Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalis), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2024 m. vasario 28 d., apie 12.54 val. įvykusio žodinio konflikto metu, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą smogė S. B., sėdinčiam savo automobilyje „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, tuo padarydamas paviršinę muštinę odos žaizdelę kairėje nosies pusėje ir sukeldamas nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, iš pradžių kaltės nepripažino, papildomos apklausos metu kaltę pripažino visiškai. Pamena, kad buvo šių metų vasario pabaiga. Buvo kažkur apie 13.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie savo namo, norėjo įvažiuoti į automobilių aikštelę, tačiau kitas automobilis stovėjo ant įvažiavimo į aikštelę ir ją buvo užblokavęs. Automobilis buvo sidabrinės spalvos, markės nepamena. Sustojęs jis nuspaudė garsinį signalą, automobilis kaip stovėjo taip ir liko stovėti, pagalvojo, kad jame nieko nėra, paskui pamatė, kad jame kažkas sėdi. Automobilį patraukė atgal, kad tas žmogus galėtų išvažiuoti ir jį įleisti. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie sidabrinio automobilio vairuotojų durelių. Jam priėjus vairuotojas atidarė langą. Jis jo paprašė, kad jis patrauktų automobilį, kadangi jis negali įvažiuoti į aikštelę. Jis jį rusišku keiksmažodžiu pasiuntė ir pasakė, kad čia neįvažiavimas. Jis jam pasakė, kad jis apsidairytų, nes kito įvažiavimo nėra. Jis pasakė, kad ką jis čia jam aiškina ir griebė savo dešine ranka jam už striukės. Jis iš karto savo dešinę ranką ištiesė į jo pusę, kad jis jį paleistų. Viskas įvyko labai greitai, gal jį ir palietė ištiesta savo ranka, tačiau tiksliai žino, kad jam nesmogė. Jis paleido jo striukę, tiek iš jo pusės, tiek iš kito pusės, buvo keiksmažodžių lavina. Kadangi jis skubėjo pasiimti vaiką iš mokyklos, neturėjo laiko su tuo žmogumi ginčytis, todėl kai jis paleido jam striukę, jis nuėjo iki savo automobilio. Tas vyras išlipo iš savojo ir ėjo paskui jį iki kol jis įlipo į savo automobilį. Jo automobilis stovėjo apie 10 metrų nuo to vyro automobilio. Jis apvažiavo kvartalą ir automobilį pastatė iš kitos namo pusės, pamatė, kad suplėšyta jo striukė, užėjo į namus, ją paliko ir nuėjo iki mokyklos pasiimti savo pirmoką sūnų. Ką darė tas vyras, nežino, daugiau jo nematė. Maždaug poros valandų bėgyje jam paskambino pareigūnas, kuris norėjo jo el. pašto šaukimo išsiuntimui. Pareigūnui pasakė, kad jei kažkas teigia, kad buvo muštynės, gali atvažiuoti iki jo ir pažiūrėti į jo rankas, krumplius, tačiau pareigūnas nevažiavo, atsiuntė šaukimą į policiją (b. l. 108-111).

Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką. Įvykusio konflikto metu su kitu vairuotoju, šiam, sėdinčiam savo automobilyje, pro pravirą langą mostelėjo ranka ir pataikė į veido sritį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant viešųjų darbų bausmę (b. l. 120-122).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 28 d. dirbant kartu su tyrėja N. P. gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kilusio konflikto tarp dviejų vairuotojų. Nuvykus nurodytu adresu S. B. paaiškino, kad tarp jo ir kito vairuotojo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, o kitas vairuotojas norėjo pravažiuoti. Kito automobilio vairuotojas atėjo iki jo automobilio ir liepė traukti automobilį, kadangi jis stovi ant pravažiavimo. Kilus žodiniam konfliktui, pro pravirą langą smogė S. B. į veidą. A. B. nosies buvo matyti paraudimas ir kraujas. Daugiau sužalojimų ant vyro nesimatė. Įvykio vietoje kito konflikto dalyvio nebuvo. Iš nukentėjusiojo buvo priimtas pareiškimas (b. l. 70-72).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 436/2024 (02) matyti, kad S. B. padaryta paviršinė muštinė odos žaizdelė kairėje nosies pusėje. Sužalojimas vienas, padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti smogiant į šią sritį ranka, ant kurios piršto buvo žiedas ar tiesiog sužalojant nosį piršto nagu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34-35).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, filmuotas telefonu. Įraše matyti automobilyje sėdinčio vyro kojos, automobilio pedalai. Įraše girdėti balsas sakantis „girdi, asile, blet, pisk nachui iš čia, ar tau perpist galvą, kurva“. Vaizdo įraše matosi praviras automobilio langas, prie uždarytų vairuotojo durelių stovi vyras, vilkintis juoda striuke, žilų plaukų. Vyras sako „važiuok nachui, ant įvažiavimo stovi“. Sėdintis vyras automobilyje ranka parodo į kairę pusę ir pasako „ten įvažiavimas“. Vyras, stovintis lauke, sako „į čia įvažiavimas blet, į čia“, ir savo dešine ranka daro mostą link automobilyje sėdinčio vyro ir sako: „neaiškink kur kur įvažiavimas, aš tau kurva perpisiu galvą blet“. Vyras, sėdintis automobilyje, nuleidžia telefoną, matosi jo kojos. Pasigirsta lauke stovinčio vyro balsas sakantis: „ar girdi? trauk tą triperį blet“. Sėdintis vyras automobilyje atsidaro dureles ir lipa lauk iš automobilio (b. l. 27-30).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. B. parodė, jog 2024 m. vasario 28 d., apie 12.54 val., jam vienam sėdint savo automobilyje, „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo sakyti, kad patrauktų savo automobilį, o jis jam atsakė, kad yra vietos ir gali apvažiuot aplink. Tada nepažįstamas vyras pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir tyčia trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jam į nosį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą bei ant nosies atsirado žaizda. Tada nepažįstamas vyriškis įsėdo į pilkos spalvos automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino nežinoma kryptimi. Nepažįstamas vyriškis buvo maždaug 45 metų amžiaus, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striukę bei juodos spalvos sportines kelnės. Jis ties minėtu adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvežęs klientą, kadangi dirba UAB „Bolt“ pavėžėju ir pasistatęs tvarkingai savo automobilį laukė tolimesnio užsakymo. Po šio įvykio, kai nepažįstamas vyras pasišalino su automobiliu, pats nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykę GMP jį apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą jis vykti atsisakė. Žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Savanoriškai pateikia vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo minėtą konfliktą (b. l. 6-18).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. 2024 m. vasario 28 d., apie 12.54 val. įvykusio žodinio konflikto metu, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą smogė S. B., sėdinčiam savo automobilyje „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, tuo padarydamas paviršinę muštinę odos žaizdelę kairėje nosies pusėje ir sukeldamas nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą S. B..

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 110-114), du kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 115-118), kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 46 straipsnio 2 dalyje, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. A. K. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kadangi kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. K. paskirti – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 15 valandų visuomenės labui.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Nuteistasis privalo per tris darbo dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atvykti pirmam pokalbiui į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (susipažinimui su bausmės atlikimo sąlygomis).

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.