- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-19
- Bylos Nr.
- P-180-111-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Trečiasis asmuo
- M. D., I. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
- Pareiškėjas
- M. P., L. Z., S. Z., G. Ž.
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų M. D. ir I. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A15-1837/2005 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir M. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. , L. Z. , S. Z. ir G. Ž. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. D. ir I. D. dėl termino prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjos M. P. , L. Z. , S. Z. ir G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jų senelės R. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę paduoti bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad jų motinos J. K. motina R. R. kartu su savo sūnumi J. R. valdė 4,0874 ha žemės Pašilaičių kaime, Vilniaus rajone. Pagal 1991-06-18 įstatymą Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų J. K. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą R. R. valdytą žemę. Jos buvo įsitikinusios, kad ji prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė laiku, tuo labiau, kad 1991 metų spalį J. K. kartu su pareiškėjomis pateikė prašymą grąžinti K. K. (pareiškėjų tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę. J. K. mirė 1994-01-01. Apie tai, kad ji įstatymo nustatytu laiku ir tvarka nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į R. R. valdytą žemę, jos sužinojo tik 2004 metais iš žemėtvarkos skyriaus darbuotojų. Pažymėjo, kad po J. K. mirties jos pačios nesikreipė dėl senelės žemės grąžinimo, nes manė, kad nuosavybės teisė bus atkurta J. K. vardu, o žemę jos gaus paveldėjimo būdu. Taip pat nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys įstatymai dažnai keitėsi, o jos yra senyvo amžiaus, neišprususios, S. Z. yra invalidė. Manė, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir atnaujino terminą prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjų motina J. K. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka prašymo atkurti nuosavybės teises į motinos R. R. turėtą žemę nepateikė. Po J. K. mirties tokio prašymo iki 2001-12-31 nepateikė ir pareiškėjos - mirusiosios J. K. įpėdinės. Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. (2004-10-12 įstatymo Nr. DC-2490 redakcija) numato, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti gali būti atnaujinamas. Aplinkybė, jog pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę praleido dėl klaidingo įsitikinimo, jog jų motina J. K. buvo pateikusi tokį prašymą, nagrinėjamu atveju siejama su tuo, ar mirusi pareiškėjų motina ir pareiškėjos iki Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. numatyto termino - 2001-12-31, žinojo ar galėjo žinoti apie R. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad J. K. 1991 metų spalio mėnesį pateikė prašymą VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į K. K. turėtą žemę Zujūnų kaime. J. K. mirė būdama 87 metų, o minėtą prašymą pateikė būdama 84 metų. Mirusios J. K. vardu nuosavybės teisės į K. K. turėtą žemę atkurtos VAVA 2004-12-06 ir 2004-12-27 sprendimais, kaip ir kitoms pretendentėms, t. y. L. Z. , M. P. , S. Z. , G. Ž. . Tai, jog F. R. įpėdiniai: žmona Rozalija, sūnus Juljan, dukra Anna, sklype Nr. 5 turėjo 4 ha 0874 m² žemės, nurodyta tik 2004-12-07 archyvo pažymėjime Nr. R4-5418 (b. l. 49). Byloje duomenų, jog tiek J. K. , tiek pačios pareiškėjos iki 2001-12-31 žinojo ar galėjo žinoti apie R. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę Pašilaičių kaime (Pošylajcie) Riešės valsčiuje (šiuo metu Vilniaus miesto teritorija), nėra. Šią priežastį teismas laikė svarbia priežastimi, kuri objektyviai lėmė Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. numatytų terminų praleidimą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas abejones dėl R. R. priklausiusios žemės Pašilaičių kaime teismas nelaikė reikšmingomis, nes nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų vertinimas nėra šios bylos dalykas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir M. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija) numato, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti gali būti atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis reikėtų laikyti tokias, kurios egzistavo objektyviai ir jų būvimas sąlygojo tai, jog pareiškėjos nežinojo ar, būnant pakankamai rūpestingomis, negalėjo žinoti apie turimas teises į nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad, išanalizavus J. K. 1991 m. prašymą grąžinti žemę matyti, jog jis buvo užpildytas ne pačios J. K. ranka, nes aiškiai skiriasi raštas pačiame prašyme ir J. K. prierašas. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog J. K. minėtą prašymą teikė būdama 84 metų, todėl viešojo administravimo subjektas prašymo priėmimo metu remdamasis viešojo administravimo principais privalėjo užtikrinti tinkamą valios atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamą turtą realizavimą išreiškimą. Byloje nėra įrodymų, kad viešojo administravimo subjektas tokią pagalbą teikė bei buvo išsiaiškinęs interesantės valią atkurti nuosavybės teises į visą jos vyrui ir motinai priklausiusią žemę ar tik jos dalį. Pareiškėjų Nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo kaupiami duomenys ir dokumentai, liečiantys tiek vyro turėtą žemę, tiek ir motinos turėtą žemę, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad, esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėjoms tikintis, kad po J. K. mirties jos paveldės grąžintiną senelei R. R. priklausiusią žemę, jos negalėjo žinoti, kad iš tiesų prašymas dėl R. R. priklausančios žemės grąžinimo nėra paduotas. Teismo nuomone, pareiškėjos apie R. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę iki 2004 m. gruodžio 7 d. archyvo pažymėjimo Nr. R4-5418 (b. l. 49) gavimo nežinojo ir negalėjo žinoti. Dėl šių priežasčių termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimas, taip pat dokumentų pateikimo termino praleidimas laikytini praleistais dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl praleistų terminų atnaujinimo pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
IV.
2006 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų M. D. ir I. D. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje. Prašyme nurodoma, kad skirtingos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos (2005 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. gruodžio 22 d. nutartys pridedamos), kalbėdamos apie termino prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti praleidimo priežastis, skirtingose bylose, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, padarė skirtingas išvadas. Administracinių teismų praktika, vertinant termino praleidimo priežastis, turi būti vienoda, nes to reikalauja konstitucinis visų piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.). Teismai, spręsdami prašymus, skirtingai vertino iš esmės subjektyvias priežastis – asmens suklydimą ir objektyvias priežastis – amžių, sveikatą, nepatyrimą bei neišprusimą. Vienodos teismų praktikos suformavimas šios kategorijos bylose yra ypač svarbus, nes užtikrintų jau susiformavusių santykių stabilumą. Teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
V.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje atsisakytina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties įstatymo 154 straipsnyje įvardinti subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalis). M. D. ir I. D. į administracinės bylos procesą buvo įtrauktas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tretysis suinteresuotas asmuo yra ne administracinės bylos, o administracinės bylos proceso šalis. Darytina išvada, kad M. D. ir I. D. nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, ratą. Dėl šios priežasties prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A15- 1837/2005 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir M. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. , L. Z. , S. Z. ir G. Ž. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. D. ir I. D. dėl termino prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo.
Nutartis neskundžiama.