Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-30 · Administracinė byla Nr. A-146-1149-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-30
Bylos Nr.
A-146-1149-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
M. Ž.
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1149/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Dovilei Mikučionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras) dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 4-8, 17-21) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1. Panaikinti 2009 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK, atsakovas) tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigūno M. Ž. susižalojimo“ (toliau – ir 2009 m. vasario 4 d. TP išvada Nr. 20-IS-32).

2. Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai ir siųsti jį į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jį praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.5-V-567 buvo pasiųstas į Europos Sąjungos misiją Kosove nuo 2008 m. spalio 11 d. iki 2009 m. spalio 11 d. Tarnybinio patikrinimo išvada jam buvo pateikta tik 2009 m. balandžio 22 d., kai jis atostogų metu atvyko Kauno miesto VPK Personalo skyrių.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus (toliau – ir Kauno miesto VPK NTS APGTS) tyrėju. Naktį iš 2008 m. rugsėjo 30 d. (nuo 21 val.) į 2008 m. spalio 1 d. jis su tyrėjais M. G. ir V. V. vykdė tarnybinę užduotį pagal baudžiamąją bylą Nr.20-1-00971-08 – pasaloje stebėjo garažą, esantį Kaune, prie Marių g.60, kuriame pagal gautą operatyvinę informaciją buvo įtarimas, jog saugomos vogtos automobilių saugos oro pagalvės. Apie 2 val. bėgdamas iš pasalos vietos link stebimo garažo jis krito ant geležinkelio pabėgių, susitrenkė kairę ranką, dėl to kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžis.

Pareiškėjas teigė nesutinkantis su Kauno apskrities VPK 2009 m. vasario 4 d. TP išvada Nr. 20-IS-32, kurioje nepagrįstai buvo nuspręsta nemokėti jam (pareiškėjui) kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, o susižalojimas įvyko dėl pareiškėjo didelio neatsargumo. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes, kurios lėmė jo susižalojimą, t.y. į tai, kad prie stebimo garažo privažiavus ir sustojus automobiliui, turėjo patekti prie šio garažo iš pasalos vietos netikėtai ir greitai, kad privažiavęs asmuo nespėtų pasišalinti; operatyvinę informaciją tikrino nepažįstamoje vietoje naktį, esant blogam matomumui; patekimas į garažų teritoriją buvo tik geležinkelio pabėgiais, todėl neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik bėgti tamsoje geležinkelio pabėgiais. Pasak pareiškėjo, dėl minėtų aplinkybių visumos jo tarnybinių pareigų atlikimas nagrinėjamu atveju buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika jo gyvybei ar sveikatai.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 25-26) pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl ginčo esmės paaiškino, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK NTS APGTS tyrėjas M. Ž. susižalojo tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme, tačiau jo sužalojimo priežastis - pareiškėjo didelis neatsargumas. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareigūno M. Ž. susižalojimo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, todėl kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 30 dalyje , jam nemokėtina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 63-64) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą analogiškais motyvais kaip ir atsakovas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime (b. l. 79-82) pažymėjo, jog atsižvelgiant į atsakovo 2009 m. vasario 4 d. TP išvadą Nr. 20-IS-32, CMEK neturėtų pagrindo pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino 2009 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigūno M. Ž. susižalojimo“, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjas skundą padavė nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ 33 str.1 d.) nustatyto termino (su skundžiama išvada supažindintas 2009 m. balandžio 22 d. skundą teismui padavė 2009 m. balandžio 27 d.).

Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies, galiojusios M. Ž. sužalojimo metu, nuostatomis pažymėjo, jog šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija mokama pareigūnams dviem atvejais: 1) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšis; 2) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl pareigūno tarnyboje atliekamų ar atliktų pareigų arba dėl pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno tarnyboje atlikti veiksmai). Teismas vertino, jog Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų analizė leidžia teigti, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta, ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Pažymėjo, jog bylos medžiaga yra neginčijamai nustatytos pareiškėjo sužalojimo aplinkybės, t. y., kad M. Ž. kartu su tyrėju M. G., vyresniuoju postiniu V. V., G. S. (viršininko) nurodymu, turėdami operatyvinės informacijos, nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. 21 val. iki 2008 m. spalio 1 d. stebėjo garažą, esantį aptvertoje teritorijoje Kaune, prie Marių g. namo Nr. 60, įtardami, jog jame gali būti saugomos vogtos automobilių saugos oro pagalvės (Kauno apskrities VPK tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00971-08 dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 1 d.). Apie 2 val. nakties pareigūnai pastebėjo į garažų teritoriją atvažiavusį automobilį, iš kurio išlipo vienas asmuo, nusprendė asmenį sulaikyti ir patikrinti stebimą garažą. Iš tarnybinio automobilio išlipę pareigūnai bėgo link stebimo garažo, M. Ž. bėgo pirmas, bėgdamas geležinkelio bėgiais, nes tik jais buvo galima patekti į garažų teritoriją (toje vietoje buvo atidaryti vartai), suklupo ir susižalojo ranką. 2008 m. spalio 1 d. pareiškėjas kreipės į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžis. Šias įvykio aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai M. G., V. V., G. S..

