- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1522-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimo K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino K. Ž. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Ž. 2009 m. lapkričio 7 d., apie 19 val. 23 min., Dragūnų gatvėje esančio namo kieme, Klaipėdoje, parkuodama savo vairuojamą „BMW 730“ automobilį atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė šalia stovėjusį „Opel Astra“ automobilį bei jį apgadino. Nurodė, jog K. Ž. nei byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose, nei teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tačiau ji buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais, autoavarijos vietos schema, liudytojų paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno duotais parodymais teismo posėdžio metu, be to, prie protokolo pridėtose nuotraukose aiškiai matyti apgadinimai ant abiejų automobilių. Pridūrė, jog liudytojo D. G. parodymai ir jo atliktas K. Ž. vairuoto automobilio apžiūros – defektacijos aktas vertintini kritiškai, kadangi automobilio apžiūra atlikta praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio. K. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į K. Ž. asmenybę, jos padarytų pažeidimų pobūdį bei tai, jog pažeidimai padaryti pirmą kartą.
II.
K. Ž., nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88 – 89), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog eismo įvykio nebuvo, o pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei kai kurių įrodymų iš viso nevertino. Teigia, jog teismas byloje esantį liudytojo D. G. pateiktą jos vairuoto automobilio apžiūros – defektacijos aktą nepagrįstai įvertino kritiškai, motyvuodamas tuo, jog automobilio apžiūra atlikta praėjus keturiems mėnesiams po įvykio. Nurodo, jog nesupranta, kokią reikšmę gali turėti šie keturi mėnesiai. Atkreipia dėmesį, jog jau pirmojo teismo posėdžio metu jos advokatas prašė teismo apžiūrėti šį automobilį, tačiau teismas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog šioje srityje nėra specialistas, o vėliau jos pateiktą apžiūros – defektacijos aktą įvertino kritiškai. Pabrėžia, jog net administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, jog buvo apgadinti abu automobiliai, o fiksuojamas tik vieno automobilio apgadinimas, kurio jokie identifikaciniai duomenys nėra nurodyti. Priduria, jog teismas visiškai nevertino UAB „Seesam Lietuva“ atstovo duotų parodymų, kuriais vadovaujantis darytina išvada, kad įvykio metu šalia stovėjęs automobilis buvo apgadintas kito, ankstesnio įvykio metu, be to, to fakto, kad padaryta žala buvo nustatinėjama iš atsiųstų fotonuotraukų, o ne apžiūrint patį automobilį. Teigia, jog specialistas D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš nuotraukų objektyviai nėra galimybės nustatyti, kokie apgadinimai yra padaryti automobiliui pirmojo autoįvykio metu, todėl ši labai svarbi faktinė bylos aplinkybė taip ir liko nenustatyta. Nurodo, jog apylinkės teismo nutarime tik konstatuojamas faktas, kad įvykio metu šalia stovėjęs automobilis buvo apgadintas, tačiau nenurodoma, kokie apgadinimai šiam automobiliui padaryti. Pabrėžia, jog net ir darant prielaidą, jog kad šis automobilis buvo apgadintas nutarime nurodytomis sąlygomis, teismas turėjo įvertinti tai, kad ji galėjo nepajusti automobilių kontakto, taigi jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį inkriminuojamoje veikoje nebuvo tyčios.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. Ž. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
K. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. Ž. kaltė padarius jai inkriminuojamus pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo visiškai įrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo, kodėl turėtų būti nesivadovaujama administracinio teisės pažeidimo protokolu, išsamiais ir neprieštaringais policijos pareigūno, kurio šališkumas nagrinėjamoje byloje nustatytas nebuvo, tarnybiniais pranešimais ir jo teismo posėdžio metu duotais parodymais, bei juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – nuotraukomis, kuriose užfiksuoti ant abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių matomi apgadinimai ir byloje esančia eismo įvykio schema. Pažymėtina, jog šie įrodymai yra pirminiai, surinkti iš karto po eismo įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog jiems prieštaringas „BMW 730“ apžiūros – defektacijos aktas vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kritiškai vertinti K. Ž. liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai, nes šie liudytojai yra apeliantės giminaičiai ar pažįstami, taigi, suinteresuoti padėti jai išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad bylos baigčiai įtaką daro ta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog draudimo bendrovė automobiliui „Opel Astra“ padarytą žalą vertino iš atsiųstų nuotraukų, o ne apžiūrint patį automobilį, nes šioje byloje sprendžiamas K. Ž. administracinės atsakomybės klausimas, o ne ginčas dėl padarytos žalos masto ar jo atlyginimo iš draudiko. Pridurtina, jog to fakto, kad ant „Opel Astra“ automobilio buvo užsilikusių apgadinimų iš praėjusio autoįvykio neneigė ir pati nukentėjusioji, be to, jie buvo kitoje automobilio pusėje (b. l. 67), todėl ši aplinkybė K. Ž. kaltės taip pat niekaip nepaneigia.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tuo apeliantės teiginiu, jog jos veikoje nebuvo tyčios, kuri yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kilti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Nagrinėjamoje byloje yra užfiksuota, jog apgadinimai ant „Opel Astra“ matėsi akivaizdžiai, be to, iš bylos duomenų matyti, jog įvykus susidūrimui, įsijungė minėto automobilio signalizacija, todėl konstatuotina, jog K. Ž., būdama atidžia ir rūpestinga vairuotoja, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.