktinių, buvusių sutuoktinių ar sutuoktinių giminaičių (uošvės ir kt.) bei kitų asmenų pagalba, turtą registruodami jų vardu.

Atkreipiamas dar kartą dėmesys į tai, kad nors kaltinamojo B. K. santuoka su N. K. buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu 2005 m. gruodžio 12 d., tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo B. K. nuolatinė gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame bute, kurį jo buvusi sutuoktinė N. K. įgijo pagal 2007 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartį. Taip pat, svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi B. K. nustatė namų arešto sąlygas ir nurodė jo nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįsti ir atmestini kaltinamojo M. K. bei D. G. skundų argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. G. kilnojamajam turtui, esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi M. K. paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą ir nurodė jo nuolatinę gyvenamąją vietą, būtent adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad M. K. gyvena pas savo sutuoktinės motiną D. G., t. y. gyvena kartu tame pačiame bute, kuriame yra turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Apeliacinio teismo nuomone, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ikiteisminio tyrimo metu priėmė pagrįstus ir teisėtus 2011 m. balandžio 6 d. nutarimus laikinai apriboti N. K. ir D. G. vardais registruotus kilnojamuosius turtus, nes yra pagrindas manyti, jog šie turtai, nors ir registruoti pareiškėjų vardais, tačiau faktiniai jų savininkai yra B. K. ir M. K. Be to, dėl tos pačios priežasties Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė šios procesinės prievartos priemonės terminą.

Nors pareiškėjos D. G. ir N. K. skunduose nurodo, kad kilnojamasis turtas, kuriam šiuo metu nuosavybės teisės laikinai apribotos, yra jų asmeninė nuosavybė, tačiau Apeliacinio teismo nuomone, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, turės išspręsti civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo klausimus, tuo pačiu įvertindamas areštuoto turto kilmę bei tikruosius savininkus. Todėl N. K., D. G. bei kaltinamojo M. K. skunduose nurodyti argumentai ir pateikti dokumentai, kurie galimai patvirtina įgyto turto teisėtumą, šiuo atveju nelaikytini šalinančiais abejones dėl turto įgijimo teisėtumo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo ir nuosavybės teisių apribojimo terminas N. K., D. G. bei M. K. turtui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Asmenų, kurių nuosavybės teisės laikinai apribotas – N. K., D. G. ir kaltinamojo M. K. skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.