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju objektyvios ir neginčijamos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo gyvybei ir sveikatai, pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. Todėl vertino, jog nagrinėjamu atveju ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Teismas pažymėjo, jog patenkinus skundo reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nesukurs jam jokių teisių bei pareigų, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas, patenkinus skundo reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, atsisakytų pareiškėją siųsti į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, todėl reikalavimą įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo taip pat atmetė kaip išankstinį.

III.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 101-102), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia analogiškais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Papildomai nurodo, jog išanalizavus tarnybinės užduoties (garažų stebėjimo), kurią pareiškėjas vykdė naktį iš 2008 m. rugsėjo 30 d. į 2008 m. spalio 1 d., aplinkybes, matyti, jog pareiškėjui nebuvo pagrindo skubėti ir vytis įtariamą asmenį, kadangi minėtas asmuo jį sulaikius vėliau buvo paleistas nenustačius teisės pažeidimo, be to pareiškėjas bėgdamas turėjo imtis atsargumo priemonių, kad nepakenktų savo sveikatai. Laikosi pozicijos, jog M. Ž. susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo ir jo patirtos traumos priežastimi negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 107) nurodo, kad laikosi tos pačios pozicijos, kurią yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Pareiškėjas M. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 109-110) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nemotyvuotas. Apeliantas konkrečiai nenurodo ir nepagrindžia kuo nagrinėjamu atveju galėjo pasireikšti pareiškėjo didelis neatsargumas, byloje nėra įrodymų, kad jis (pareiškėjas) vykdydamas tarnybines pareigas atliko kokius nors pašalinius veiksmus ar kitaip ignoravo atsargaus elgesio standartus. Pažymi, jog padidėjusį pavojų jo atveju sąlygojo tokie veiksniai: naktis; nepažįstama teritorija; būtinybė staigiai reaguoti į susiklosčiusias aplinkybes (negalėjimas numatyti ar įtartinas asmuo nesistengs pabėgti ir ar jis nėra pažeidėjas); bėgimas per geležinkelio pabėgius (kito kelio nebuvo); būtinybė atlikti tarnybines pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Kauno apskrities VPK 2009 m. vasario 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-32 „Dėl pareigūno M. Ž. susižalojimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje Išvadoje atsakovas nustatė, kad 2008 m. spalio 1 d. apie 02 val. M. Ž. susižalojo tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei, pareigūnas susižalojo dėl savo didelio neatsargumo, todėl kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėtina.

Pareiškėjo reikalavimą dėl 2009 m. vasario 4 d. TP išvados Nr. 20-IS-32 panaikinimo pirmosios instancijos teismas patenkino. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą nustatyti, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, ir pasiųsti į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė. Nors atsakovas apeliaciniu skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija tik šio sprendimo dalį dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų.

Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.X-804 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pažymėtina, kad dviems pirmaisiais minėtoje įstatymo normoje numatytais atvejais dėl kompensacijos mokėjimo yra būtina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl aptariamų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Trečiasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos mokėjimo atvejis (pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) yra skirtas reglamentuoti toms situacijoms, kai pareigūno sveikatą sutrikdo tretieji asmenys dėl atitinkamų pareigūno teisėtai atliktų veiksmų vykdant savo tarnybos pareigas (pav., tyrėjas sužalojamas už tai, kad jis sulaikė asmenį už jo padarytą nusikaltimą) ar pareigūno statuso (pav., policijos pareigūnas sužalojamas dėl šio savo statuso).

Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šią Vidaus tarnybos statuto nuostatą, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisyklės), vidaus reikalų statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo išvada lemia, ar pradedama administracinė procedūra dėl kompensacijos skyrimo (pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų gauti kompensaciją, kompensacijos skyrimo procedūra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo teise apskųsti teismui jam nepalankią atsakovo 2009 m. vasario 4 d. TP išvadą Nr. 20-IS-32 ir prašė šią išvadą panaikinti, siekdamas, kad būtų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedūra (atsakovas jį pasiųstų į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybės priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinama tarnybinio patikrinimo išvada konstatuojant, jog pareigūno sužalojimo (susižalojimo) aplinkybės atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai yra pagrindas tęsti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytą procedūrą – siųsti pareigūną į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikindamas Kauno miesto VPK 2009 m. vasario 4 d. TP išvadą Nr. 20-IS-32, pareiškėjo skundą išsprendė iš esmės teisingai. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir juos pakeičia.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, t.y. nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. 21 val. iki 2008 m. spalio 1 d. 02 val.(susižalojimo) vykdydamas Kauno apskrities VPK NTS APGTS viršininko G. S. pavedimą pagal baudžiamąją bylą Nr.20-1-00971-08 patikrinti gautą operatyvinę informaciją apie tai, kad garažuose Marių g., Kaune yra paslėpta vogtos oro pagalvės. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Vadinasi, pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas), yra nustatyta. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas yra tik dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurias atlikdamas jis susižalojo, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, t.y. ar situacija pareiškėjo susižalojimo metu pagal jo atliekamų pareigų pobūdį buvo įprasta pareiškėjo užimamoms pareigoms, ar, priešingai, ji buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dirba Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėju. Pagal pareigybės aprašymą, šio policijos įstaigos padalinio tyrėjo (pareiškėjo) funkcijoms priskirta tiek operatyvinė veikla (Operatyvinės veiklos įstatyme numatytais metodais ir priemonėmis atskleisti, tirti ir užkardyti Kauno miesto teritorijoje padarytus nusikaltimus nuosavybei (autotransporto priemonių grobimus, turto prievartavimus ir sukčiavimus, susijusius su autotransporto priemonių užvaldymu), nustatyti juos padariusius asmenis, imtis priemonių, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn), tiek procesinė ikiteisminio tyrimo veikla pagal Baudžiamojo proceso įstatymą (atlikti ikiteisminį tyrimą, siekti BPK numatyta tvarka nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir tokios veikos aplinkybes; vykdyti, prokurorų teisėjų pavedimus ir kt.), tiek ir kitos funkcijos (piliečių skundų ir pareiškimų priėmimas ir nagrinėjimas, atitinkamų neprocesinių dokumentų rengimas ir kt.). Taigi tyrėjo tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal gautą operatyvinę informaciją tiesioginio tarnybos vadovo nurodymu naktį pasaloje stebėjo galimą vogtų daiktų slėpimo vietą – garažą. Apie 02 val. pareiškėjas bėgo iš pasalos vietos prie stebimo garažo patikrinti privažiavusį prie jo automobilį, jo vairuotoją ir stebimą garažą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad teritorija, kurioje buvo operatyvinės informacijos tikrinimo objektas (garažas) yra aptverta. Pareiškėjas įbėgo į teritoriją pro vartus, tarp kurių yra geležinkelio bėgiai, bėgdamas geležinkelio pabėgiais parkrito ir susižalojo ranką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ši situacija įvertinta kaip pareiškėjo didelis neatsargumas. Nurodoma, kad M. Ž. nebuvo pagrindo skubėti (įtartinas asmuo nuo pareigūnų nebėgo, patikrinus garažą vogtų daiktų nerasta, nenustačius teisės pažeidimo asmuo paleistas), bėgdamas jis turėjo imtis atsargumo priemonių, kad nepakenktų savo sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad operatyvinės informacijos patikrinimo rezultatas, kuris nurodomas tarnybinio patikrinimo išvadoje, paaiškėjo tik po to, kai ši informacija buvo patikrinta, tačiau pareiškėjas susižalojo šios informacijos tikrinimo metu, kai neturėjo galimybės numatyti patikrinimo rezultato ir veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto ir tarnybos vadovo vykdant konkrečią užduotį nustatyto tikslo (patikrinti gautą operatyvinę informaciją apie vogtų daiktų slėpimo vietą, surasti vogtus daiktus ir sulaikyti su jų slėpimu susijusį asmenį). Todėl pareiškėjo veiksmai nedelsiant (kad atvykęs asmuo nespėtų pasišalinti) patekti prie keletą valandų stebėto objekto ir jį patikrinti, vertintini kaip adekvatūs susidariusiai situacijai. Atsakovas iš esmės neneigia, kad pareiškėjui faktiškai nebuvo galimybės patekti į aptvertą teritoriją kitaip, o tuo pačiu ir saugiau, nė pareiškėjo pasirinktu būdu – pro atdarus vartus geležinkelio pabėgiais. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į veiksnius, kurie apsunkino tarnybos pareigų atlikimą ir tuo pačiu padidino pavojų ir riziką gyvybei bei sveikatai atliekant tarnybos pareigas (tamsa, nežinoma vietovė). Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo didelio neatsargumo nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas, tikrindamas operatyvinę informaciją, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Statuto 40 straipsnio 3 dalį, tačiau teismo kvalifikavimas, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo, yra neteisingas ir teisėjų kolegija jį pakeičia. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimas teismo sprendimu jame konstatuojant, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuria pareigą siųsti pareigūną (šiuo atveju pareiškėją) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t.y. sukuria pareigą vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė