- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1437-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09629-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „DL Logistika“
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 2.1.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „DL Logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DL Logistika“ prevencinį ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl neteisėto sutarčių nutraukimo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „DL Logistika“ kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui nutraukti kreditavimo sutartis Nr. PRD-2010.03.25, Nr. 2541-05IV, Nr. 1323-06IV AB DnB NORD banko 2010-09-14 rašte nurodytu pagrindu – dėl pagal Kreditavimo sutartį PRD-2010.03.25 prisiimto įsipareigojimo bankui pakartotine hipoteka įkeisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei atlikti hipotekos lakštų pakeitimus nevykdymo. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos kredito linijos sutartys: 2005-05-05 sutartis Nr. 2541-05IV, 2006-04-25 sutartis Nr. 1323-06IV ir 2010-03-25 sutartis Nr. PRD-2010.03.25. Šalys 2010-04-09 rašytiniais susitarimais susitarė dėl minėtų kredito sutarčių sąlygų pakeitimo. Paaiškino, jog sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, tačiau dėl ginčų su kitais verslo partneriais negalėjęs įvykdyti savo įsipareigojimo pagal sutartį PRD-2010.03.25. ir susitarimą Nr. 2541-05IV/5- antriniu įkeitimu įkeisti atsakovui 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2010-06-14 raštu kreipėsi į AB DnB NORD banką su prašymu pratęsti prievolės įkeisti turtą įvykdymo terminą, tačiau atsakymo negavo, o 2010-09-17 atsakovas raštu Nr. 30.58.37/1848 ieškovą informavo, jog per 10 dienų neįvykdžius prievolės įkeisti turtą, bankas vienašališkai nutrauks šalių sudarytas kreditavimo sutartis. Ieškovas nurodė, jog nesutinka, kad jis iš esmės pažeidė sutartis. Jis vykdo visus finansinius įsipareigojimus, o tai reiškia, kad atsakovas iš esmės gauna tai, ko tikėjosi sudarydamas sutartis, todėl šiuo atveju negalimas vienašališkas sutarčių nutraukimas. Nurodė, kad atsakovo 2010-09-14 rašte minimas žemės sklypas yra įkeistas atsakovo naudai pirminiu įkeitimu. AB DnB NORD bankas nepatiria jokių nuostolių, dėl to, kad sklypas nebuvo įkeistas antriniu įkeitimu.
Atsakovas AB DnB NORD bankas su prevenciniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prevencinis ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio esmės ir pagrindinės jo sąlygos - draudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, kadangi ieškovo teigimu žala jau yra padaryta, nors jis šio teiginio ir nepagrindė įrodymais. Atsakovas nurodė, jog tarp kreditavimo sutarčių nutraukimo ir kitų ieškovo verslo partnerių sutarčių nutraukimo nėra jokio ryšio. Paaiškino, jog ieškovo turtas yra areštuotas daugelio kreditorių reikalavimu, jam yra inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas. Taip pat pabrėžė, jog pats verslo sutarčių nutraukimo faktas neįrodytų žalos padarymo ieškovui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vertinti šalių sudarytų kreditavimo sutarčių nutraukimą nėra pagrindo, kadangi šios sutartys nėra nutrauktos. Tuo pačiu atsakovas nurodė, kad įstatymas suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Šalių sudarytose sutartyse yra sutarta, kad bet koks ieškovo sutartinių sąlygų nevykdymas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovas suteikė ieškovui papildomą terminą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimui, todėl nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, jog bankas su juo nebendradarbiavo. AB DnB NORD bankas taip pat nurodė, jog ieškovas nevykdė ir kitų sutartinių prievolių: įsipareigojimo vykdyti 80 proc. atsiskaitymų negrynaisiais pinigais per banke ieškovui atidarytą banko sąskaitą, be banko raštiško sutikimo neprisiimti skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, įforminti hipotekos lakštų pakeitimus, atlikti bankui įkeisto turto vertinimą ir pateikti jį bankui. Nurodė, jog pagrindas nutraukti kredito sutartis yra ir esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, kas pagal sutartis laikoma esminiu sutarties pažeidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu prevencinį ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovo veiksmas - 2010-09-14 rašte suformuluotas įspėjimas apie sutarties nutraukimą nėra savaime neteisėtas atsakovo veiksmas, kadangi jis yra pagrįstas sutartimi. Banko teisė vienašališkai nutraukti sutartis yra numatyta 2005-05-05 sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 2541-05IV Bendrosios dalies 37 punkte (b.l. 14), 2006-04-25 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1323-06IV Bendrosios dalies 38 punkte (b.l. 21) ir 2010-03-25 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. PRD-2010.03.25 Bendrosios dalies 40 punkte (b.l. 33). Minėtuose sutarčių punktuose nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Nurodė, kad ieškovas neįvykdė paminėtų įsipareigojimų, t.y. neįkeitė antrine hipoteka žemės sklypo, nepadarė hipotekos lakšto pakeitimų nustatytu terminu, be to, ieškovo bankui įkeistam turtui yra taikomas areštas. Todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas AB DnB Nord bankas įspėjo ieškovą UAB „DL logistika“ apie sutarčių vienašališką nutraukimą, laikydamasis sutartyse numatytų sąlygų, ir kad sutarčių nutraukimui yra sutartyse apibrėžti teisiniai ir faktiniai pagrindai. Atsakovo veiksmai - įspėjimas apie vienašališką sutarčių nutraukimą bei ateityje numatomas atlikti veiksmas (sutarčių nutraukimas nurodytais pagrindais) yra teisėti, pagrįsti sutartimi. Taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovo įsipareigojimas pagal sutartį įregistruoti antrinę hipoteką nėra esminė kreditavimo sutarties sąlyga. Nurodė, kad nors ieškovo ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo pareigos pagal kreditavimo sutartis yra vykdomos, t.y. mokamos grafike numatytos įmokos (b.l. 180), tačiau atsakovo lūkesčiai pagal kreditavimo sutartis yra susiję ne tik su einamųjų įmokų savalaikiu mokėjimu, bet ir su kredito gavėjo (ieškovo) galimybėmis grąžinti visą kreditą. Todėl, teismo manymu, prievolės užtikrinimo būdas turėjo esminę reikšmę atsakovo apsisprendimui suteikti ieškovui kreditą, o vėliau - pratęsti kredito grąžinimo terminus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „DL logistika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prevencinį ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas per siaurai vertino tikruosius šalių siekius, sudarant kreditavimo sutartis, dėl to neteisingai nustatė antrinės hipotekos įregistravimo reikšmingumą, vertinant, ar atsakovas AB DnB NORD bankas iš esmės gavo iš su ieškovu UAB „DL logistika" sudarytų kreditavimo sutarčių tai, ko tikėjosi. Nurodo, kad ieškovas UAB „DL logistika" tinkamai ir laiku vykdo mėnesinių įmokų pagal 2005-05-05 kredito linijos sutartį Nr. 2541-05IV. 2006-04-25 kreditavimo sutartį Nr. 1323-06IV bei 2010-03-25 kreditavimo sutartį Nr. PRD-2010.03.25 mokėjimą. Nėra jokių pagrįstų įtarimų, kad ieškovas ateityje nebegalės tinkamai vykdyti įmokų mokėjimo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės gauna tai, ko tikėjosi, sudarydamas su ieškovu kreditavimo sutartis. Pažymi, jog tai, kad ieškovas antrine hipoteka neįkeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra esminis sutarties pažeidimas, kadangi ieškovas tinkamai vykdo mėnesinių įmokų mokėjimą (o tai ieškovo nuomone buvo pagrindinis atsakovo siekis, sudarant kreditavimo sutartis), todėl Banko siekis vienaalikai nutraukti kreditavimo sutartis CK 6.217 str. 2 d. 1 p. numatytu vienaaliko sutarties nutraukimo pagrindu, t. y. „kai nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato", yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad ieškovas UAB „DL logistika" negalėjo įvykdyti reikalavimo įkeisti žemės sklypą (unikalus numeris 4400-0213-3902) antrine hipoteka pagal kreditavimo sutartį Nr. PRD-2010.03.25. dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, t. y. kilus ekonominei krizei, dėl ginčų su kitais verslo partneriais šis nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir bylą teismo posėdyje išnagrinėjimo ieškovo atstovui nedalyvaujant, tuo pažeisdamas ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Atsakovas AB DnB NORD bankas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai konstatavo, kad Banko ieškovui pateiktas 2010-09-14 įspėjamasis raštas Nr. 30.58.37/1848 dėl sutarčių sąlygų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo yra teisėtas, pagrįstas galiojančiomis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytomis kreditavimo sutarčių nuostatomis. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog Bankas elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo savo teisėmis ieškovo atžvilgiu, priešingai, teismas pripažino, kad Bankas su ieškovu bendradarbiavo, elgėsi protingai ir apdairiai. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma faktiškai ir teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo prevencinio ieškinio neįrodymo (CPK 178 str.). Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad, kilus ekonominei krizei, ieškovas negalėjo įvykdyti sutartinės pareigos įkeisti Bankui žemės sklypą taip pat, kad įkeistinas žemės sklypas yra areštuotas kitų asmenų naudai, nepaneigia Banko teisės, esant esminiam ieškovo kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymui ir vienašalio kreditavimo sutartyse numatytiems sutarčių nutraukimo pagrindams, nutraukti kreditavimo sutartis (CK 6.217 str. 5 d.). Juolab, kad Bankas savo atsiliepime į ieškinį išdėstė argumentus bei pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo ilgalaikį, trunkamąjį, kompleksinį kreditavimo sutarčių sąlygų Bankui nevykdymą. Taip pat nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nes bylą teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir bylą išnagrinėjo ieškovo atstovui nedalyvaujant. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokius nors proceso teisės pažeidimus ar pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui nutraukti kreditavimo sutartis Nr. PRD-2010.03.25, Nr. 2541-05IV, Nr. 1323-06IV AB DnB NORD banko 2010-09-14 rašte nurodytu pagrindu – dėl pagal Kreditavimo sutartį PRD-2010.03.25 prisiimto įsipareigojimo bankui pakartotine hipoteka įkeisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). bei atlikti hipotekos lakštų pakeitimus nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo veiksmai prieš jį yra neteisėti, kad dėl šių veiksmų jis patyrė ar gali patirti žalą. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, neteisingai vertino tikruosius šalių siekius sudarant kreditavimo sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, laiko juos nepagrįstais ir juos atmeta.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „DL logistika“ ir atsakovas AB DnB Nord bankas 2005-05-05 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 2541-05IV (b.l. 8-16), 2006-04-25 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1323-06IV (b.l. 26-23) ir 2010-03-25 sudarė kreditavimo sutartį Nr. PRD-2010.03.25 (b.l. 35-37). Be to, 2010-04-09 šalys sudarė Susitarimą Nr. 2541-05IV/5 dėl 2005-05-05 kredito linijos sutarties Nr. 2541-05IV su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo (b.l. 40-44), 2010-04-09 sudarė Susitarimą Nr. 1323-06IV/3 dėl 2006-04-25 kreditavimo sutarties Nr. 1323-06IV su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo (b.l. 45-48), 2010-04-09 sudarė Susitarimą Nr. PRD-2010.03.25/1 dėl 2010-03-25 kreditavimo sutarties Nr. PRD-2010.03.25 sąlygų pakeitimo (b.l. 50-51). Atsakovas AB DnB Nord bankas 2010-09-14 raštu Nr. 30.58.37/1848 „Dėl sutarčių sąlygų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo“ pranešė ieškovui UAB „DL logistika“, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir UAB „DL logistika“ neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra, pagal sutartį Nr. PRD-2010.03.25 neįkeitus žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0213-3902, adresas (duomenys neskelbtini) ir susitarimą Nr. PRD-2541-05IV/5 (3.3 p.) neatlikus hipotekos lakštų pakeitimų, Bankas vienašališkai nutraukia 2010-03-25 kreditavimo sutartį Nr. PRD-2010.03.25, 2005-05-05 kreditavimo sutartį Nr. 2541-05IV ir 2006-04-25 kreditavimo sutartį Nr. 1323-06IV (remiantis bendrosios dalies 41.9 p.), pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš bankui įkeisto ir kito ieškovui ir laiduotojams priklausančio turto ir lėšų.
CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Taigi, reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Bylos duomenys tvirtina, kad 2005-05-05 sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 2541-05IV Bendrosios dalies 37 punkte 2006-04-25 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1323-06IV Bendrosios dalies 38 punkte ir 2010-03-25 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. PRD-2010.03.25 Bendrosios dalies 40 punkte (b.l. 14,21,33), kuriuose nustatyta, jog esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. 2010-03-25 kreditavimo sutarties Nr. PRD-2010.03.25 Specialiosios dalies 11 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonėmis hipotekos lakštais įkeičia žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir šis įsipareigojimas įtvirtintas ir susitarimo Nr. PRD-2010-03-25/1 punkte Nr. 1.2 (b.l. 26,183). Iš atsakovo 2010-09-14 rašto (įspėjimo) turinio matyti, jog sutarčių nutraukimą atsakovas grindžia 2010-03-25 kreditavimo sutarties Nr. PRD-2010.03.25 Specialiosios dalies 11 punkte numatytos ieškovo UAB „DL logistika“ pareigos antrine hipoteka įkeisti žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini), pažeidimu; 2010-04-09 Susitarimo Nr. 2541-05IV/5 dėl 2005-05-05 kredito linijos sutarties Nr. 2541-05IV su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo 3.3 punkte numatytos pareigos iki 2010-07-09 pateikti hipotekos lakšto pakeitimus, pažeidimu, bei 2006-04-25 kreditavimo sutarties Nr. 1323-06IV Bendrosios dalies 41.9 punkte numatytu sutarties nutraukimo pagrindu, t.y. tuo, kad kiti asmenys nukreipia išieškojimą į ir/arba areštuoja ir nepanaikina arešto ilgiau kaip 10 dienų kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtui ir/arba bankui įkeistam turtui. Šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas (b.l. 170-179), t.y. ieškovas neįkeitė antrine hipoteka žemės sklypo, nepadarė hipotekos lakšto pakeitimų nustatytu terminu, be to, nepašalino ieškovo bankui įkeistam turtui taikomo arešto, dėl ko ieškovui nesilaikant sutarčių nuostatų atsakovas pagrįstai įspėjo ieškovą UAB „DL logistika“ apie sutarčių vienašališką nutraukimą, laikydamasis sutartyse numatytų sąlygų. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek įmanoma toje situacijoje. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo veiksmai - įspėjimas apie vienašališką sutarčių nutraukimą bei ateityje numatomas atlikti veiksmas (sutarčių nutraukimas nurodytais pagrindais) yra teisėti, pagrįsti sutartimis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas su ieškovu bendradarbiavo, elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo sutartinėmis teisėmis, kai tuo tarpu ieškovas nenuosekliai laikėsi kreditavimo sutartyse numatytų įmokų mokėjimų terminų, o ieškovo nurodoma ekonominė krizė nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo bei neįrodo prevencinio ieškinio sąlygų buvimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog esminiu sutarties sąlygų pažeidimu ir sutarties nutraukimo pagrindu bus laikomas kompleksinis įsipareigojimų nevykdymas, kadangi toks sutarties sąlygų interpretavimas pažeistų sutarties laisvės, šalių lygiateisiškumo bei sąžiningos verslo praktikos principus (CK 1.2 str. 1 d.). Šalys pasirašydamos sutartis numatė tarpusavio teises ir pareigas, atitinkamai ieškovas už suteiktus kreditus įsipareigojo kredito sutartyse numatytais terminais vykdyti kreditavimo sutarčių sąlygas – mokėti įmokas atsakovui, įkeisti turtą, neprisiimti be atsakovo sutikimo turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir kt. Šalys sutartyse numatė konkrečius pagrindus, kuriems esant sutartis yra nutraukiama (b.l. 14, 21, 33), o būtent atsiradus bent vienam iš sutartyje numatytų pagrindų, kurių įvykdymas priklauso nuo ieškovo, atsakovas įgyja teisę įspėti ieškovas apie sutarties nutraukimo. Tokiu būdu teisėjų kolegija esminiu sutarties sąlygų pažeidimu nelaikytinas kompleksinis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Vienai iš sutarties šalių nevykdant sutarčių sąlygų ir šiuo atveju uždraudus atsakovui sutartyje numatytomis sąlygomis nutraukti sutartį, reikalaujant nuostolių atlyginimo, būtų pažeisti CK 6.221 straipsnio, 6.256 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatos, sutarties laisvės principas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo sutartinių santykių nutrūkimas su kitais verslo partneriais, pablogėjusi ieškovo reputacija ir jo konkurencingumas rinkoje nėra tiesiogiai susijusi su atsakovo veiksmais, galinčiais lemti žalos atsiradimo grėsmę, priskirtinais ieškovo verslo vykdymo rizikai. Taigi šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama, tačiau ieškovas iš esmės ginčijo atsakovo sutartyje numatytą teisę nutraukti kreditavimo sutartis, todėl esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovui nutraukti sutartį.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nesudarė galimybės ieškovo atstovui dalyvauti ir pasisakyti teismo posėdžio metu, ginant ieškovo interesus. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisės į teisminę gynybą principas, be kita ko, apima tokius aspektus kaip teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą, teisę būti išklausytam, operatyvų ginčo išsprendimą ir t.t. CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Bylos duomenys tvirtina, kad tiek ieškovas ir jo atstovas buvo informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, kuri buvo suderinta su ieškovo atstovų advokato padėjėju D.Baronu (b.l. 198). Byloje nėra duomenų apie tai, kad advokato padėjėjas D.Baronas negalėjo atvykti į 2010-11-19 teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad atidėti teismo posėdį civilinėje byloje pateikė kitas ieškovo atstovas advokato padėjėjas L. B. su kuriuo atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2010-11-17 – likus dviem dienoms iki 2010-11-19 teismo posėdžio šioje byloje, t.y. atstovas sutarė atstovauti ieškovo interesus žinodamas, kad atstovauti ieškovo interesus 2010-11-19 teismo posėdyje negalės dėl dalyvavimo tą pačią dieną kitoje byloje. Tuo tarpu iš su ieškovu sudarytos 2009-08-21 sutarties dėl teisinių paslaugų sąlygų matyti, kad ieškovo atstovais yra ir kiti APB “KSP Group” advokatai bei advokatų padėjėjai, o ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas pasirašytas advokato T. K., tačiau kiti advokatai ir advokatų padėjėjai prašymo dėl negalėjimo atstovauti ieškovo interesų 2010-11-19 teismo posėdyje nepateikė. Įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Tačiau suprantama, jog tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą. Tai taip pat reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstyti išsamūs šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko. Tai, kad šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai į juos yra išdėstyti raštu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta.
Apeliantas teigia, kad įvertinus teismo posėdžių ir procesinių dokumentų kiekį, teismas iš ieškovo per dideles bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto nuomone nesutinka. Kaip matyti, atsakovas iš ieškovo prašė priteisti 3630 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas prašomas atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 3630 Lt iki 2640 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi įvykusių posėdžių kiekį ir pateiktų procesinių dokumentų kiekį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijose patvirtintais dydžiais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2640 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos proporcingomis, teisingomis ir atitinkančiomis sąžiningumo principą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti tokį sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.