Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už mirties sukėlimą pavojingai vairuojant ir sunkaus sužalojimo sukėlimą pavojingai vairuojant, skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia 2024 m. vasario 26 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2034 m. vasario 25 d. (nurodyta tiksli laisvės atėmimo bausmės pabaiga bei įskaitytos 281 dienos nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d.). Pagal 1971 m. Imigracijos įstatymą bei 2007 m. Jungtinės Karalystės sienų įstatymą priimtas 2024 m. liepos 3 d. įsakymas deportuoti A. B. iš Jungtinės Karalystės.

Motyvuojamoji dalis

Iš teikimo medžiagos matyti, kad A. B. nenorėjo būti perkeltas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nurodydamas, kad Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam gali kilti pavojus. Nuteistasis 2025 m. vasario 11 d. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės likusiai bausmės daliai atlikti Lietuvos Respublikoje. Nuo 2025 m. balandžio 2 d., nuteistasis yra laikomas Vilniaus kalėjime.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas teikimu prašo, vadovaujantis 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnio nuostatomis, nustatyti T. V. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 ir 365 straipsniais, nustatyti bausmės vykdymo pradžią.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 2 d. gautas nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Vanago atsiliepimas, kuriuo jis prašo nustatant laisvės atėmimo bausmės likusią dalį pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nustatyti kiek įmanomai mažesnį laisvės atėmimo terminą.

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

1983 m. Europos Konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nustatyta duomenų, numatytų 1983 m. Europos Konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 3 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius. Taip pat pažymėtina, jog Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo 3 straipsnyje nurodyta, jog bausmės vykdymui perduoti nuteistojo sutikimo nereikia.

Teismas, vertindamas A. B. padarytą pavojingą veiką, remiasi Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis.

Nuosprendyje yra nurodyta, kad A. B. pavojingai vairuodamas transporto priemonę Peugeot 207, (duomenys neskelbtini), sukėlė įvykį, kurio metu mirė (žuvo) automobilio Audi A7 vairuotojas G. T. ir buvo sunkiai sužalotas (atitinka sunkų kūno sužalojimą) A. B..

Nustatyta, kad A. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. jo kraujyje nustatyta 2,8 mikrogramai kanapių viename litre kraujo (pagal JK teisę tai viršino leistiną ribą, kuri yra 2 mikrogramai viename litre kraujo). A. B. turėjo tik laikiną vairuotojo pažymėjimą ir jo vairuojama transporto priemonė nebuvo pažymėta „L“ ženklu bei vairavimo metu jis nebuvo prižiūrimas vairavimo instruktoriaus. Susidūrimas įvyko dėl to, kad A. B., vairuodamas transporto priemonę, viršijo greitį, buvo apsvaigęs nuo kanapių ir pasirinkimo netinkamą vairavimo būdą. A. B. lenkė dvi transporto priemones, o grįžęs į teisingą eismo juostą, nesuvaldė Peugeot automobilio, todėl įvyko Peugeot ir Audi automobilių susidūrimas, sukėlęs padarinius. A. B. pripažino kaltę ir gailėjosi dėl įvykio.

Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra nurodyta, kad A. B. 2023 m. gegužės 12 d. sukėlė G. T. mirtį, pavojingai vairuodamas mechaniškai varomą transporto priemonę ir atitinkamai pažeidė 1988 m. Kelių įstatymo 1 straipsnį. (b. l. 83, 77).

Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra nurodyta, kad A. B. 2023 m. gegužės 12 d. sunkiai sužalojo A. B. pavojingai vairuodamas mechaniškai varomą transporto priemonę ir atitinkamai pažeidė 1988 m. Kelių įstatymo 1 straipsnį. (b. l. 84, 76).

Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo kanapių (nustatytas 2,8), vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmonės žuvo, ir vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamame nuosprendyje pabrėžiama, kad padaryta veika yra pavojingas vairavimas, sukėlęs sunkius padarinius, tačiau nuosprendyje tiksliai nenurodoma kaltės forma.

Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, asmuo pažeidęs KET ir sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus ir/ar žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, atitinkamai pagal kaltės formą gali būti pripažįstamas kaltu už nužudymą (BK 129 straipsnis) ir/ar sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnis) padaryta netiesiogine tyčia, arba už dėl neatsargumo sukeltą eismo įvykį, sukėlusį padarinius (BK 281 straipsnio 6 dalis).

Teikimą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad vien tas faktas, jog A. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo kanapių ir turėdamas tik laikiną vairuotojo pažymėjimą, viršydamas greitį, savaime nereiškia, kad tokia apsvaigimo būsena ir KET pažeidimai suponuoja tyčinę kaltės formą. Kaip ir kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Teismo vertinimu, nors nuteistasis A. B. pavojingai vairavo, tačiau veikė ir sukėlė padarinius esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaip jis reglamentuojamas BK 16 straipsnyje.

Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą atitinkamai pagal sukeltus padarinius, tačiau Lietuvoje, kai KET pažeidimas sukelia padarinius, numatytus keliose BK 281 straipsnio dalyse (sunkus sveikatos sutrikdymas, mirtis), veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už sunkiausius iš sukeltų padarinių.

Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė griežta laisvės atėmimo bausmė. Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad 2016 m. jau buvo teistas už vairavimą išgėrus ir narkotikų laikymą, o neseniai buvo įspėtas dėl kanapių vartojimo (b. l. 80).

Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. B. buvo skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio, nuteistajam nustatoma tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmė pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas suėmimas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Atitinkamai Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies c punktas numato, kad bausmės suderinimo metu privaloma visiškai išskaityti visą laisvės atėmimo laikotarpį, kurį nuteistas asmuo jau išbuvo kalėjime.

Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. vasario 26 d. Bausmės vykdymo pradžia 2024 m. vasario 26 d. Iš teikimo medžiagos matyti, kad A. B. buvo suimtas nuo 2024 m. vasario 26 dienos (b. l. 60). Lietuvai perduotas ir pristatytas atlikti bausmei 2025 m. balandžio 2 d.

Atsižvelgiant į tai, į suderintos bausmės laiką įskaitytinas suėmimo bei bausmės laikas, atliktas Jungtinėje Karalystėje iki nuteistojo perdavimo Lietuvai, t. y. iki 2025 m. balandžio 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą tenkinti.

Pripažinti Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistam Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir paskirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 26 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmimo laikotarpį bei bausmės dalį, atliktą pagal Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.