Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-08-20 · Civilinė byla Nr. 2-24062-129/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-20
Bylos Nr.
2-24062-129/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
E. V., J. S. V.
Atsakovas
„Swedbank“
Advokatai
Vilija Viešūnaitė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė,sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei,dalyvaujant atsakovo įgaliotai atstovei I. D.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir J. S. V. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ir jų atstovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovo atstovei pranešta tinkamai, ieškovams šaukimų įteikti nepavyko. Teismas neturi žinių apie ieškovo atstovės neatvykimo priežastis.

Į teismo posėdį atvykusi atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą detaliai reglamentuoja CPK normos ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Šiam tikslui pasiekti civilinio proceso teisės normos numato procesines priemones, kurios teismo, ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, gali būti taikomos šaliai, jos atstovui ar kitiems asmenims, kurie nepaiso šių reikalavimų ir tuo pačiu pažeidžia bylos dalyvių teises ir teisėtus lūkesčius, be pagrindo ilgina procesą (CPK 95 straipsnis). Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį taip pat yra įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Analogiškas sprendimas yra priimamas ir tuo atveju, kai ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ir (ar) jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. (b. l. 161-164). Minėta teismo nutartis bei šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį išsiųsti ieškovams, jų atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei bei atsakovui. Nors procesinių dokumentų ieškovams įteikti nepavyko, tačiau ieškovų atstovei jie buvo įteikti tinkamai jos darbo vietos adresu 2015 m. birželio 3 d. (b. l. 166). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai byloje veikia per atstovą, darytina išvada, kad ieškovai (bei jų atstovė) apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Pažymėtina, kad apskritai nagrinėjamu atveju ieškovams turint atstovą, jų dalyvavimas byloje, jeigu teismas nepripažįsta kitaip, nėra būtinas. Į teismo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovai, nei jų atstovė neatvyko, nenurodė neatvyko priežasčių, jokių prašymų teismui taip pat nepateikė.

Įstatyme nustatyta pareiga šalims sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad nors parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, apie jį ieškovų atstovei buvo žinoma jau 2015 m. birželio 3 d., tačiau ieškovų atstovė į parengiamąjį teismo posėdį ne tik kad neatvyko, tačiau taip pat nepateikė jokių prašymų atidėti teismo posėdį, neinformavo teismo apie jokias svarbias priežastis, dėl kurių ji negali dalyvauti teismo posėdyje, taigi nesiėmė įstatyme numatytos pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka ieškovams. Neatvykimo priežastys ieškovo atstovei, kaip teisininkei profesionalei yra žinomos, todėl teismas ieškovo atstovės neatvykimą vertina kaip piktnaudžiavimą jai priklausančiomis proceso teisėmis, nebendradarbiavimą su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Kadangi nei ieškovai, nei jų atstovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinančių priežasčių, atsakovo prašymas tenkintinas, ieškovų ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29/2007). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos tiek atsakovui, tiek valstybei iš ieškovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 291-292, 298 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovų E. V. ir J. S. V. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo palikti nenagrinėtą.

Ieškovams išaiškinti, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jie turi teisę vėl keiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė