Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3207-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
1-3207-929/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12203-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3207-929/2017Proceso Nr. 1-01-1-12203-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam M. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei |Ž. T.,nukentėjusiajam K. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

2) 2009-11-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio bauda;

3) 2015-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d.- 6 mėn. trukmės viešųjų darbų bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 (dvylikos) valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 2 (dviejų) parų areštą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2017-02-28, apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,80 promilių), viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, esančioje ties Pašilaičių g. 14-tu namu, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė K. R. smūgį į galvą, nuo ko pastarasis nukrito ir atsitrenkęs galvą į asfaltą prarado sąmonę. Šiais veiksmais M. B. padarė nukentėjusiajam K. R. muštinę žaizdą dešinio momens srityje, t.y. iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė K. R. sveikatą, bei tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017-02-28 jis ėjo namo Pašilaičių gatve ir maždaug ties 7 namu sutiko du vyriškius. Tarp jų užsimezgė pokalbis, kurio turinio atsiminti negali. Jis paprašė prisidegti cigaretę ir toliau ėjo trise. Nukentėjusiojo K. R. draugas atsiskyrė ir nuėjo. Jo atžvilgiu nukentėjusysis buvo piktybiškai nusiteikęs, jo tonas buvo pakeltas, negali paaiškinti dėl ko išsivystė konfliktas. Pasijautė kažkoks įkyrumas iš nukentėjusiojo. Negali paaiškinti, kaip pasireiškė nukentėjusiojo įkyrumas, jis lyg siūlė jam kuprinę, taip pasireiškė įkyrumas. Negali atsakyti, kodėl tiesiog nenuėjo nuo nukentėjusiojo į šalį. Jis buvo išgėręs du butelius alaus, išoriškai matėsi, kad nukentėjusysis irgi buvo išgėręs. Nukentėjusiajam suduoti tikslo neturėjo, jį tik pastūmė. Įvykio metu jam buvo išnarinta dešinė ranka, ji buvo apibintuota elastiniu bintu Pastūmė gal iš šono, daugiau jokių fizinių veiksmų nebuvo. Nebuvo taip, kad nukentėjusysis jam suduotų. K. R. atsitrenkė, sąmonę gal prarado. Jis nukrito nuo pastūmimo, negali paaiškinti kaip nukentėjusysis nugriuvo. Nugriuvęs jis nerišliai atsakinėjo į klausimus. Norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau atsijungė telefonas. Paprašė praeivės merginos iškviesti greitąją. Ji iškvietė ir jie kartu laukė medikų. Nukentėjusysis sunkiai reagavo į aplinką. Šalia buvo vaikai, jie užkalbino, jis jiems dar kamuolį paspyrė.

Nukentėjusysis K. R., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su draugu ėjo į banką, esantį Pašilaičių gatvėje. Prie jų priėjo kaltinamasis ir paprašė prisidegti cigaretę. Jie pasakė, kad neturi, tačiau kaltinamasis ėjo iš paskos. Jo draugas nuėjo į banką. Jis iš galo pajuto, kad jam į petį patapšnojo. Atsisukdamas pajuto smūgį, nuo kurio krito ir prarado sąmonę. Smūgį pajuto į galvos kairę pusę. Atsisukdamas nepastebėjo, kuo kaltinamasis jam sudavė. Akies kampu matė, kad jam sudavė kaltinamasis M. B.. Virto ant nugaros, ant asfalto. Prieš suduodamas smūgį kaltinamasis jam nieko nesakė, nepastebėjo, kad jo ranka būtų sužalota. Atgavęs sąmonę pamatė policijos pareigūnes. Kaltinamasis buvo šalia. Įvykio metu buvo vidutiniškai išgėręs. Ėjo prie vaikų pamėtyti į krepšį. Eidami, prasilenkė su kitais žmonėmis. Nuo smegenų sutrenkimo ne viską prisimena. Galėjo būti, kad kontaktas tarp manęs ir kaltinamojo buvo ilgesnis. Jis visada stengiasi vengti konflikto. Dėl įkyrumo tai, galėjo kaltinamajam pasakyti kad atstotų, nes neturi prisidegti.

Liudytojas M. P., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad pro savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimų aikštelėje pamatė du asmenis. Dabar jų atpažinti negali. Jie pradėjo aiškintis santykius. Vienas pradėjo mojuoti rankomis, o kitas išsisukinėjo nuo smūgių. Vienas vyras sudavė smūgį į galvą, kitas atsitrenkė į asfaltą, gulėjo labai ilgai. Įvykį matė pro ketvirto aukšto langą. Aikštelė, kurioje vyko konfliktas, buvo maždaug 50-100 m. atstumu nuo namo. Abu asmenys kartu atėjo į aikštelę kaip pažįstami žmonės, kalbėjosi, jie atrodė apsvaigę. Paskui vienas pradėjo rankomis mojuoti, o kitas gynėsi. To asmens, kuris pradėjo mosuoti rankomis ir sudavė smūgį kitam, viena ranka buvo sutvarstyta. Jis bandė nukentėjusiajam smūgiuoti daug kartų, bet pataikė tik vieną kartą į galvos šoną. Kai pataikė smūgį, kitas asmuo nukrito ir gulėjo. Jis (liudytojas) atsitraukė nuo lango, paskui vėl pažiūrėjo. Tas asmuo dar vis gulėjo, o sudavęs smūgį vaikščiojo aplinkui. Nukentėjęs asmuo gulėjo gal 10 min.

Liudytoja R. L., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad pro savo buto langą pamatė du stovinčius žmones. Paskui pamatė, kad vienas iš jų sėdėjo, o kitas stovėjo. Dar po kiek laiko pamatė, kad tas sėdėjęs asmuo jau gulėjo ant žemės ir neatsistojo. Paties fakto, įvykio kaip iš stovimos padėties nukentėjusysis atsidūrė gulimoje, ji nematė. Išėjo į lauką pažiūrėti ar tam žmogui viskas gerai. Jam buvo praskeltas pakaušis, kraujuota, žmogus nereagavo, todėl nusprendė iškviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusiojo dabar neatpažintų, nes praėjo daug laiko. Iškvietusi greitąją pagalbą laukė, kol ji atvažiuos. Tas kitas asmuo irgi buvo šalia. Nukentėjusysis atsipeikėjo, pradėjo kalbėti. Bandė klausti, kur jie gyvena, ar vienas kitą pažįsta. Prisimena, kad asmenys tarpusavyje ginčijosi, ar jie vienas kitą pažįsta. Dar prisimena, kad nesužalotas asmuo išsitraukė alaus skardinę ir pradėjo gerti. Lyg bandė stovintis vyras kelti sužeistąjį, buvo sunku judesiai buvo nekoordinuoti, dabar tiksliai negali prisiminti. Tas nesužalotas asmuo jai sakė nekviesti greitosios. Greitąją iškvietė savo iniciatyva, tačiau atvyko policija ir ji išėjo. Aplink įvykio vietą matė praeivius, aikštelėje prie tų vyrų nieko nebuvo, vaikų jai irgi nebuvo.

Liudytoja M. K., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad įvykio nelabai atsimena. Kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, o įtariamasis buvo šalia. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė šalia buvęs asmuo, paskui pradėjo tai neigti. Kaltinamojo buvo kruvinos rankos ir kelnės. Nukentėjusysis buvo sąmoningas. Atvykus dar buvo mergina, kuri kvietė policiją, dar žaidė vaikai toliau, bet jie nereagavo. Nukentėjusysis iš pradžių teigė, kad jį sumušė šalia esantis kaltinamasis, paskui sakė, kad ne.

Apklausiama ikiteisminio turimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2017-02-28 apie 17.00 val. patruliuodama kartu su vyriausiąja patrule R. G. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Pašilaičių g. 14 gatvėje, Vilniuje mušasi du vyrai, po kurio laiko buvo pranešta, kad vienas iš vyrų guli ant žemės, kitas krausto jam kišenes. Atvykus minėtu adresu, krepšinio žaidimo aikštelėje, esančioje netoli Pašilaičių g. 14-to namo, Vilniuje pastebėjo aikštelėje ant žemės sėdintį vyrą, paaiškėjo kad tai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris rankomis buvo susiėmęs už galvos, galvos pakaušio srityje matėsi kelios kraujuojančios žaizdos, jo rankos buvo kruvinos. Kitas vyras tuo metu vaikščiojo šalimais ir kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Tuo pat metu prie jų pribėgo moteris, kuri pasakė, kad policiją kvietė jinai, ar ji dar ką nors sakė, šiuo metu nepamena. Po to moteris greitai pasišalino ir savo jokių asmens duomenų nenurodė. K. R. pareiškė, kad šalia jo vaikščiojantis kitas vyras, t. y. M. B. trenkė jam kumščių į kairįjį petį, dėl ko jis nenulaikė lygsvaros (teigė, kad jis yra neblaivus) ir pargriuvęs ant nugaros trenkėsi galva į aikštelės dangą – asfaltą, dėl to jis pajuto skausmą pakaušio srityje ir palietęs galvą rankomis pamatė kad rankos kruvinos. Nuo K. R. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jo judesiai nekoordinuoti. Šalia K. R. gulėjo kuprinė, kurioje matėsi daug alaus skardinių kaip tuščių taip ir neatidarytų. K. R. nurodė, kad turi pretenzijų M. B., ir dėl padarytų kūno sužalojimų su pareiškimu kreipsis vėliau. Atvykusi GMP skubiai, dėl galvoje esančios stipriai kraujuojančios žaizdos, K. R. išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Visą tą laiką M. B. stovėjo šalia, aiškino, kad jis pastarojo nemušė ir kad nežino iš kur pas tą atsirado sužalojimai galvoje, sakė, kad pastarajam norėjo iškviesti taksi. Buvo akivaizdžiai matyti, kad ir M. B. yra apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tarpais jis elgėsi neadekvačiai, jam nepatikdavo jų tonas kuriuo su juo kalbėjosi. M. B. rankos ir veidas buvo aptaškyti krauju. M. B. vedamas link tarnybinio automobilio pareiškė, kad tuoj pat minėtoje krepšinių aikštelėje, ten buvusių vaikų akivaizdoje nusišlapins ir paėmęs nuo žemės atidarytą skardinę su alumi, pradėjo gerti alų jų ir kitų aikštelėje buvusių asmenų akivaizdoje. Skardinė su alumi iš M. B. buvo atimta, o M. B. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį bei pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Ar M. B. ranka buvo subintuota, ar su tvarsčiu pasakyti negali, nes nepamena. Viso to įvykio metu aikštelėje žaidė vaikai. Būnant aikštelėje, besiaiškinant dėl šio įvykio prie jų priėjo pilietis, prisistatęs S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino dienos metu buvo su nukentėjusiuoju K. R. bei pastarąjį paliko aikštelėje, esančioje ties Pašilaičių g. 14-to namu, Vilniuje, o pats tuo metu nuėjo link banko ir tuo metu, kai aikštelėje paliko draugą - K. R., jis buvo sveikas ir jo galva sužalota nebuvo (b. l. 42).

Liudytoja R. G., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad atsimena kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Jie dalyvavo muštynėse krepšinio aikštelėje Pašilaičių gatvėje. Jis su savo kolege M. K. patruliavo ir gavo iškvietimą į šį įvykį. Kai atvyko nukentėjusysis sėdėjo krepšinio aikštelėje ant grindinio, jis buvo sumuštas, su žaizda pakaušyje. Kaltinamasis buvo šalia, jo rankos ir kelnės buvo kruvinos. Nežino dėl ko įvyko muštynės. Nukentėjusysis, bandydamas pakelti galvą į viršų sakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Ji dar paklausė, ar tikrai kaltinamasis, jis atsakė, kad tikrai. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jai atvažiavus, sodinant nukentėjusįjį į medikų automobilį, jis tai jau neigė. Kai kaltinamasis demonstratyviai paklausė „tu ką, čia ne aš tave sumušiau“, tada nukentėjusysis sakė, gal ir ne jis. Nukentėjusysis sakė, kad gavo smūgį į galvą, o kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis nugriuvo iš jis jo nemušė. Vedamas į policijos automobilį kaltinamasis elgėsi iššaukiančiai, paėmė ant vejos buvusią skardinę alaus ir pasakė, kad čia jo, buvo nusiteikęs nelipti į tarnybinį automobilį kol neišgers. Ji nematė, kad kaltinamasis būtų sužalotas. Toje vietoje buvo žmonių, kažkas iš namo filmavo telefonu, vaikų aplinkui irgi buvo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1245/2017(01) nurodyta, kad K. R. nustatyta muštinė žaizda dešinio momens srityje, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21-22).

Iš Bendrojo pagalbos centro gauti 2017-02-28 įvykio Centro informacinėje sistemoje užrėgistruoti pranešimai. Nustatyta, kad buvo skambinta iš telefonų, kurių abonentai (duomenys neskelbtini) (M. P.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (R. L.). Minėti pranešimai apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.l. 50-53).

2017-09-14 09:31 val. iš tarnybinio telefono buvo paskambinta abonentui (duomenys neskelbtini), atsilėpusi moteris, kuri prisistatyti ir nurodyti savo asmens duomenis atsisakė, patvirtino, kad 2017-02-28 ėjo su vaikų ties Pašilaičių g. 14, Vilniuje, kur pamatė gulintį ant žemės jaunuolį. Pastarasis atrodė bė sąmonės ir apie tai ji pranešė BPC. Papildė, kad šalia buvo kitas vaikinas, kuris bandė suteikti pagalbą gulinčiam. Kaip pastarasis atrodė nepamena ir jo atpažinti negali. Įvykio pradžios nematė ir dėl to kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas be sąmonės gulintis jaunuolis nieko pasakyti negali. Surašytas tarnybinis pranešimas ( b.l. 45).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2017-02-17, 17.44 val. M. B. buvo nustatytas 0.80 promilių girtumas (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, esančioje ties Pašilaičių g. 14-tu namu tarp jo ir nukentėjusiojo K. R. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus, tačiau neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį ir nurodė tik pastūmęs pastarąjį. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti atsakomybę, šiuos parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Tikrindamas M. B. parodymus, kad nukentėjusysis K. R. galėjo pargriūti nuo jo pastūmimo bei dėl neblaivumo, teismas remiasi nešališko liudytojo M. P. parodymais, kuris tiesiogiai matė įvykį. Šis liudytojas nurodė matęs kaip asmuo, kurio ranka buvo subintuota (nustatyta, kad tai kaltinamasis M. B.) mosavo rankomis ir kelis kartus taikėsi suduoti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis bandė išsisukti nuo jo smūgių. Galiausiai pataikė vieną smūgį į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant grindinio ir nesikėlė. Liudytoja R. L. parodė, kad pro savo buto langą pamatė du stovinčius žmones. Paskui pamatė, kad vienas iš jų sėdėjo, o kitas stovėjo. Dar po kiek laiko pamatė, kad tas sėdėjęs asmuo jau gulėjo ant žemės ir nesikėlė, dėl ko ji išbėgo į kiemą ir vėliau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą aplinkybę, kad K. R. kaltinamasis sudavė smūgį patvirtina ir liudytojų M. K. bei R. G. parodymai. Šios liudytojos tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju iš karto po to, kai jis buvo sužalotas ir jis joms nurodė, kad būtent kaltinamasis M. B. jam sudavė smūgį, tačiau vėliau, kaltinamajam dėl to papriekaištavus, pradėjo tai neigti. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis K. R. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, nurodė, kad ne viską prisimena, jo parodymai atskirose detalėse nėra nuoseklūs. Visgi aplinkybę, kad jam buvo suduotas smūgis, nukentėjusysis nurodė nuosekliai nuo tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir vėlesnėse savo apklausose. Taigi, šių byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. B. viešoje vietoje sudavė K. R. smūgį į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis parkrito ir patyrė specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad konfliktą sukėlė arba prie jo reikšmingai prisidėjo pats K. R. – byloje tokių duomenų nėra. M. B., apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, kad nukentėjusysis prieš jį jokio smurto nenaudojo, jam nesudavė. Kaip nustatyta iš paties kaltinamojo parodymų, jis pats priėjo prie kartu su draugu Pašilaičių gatve einančio nukentėjusiojo K. R. ir paprašė prisidegti cigaretę. Toliau ėjo kartu su jais. Vėliau K. R. draugui atsiskyrus, kaltinamasis toliau buvo su nukentėjusiuoju ir jų bendravimas galiausiai pasibaigė konfliktu. M. B. teismui paaiškino, kad jį sutrikdė K. R. įkyrumas, tačiau negalėjo atsakyti į teismo posėdyje jam užduotą klausimą, kodėl jis nepaliko nukentėjusiojo, jeigu jų tarpusavio bendravimas jam tapo nemalonus. Kaltinamas teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo įkyrumas pasireiškė tuo, kad šis jam siūlė kuprinę, tačiau tai negali būti laikoma tokiu provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu, kuris pateisintų smurto naudojimą prieš jį.

Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. B. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, šį įvykį matė ne tik praeiviai, bet ir aikštelėje žaidžiantys vaikai. Liudytoja R. L. išbėgo iš namų ir priėjo prie sužaloto nukentėjusiojo, buvo iškviesta policija bei greitoji pagalba. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią teismo išvadą sustiprina ir liudytojos R. G. parodymai, kad vedamas į policijos automobilį kaltinamasis elgėsi iššaukiančiai, paėmė ant vejos buvusią skardinę alaus ir nenorėjo lipti į policijos tarnybinį automobilį kol jos neišgers.

Teismas, remdamasis išvardintų, nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., įrodyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. M. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šis nusikaltimas padarytas tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, be jokios aiškios dingsties. Atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo M. B. pasiliko įvykio vietoje ir laukė kol bus suteikta pagalba nukentėjusiajam K. R.. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - M. B. praeityje teistas tris kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, smulkias vagystes, keleivių vežimo autobusais taisyklių pažeidimus, už šiuos teisės pažeidimus paskirtų baudų nemoka. Nors teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad vykdo individualią veiklą, susijusią su pavėžėjimo paslaugų teikimu, tačiau byloje apie jo darbą duomenų nėra. M. B. yra gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (b. l. 110).

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam M. B. skirtina BK 284 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 str. 2 d. nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 91,82 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo K. R. gydymo išlaidų. Civilinis ieškovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (b. l. 31-33). Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo M. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš M. B. 91,82 eurus (devyniasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt du euro centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė