- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1713-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20873-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. K. 2013 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1990 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1476, dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. K. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo po 1000 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš visų rūšių pajamų iki sūnus sulauks pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą: bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą 0,085 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 40 400 Lt vertės su naujos statybos, dalinės apdailos namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 31 800 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; 1/3 dalį 47,56 kv.m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37 666 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra atsakovui; atsakovui priteisti transporto priemones: automobilius Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8000 Lt vertės), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertės) ir motociklą YAMAHA XTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertės); ieškovei priteisti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5500 Lt vertės); iš atsakovo už tenkančią didesnę dalintinų kilnojamųjų daiktų dalį priteisti ieškovei, nukrypstant nuo lygių dalių principo, 8 544 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys keletą metų gyveno gražiai, pagarbiai, lojaliai. Santuokinio gyvenimo metu gimė sūnūs L. K. ir Ą. K.. Ieškovė 1995 metų vasarą pirmą kartą tapo fizinio smurto auka. Atsakovo smurtą ieškovė patytė 1997, 1998 metais. Šalys 1998 m. rugsėjo 23 d. įsigijo sklypą, pradėjo statyti namą ir nuo to laiko atsakovas pradėjo labiau vartoti alkoholį. Ieškovė, bijodama smurto viešumoje, nebenorėjo su juo niekur eiti, pasidarė labai uždara, nekalbi, mažai bendraujanti. Atsakovas namo po darbo pastoviai grįždavo girtas. Atsakovas faktiškai nusišalino nuo šeiminių pareigų, nustojo rūpintis šeima. Ieškovė ilgai kentėjo, nes norėjo išsaugoti šeimą, stengėsi suprasti atsakovą, rėmė moraliai ir materialiai, tačiau ilgainiui pamatė, kad atsakovas pats visiškai nesistengia dėl šeimos, ieškovės nuomonė jam yra nesvarbi, vaikų gerovė ir normalus gyvenimas jam nerūpėjo. Atsakovas 2009 m. spalio 16 d. vieneriems metams buvo užkoduotas nuo rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų naudojimo. Atsakovas, 2010 m. spalio 8 d. gimus sūnui Ą., vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, fiziškai ir psichologiškai smurtauti prieš ieškovę. Ieškovė 2012 metų liepos mėnesį atsakovui pateikė skyrybų dokumentus. Atsakovas, būdamas išgėręs, prieš ieškovę panaudojo smurtą, buvo kviečiama policija. Ieškovė su sūnumi išvažiavo gyventi pas savo mamą. Ieškovė, skirtingai nei atsakovas, visus bendro gyvenimo metus buvo lojali atsakovui, visokeriopai materialiai ir moraliai jį rėmė, rūpinosi juo ir vaikais bei dirbo net keliose darbovietėse, tokiu būdu nepažeidė jokių savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ir emocinį skausmą, jaučiamas sveikatos pablogėjimas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 10 000 Lt moralinė kompensacija. Nepilnametis sūnus Ą. nuolat gyvena su motina, ji vaiku rūpinasi ir pilnai išlaiko. Auginant tokio amžiaus vaiką kas mėnesį didėja išlaidos sveikatos priežiūrai, aprangai, maistui ir kitiems poreikiams. Ieškovė dirba keliose darbovietėse, jos mėnesinis atlyginimas sudaro 1000 Lt per mėnesį. Nuo 2013 m. gegužės mėn. ieškovė pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, jos gaunamos pajamos priklauso nuo apyvartos, t.y. apie 1500 Lt per mėnesį. Šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame bute, asmeninės nuosavybės teise turi paveldėto turto dalį. Atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depe, jo pajamos sudaro 2149 Lt. Šalių turtinė padėtis, galimybės užsidirbti yra skirtingos. Su ieškove lieka gyventi sūnus Ą., įvertinant šias aplinkybes, dalinant šalių turtą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Santuokoje įgytas turtas dalintinas tarp šalių natūra.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad daugiau nei 23 metus trukusi šalių santuoka šiuo metu yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad ateityje vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką, tačiau santuoka neturi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šalių santuoka gali būti nutraukta tik dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl ieškovės asmeninių savybių ir elgesio bendras gyvenimas buvo labai sudėtingas. Atsakovas jautėsi atsakingai įsipareigojęs šeimai, todėl net ir pačiomis kritiškiausiomis situacijomis, kai ieškovė savo veiksmais ar žodžiais žemindavo atsakovą, atsakovo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ar veiksmus sukeliančius fizinį skausmą, kai ieškovė palaikė artimus santykius su kitais vyrais, kai tapo visiškai akivaizdu, jog ieškovei atsakovas yra tik materialinio išnaudojimo objektas, jau nekalbant apie ieškovės nesirūpinimą bendro gyvenimo buitimi, atsakovas niekuomet negalvojo apie santuokos nutraukimą. Priešingai, atsakovo elgesys ir pastangos buvo nukreiptos į tai, kad konfliktinių situacijų būtų išvengta. Atsakovas daugiau nei 24 metus dirba vienoje ir toje pačioje darbovietėje, nuolat gauna pastovų darbo užmokestį, iš kurio iki pat bendro gyvenimo pabaigos visiškai išlaikė šeimą. Ieškovė ilgą laiką apskritai nedirbo, net ir pradėjusi dirbti dažnai darbus keisdavo, o savo gaunamą darbo užmokestį (ir kitokias pajamas) išleisdavo savo nuožiūra. Paaiškėjo, jog bendro gyvenimo metu ieškovė 2013 m. vasario 5 d. savo sąskaitoje AB „Swedbank" buvo sukaupusi daugiau nei 30 000 Lt sumą. Susilaukus sūnaus Ą., ieškovė su sūnumi į namus dažnai negrįždavo iki vėlumos. Ieškovė yra nuteikusi prieš atsakovą ir pilnametį šalių sūnų Lauryną, be to dėl ieškovės įtakos, kilus konfliktui, pilnametis sūnus 2012 m. gruodį stipriai sumušė atsakovą. Atsakovas 2013 m. kovo 23 d. savo gyvenamojoje vietoje buvo dar kartą stipriai sumuštas kartu su ieškove atvykusio asmens. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio. Nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, šalims dalyvaujant nepilnamečio sūnaus Ą. išlaikyme, todėl atsakovas sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį, kaip ir iki šiol, po 500 Lt. Iki bendro gyvenimo pabaigos atsakovas visiškai materialiai išlaikė sūnų, taip pat teikė materialinį išlaikymą nuo 2013 m. kovo mėnesio į ieškovės sąskaitą kas mėnesį pervedė po 500 Lt. Todėl įsiskolinimo už laikotarpį iki civilinės bylos iškėlimo nėra. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytu dalintino turto sąrašu ir neprieštarauja dėl ieškovės siūlomo būdo, kuriuo turtas natūra padalijamas ieškovei ir atsakovui. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovės nurodomomis dalintino turto vertėmis mokėtinai kompensacijai apskaičiuoti. Atsakovo įsitikinimu, nekilnojamųjų daiktų vertės pateiktos ieškovės nuožiūra, niekaip nepaaiškinamos, akivaizdžiai per didelės, todėl nėra pagrindo jomis remtis. Vadovaujantis lygių dalių principu, padalijus bendrą turtą, ieškovei ir atsakovui turėtų tekti turto už 66 183,33 Lt. Ieškovei po santuokos nutraukimo natūra tektų turto kurio vertė 8500 Lt (automobilis Opel Vectra ir baldai), o atsakovui turto, kurio vertė 123 866,67 Lt. Kadangi pagal ieškovės siūlomą turto padalijimo būdą atsakovui natūra tenka daugiau nei pusė viso dalintino turto, atsakovas sutinka išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, kuri sudaro 57 683,33 Lt. Be to, sudarant dalintino turto balansą, teisiškai reikšminga aplinkybe yra tai, jog 2013 m. vasario 5 d. ieškovė padovanojo šalių pilnamečiam sūnui Laurynui 25 000 Lt. Šios lėšos ieškovės buvo sukauptos santuokos metu, todėl buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o ieškovė nurodytas pinigines lėšas panaudojo savo asmenine nuožiūra be atsakovo sutikimo. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes santuoka gali būti nutraukta tik dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovas G. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. K., gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku priešieškinyje nurodytą tvarką; priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus Ą. K. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės; padalinti turtą lygiomis dalimis - atsakovui G. K. natūra priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 400 Lt; pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 800 Lt; 1/3 dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37 666,67 Lt; automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Lt; motociklą Yamaha XTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Lt; automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt; ieškovei K. K. natūra priteisti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5500 Lt; iš atsakovo G. K. priteisti ieškovės K. K. naudai 56 683,33 Lt kompensaciją. Priešieškinyje atsakovas palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir motyvus.
Ieškovė K. K. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo siūloma priteisti 500 Lt išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui yra per maža, šios sumos neužtektų patenkinti nepilnamečio sūnaus interesus. Be to toks išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, neatitinka protingumo principo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės K. K. ir atsakovo G. K., įregistruotą 1990 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; šalims paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnamečio Ą. K. gyvenamąją vietą su ieškove K. K.; nustatė atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisė iš atsakovo G. K. nepilnamečiam sūnui Ą. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2003 m. birželio 25 d.) iki sūnaus pilnametystės; priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio Ą. K. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei K. K.; santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis: atsakovui natūra priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 400 Lt; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 800 Lt; 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37 666,67 Lt; automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5500 Lt; motociklą Yamaha XTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Lt; automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt; ieškovei natūra priteisė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5500 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovei 57 433,34 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad atsakovas, gyvendamas kartu ieškove, buvo tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą už viešosios rimties trukdymą ir vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas pripažino, kad administracinės nuobaudos nėra susiję priežastiniu ryšiu su sutuoktinių tarpusavio santykiais, todėl nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo užkoduotas nuo rūkymo, alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų, todėl padarė išvadą, kad atsakovas 2009 m. spalio 16 d. nutarė atsisakyti žalingų įpročių, neigiamai veikiančių jo ir sutuoktinės santykius. Byloje apklausti liudytojai nurodė, jog ieškovė taip pat neatsisakydavo alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės ieškovė neneigė. Todėl negalima daryti išvados, kad sutuoktinių santykiai pašlijo ir santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog 2001 ir 2005 metų konfliktai, kurių metu ieškovė patyrė sveikatos sutrikimus, buvo esminiai tam, kad ieškovė apsispręstų nutraukti šalių santuoką, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovui, 2009 m. spalio 16 d. užsikodavus, gyvenimas normalizavosi. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad 2006-2012 metais atsakovas prieš ieškovę buvo panaudojęs smurtą. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo lojalūs vienas kitam, šalys nesiekė bendro sutarimo, kuris padėtų stiprinti santuokinius ryšius ir užtikrintų darnius santuokinius santykius. Atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę, nepateikė argumentų, kodėl ji negali būti laikoma kalta dėl santuokos iširimo. Teismas laikė pagrįsta atsakovo poziciją, kad nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį pakankama 1000 Lt suma. Kadangi atsakovas dalintinų nekilnojamųjų daiktų vertes nustatė pagal VĮ Registrų centro nustatytas rinkos vertes, o ieškovė nepagrindė jos nurodytų dalintino nekilnojamojo turto verčių, dalintino nekilnojamojo turto vertę teismas nustatė pagal atsakovo pasiūlymą. Šalys skirtingai nustatė automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, todėl šio automobilio verte teismas laikė šalių nurodytų verčių vidutinę vertę, t.y. 5500 Lt. Teismas nustatė, jog šalys nepageidauja, kad žemės sklypas ir jame esantis nebaigtas statyti pastatas būtų šalims padalintas natūra, t.y. po 1/2 dalį kiekvienam, todėl šie daiktai, siekiant nedidinti šalių nesutarimų, tarp šalių gali būti padalinti vienam sutuoktiniui priteisiant daiktus, o kitam – kompensaciją. Ieškovė neneigė aplinkybės, jog atsakovas vienas, savo jėgomis atstatinėjo namą, todėl teismas sprendė, kad darbas, įdėtas į namo atstatymą, poilsio laikas, skirtas namo atstatymui, yra ta vertybė, į kurią negali būti neatsižvelgta, sprendžiant kuriam iš sutuoktinių šie daiktai turėtų būti priteisti natūra. Be to ginčo pastatas nėra užbaigtas, todėl šio pastato užbaigimui reikalingos papildomos lėšos, o ieškovės argumentai, prašant teismą tiek dalijant santuokoje įgytą turtą, tiek priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių ir pareigų principų, leidžia daryti išvadą, jog ieškovei bus sudėtinga užbaigti pastatą taip, kad jame ji galėtų gyventi su mažamečiu vaiku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė K. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo sūnaus Ą. K. išlaikymui kas mėnesį po 1000 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys ieškovė; santuokoje įgytą turtą padalinti: ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti žemės sklypą 40 400 Lt vidutinės rinkos vertės ir pastatą 31 800 Lt vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5500 Lt vidutinės rinkos vertės; atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 37 666 Lt vidutinės rinkos vertės, transporto priemonę Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vidutinės rinkos vertės; motociklą Yamaha XTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vidutinės rinkos vertės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, buvo nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo būtent dėl atsakovo kaltės, dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sūnui L. K.. Atsakovas 2009 m. spalio 16 d. buvo užkoduotas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, bet piktnaudžiauti alkoholiu nenustojo ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą ne tik ieškovės bei kitų šeimos narių atžvilgiu, bet ir trikdė viešąją rimtį, tvarką. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, išsamiai neišanalizavo kiekvieno byloje surinkto įrodymo ir išvadą dėl santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei padarė, nesiremdamas įrodymų visuma. Įvertinus civilinės bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo užmokestis žymiai mažesnis nei atsakovo, kad ji viena augina šalių vaikus, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Šioje byloje yra pagrindas konstatuoti atsakovo pareigą mokėti didesnę nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo dalį - 1000 Lt. Teismas netinkamai nustatė dalijamo nekilnojamojo turto vertes. Toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas natūra, kai jis dalus, o kitam - piniginė kompensacija, neatitinkanti turto rinkos kainų, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostata ir, priimant sprendimą, viršyti pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeiminiai ryšiai susilpnėjo, o galiausiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių nesugebėjimo išsaugoti gerus santykius, tarpusavio supratimo šeimoje stokos, charakterių bei požiūrio į bendrą gyvenimą nesuderinamumo. Teismas išsamiai ištyrė surinktus byloje duomenis ir pagrįstai priėjo išvados, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra nepagrįstos. Iki šiol atsakovas teikė nepilnamečio vaiko išlaikymui 500 Lt per mėnesį, o atsakovė nereikalavo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo skiriama 500 Lt suma yra pakankama šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti. Sutuoktiniai turi vienodas galimybes gauti pajamas per mėnesį, tad nustatytas sutuoktinių pajamų skirtumas yra palyginus nežymus ir savaime nesuponuoja atsakovo pareigos nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti didesnę nei ieškovė išlaikymo sumą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostata ir, priimant sprendimą, viršyti pareikštus reikalavimus. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pripažino atsakovo pateiktas nekilnojamojo turto rinkos vertes, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis. Ieškovė nurodė, kad jai priklausantis sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, todėl ji ten negali gyventi su nepilnamečiu sūnumi, tuo tarpu šalių namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat yra nebaigtas statyti, todėl nėra pagrindo jį priteisti ieškovei, kadangi jame ji taip pat negalėtų gyventi su nepilnamečiu sūnumi. Teismo sprendimas priteisti ieškovei kompensaciją pinigais už jai priklausančią turto dalį yra teisėtas, be to atitinka ieškovės interesus, kadangi priteista 57 433,34 Lt suma sudarytų sąlygas užbaigti sodo namelio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. apdailą bei reikalingų komunikacijų įrengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Vilniaus Šeipingo klubo pažymas (b.l. 102, 104 t.2), Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pažymą (b.l. 103, t.2), BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pažymą (b.l. 105, t.2) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b.l. 107-118, t.2).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės K. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Ieškovė vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų ginčija teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, jog atsakovas nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl laikytina, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl to, jog bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais iš esmės sutinka.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 ir kt. suformavo vieningą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodė, kad sutuoktinis vartodavo alkoholinius gėrimus, po darbo namo grįždavo girtas, išgėręs nevengdavo sėsti už vairo, todėl daug kartų buvo baustas piniginėmis baudomis už transporto priemonės vairavimą išgėrus. Atsakovas 2009 m. spalio 16 d. vieneriems metams buvo užkoduotas nuo rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų naudojimo, tačiau 2010 m. spalio 8 d., gimus sūnui Ą., atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, fiziškai ir psichologiškai smurtauti prieš ieškovę. Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, jog dėl ieškovės asmeninių savybių ir elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas buvo sudėtingas. Atsakovo teigimu, ieškovė smurtavo jo atžvilgiu, palaikė artimus ryšius su kitais vyrais. Šalys pripažino, kad faktiškai gyvena atskirai. Iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindiniai abiejų šalių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes, yra pačių šalių paaiškinimai, tačiau ieškovė, grįsdama savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto 2001 m. sausio 15 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės sužalojimai galimai padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis, kuomet ją sumušė ir smaugė neblaivus sutuoktinis (b.l. 38-39, t.1). Ieškovė taip pat pateikė Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2005 m. sausio 4 d. specialisto išvadą, kurioje ieškovei konstatuoti kūno sužalojimai, vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40-41, t.1). Iš ieškovės pateiktos Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato 2005 metų medžiagos matyti, 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu buvo atsisakyta atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi konfliktas kilo tarp atsakovo ir ieškovės dėl asmeninių nesutarimų (b.l. 53-54, t.1). Atsakovas pripažino, kad piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, be to šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovas buvo užsikodavęs nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo ir vartojo alkoholį taip pat patvirtino ir liudytojas L. K. (šalių pilnametis sūnus). Atsakovui 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, kadangi jis trikdė viešąją rimtį, trukdė žmonai ilsėtis (b.l. 67-73, t.1).Taigi ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje yra patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais bei liudytojo parodymais, todėl abejoti ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumu nėra pagrindo. Tuo tarpu atsakovas, grįsdamas savo argumentus, jog dėl santuokos iširimo taip pat kalta ir ieškovė, pateikė 2013 m. kovo 23 d. medicininių dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad 2013 m. kovo 23 d. konflikto metu atsakovui buvo padaryta kaktos muštinė žaizda (b.l. 126-127, t.1). Atsakovas taip pat pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. kovo 25 d. specialisto išvadą, kurioje taip pat patvirtinti atsakovui padaryti kūno sužalojimai to pačio konflikto metu (b.l. 130-131, t.1). Tačiau pažymėtina, jog sutuoktiniai kartu negyvena jau nuo 2012 metų pabaigos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodyti ieškovės veiksmai nebegalėjo turėti įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl, įvertinus visus byloje esančius įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas, kadangi ji pakankamais įrodymais įrodė, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo keistinas, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, atsižvelgusi į santuokos iširimo priežastis, sprendžia, jog ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio, todėl yra pagrindas jai iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė teismo prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų apie ypatingai didelius ieškovės išgyvenimus, ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą vertina 3 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį šalių vaiką neginčijo ir nurodė, jog 500 Lt išlaikymas atitiktų jo nepilnamečio sūnaus poreikius. Atsižvelgiant į tai ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi didesne pajamų dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to minimaliems mėnesiniams vaiko poreikiams patenkinti reikia bent 1 712 Lt.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo mėnesio pajamos yra 3 300 Lt (b.l. 98, 137, t.1). Tuo tarpu ieškovės mėnesio pajamos yra apie 2 000 Lt, jas sudaro - darbo užmokestis apie 800 Lt, pajamos gaunamos dirbant pagal verslo liudijimą (b.l. 23-26, 42-44, 93-96, t.1). Tačiau pažymėtina, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso taip pat 1/2 dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 30, 105-106, t.1). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovės ir dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausantį skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Be to byloje nėra duomenų, jog ieškovė turi kokių nors sveikatos sutrikimų, ieškovė yra darbingumo amžiaus, todėl turi galimybę gauti ir didesnes pajamas.
Nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu ieškovė nepaneigė, jog atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, jo išlaikymui reikalinga apie 1 712 Lt per mėnesį. Ieškovė prie šių išlaidų priskiria išlaidas, patiriamas už buto nuomą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės patiriamos išlaidos būsto nuomai nėra būtinosios išlaidos, kadangi jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir šildomo sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nors, ieškovės teigimu, nurodytas sodo pastatas yra nepritaikytas gyventi žiemą, kadangi yra nešildomas, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas krosninis šildymas (b.l. 113, t.2). Ieškovė komunalinėms išlaidoms priskiria 260 Lt per mėnesį, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktų buto sąskaitų (b.l. 164,165, t.1, b.l. 45, t.2) matyti, kad už šiam butui teikiamas paslaugas vidutiniškai reikia mokėti 260 Lt, todėl sūnui tenkanti komunalinių išlaidų dalis sudaro 130 Lt. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad nepilnametis vaikas turi specialių poreikių, nulemtų sveikatos būklės, todėl nėra protinga sūnaus sauskelnėms skirti 60 Lt per mėnesį. Be to ieškovė taip pat prie vaiko išlaikymo išlaidų priskiria išlaidas už auklės paslaugas, tačiau nepateikia jokių, šias išlaidas pagrindžiančių, įrodymų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui pakanka 1000 Lt per mėnesį.
Įstatyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).
Bylos duomenys tvirtina, kad santuokoje šalys įgijo 0,085 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su daline apdaila, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-33 t.1); 1/3 dalį 47,56 kv.m buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 34, t.1); automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklą YAMAHA XTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28, 107-108, t.1).
Apeliantė skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė dalintino turto vertes. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo priešieškinyje nurodytomis dalintino turto vertėmis (VĮ Registrų centro duomenimis), kadangi nuo pateiktų turto rinkos verčių nustatymo, priimant sprendimą, buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutinka su tokiomis turto vertėmis ir, keisdama turto dalijimo būdą bei nurodydama priteistinų kompensacijų dydžius, pati rėmėsi tomis pačiomis atsakovo nurodytomis dalintino turto rinkos vertėmis. Be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokią turto vertę nei ta, kurią nurodė ir pagrindė atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai jomis rėmėsi.
Turtas teismo sprendimu padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.), nukrypimas nuo lygių dalių turi būti motyvuotas teismo sprendime. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, kadangi byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog sutuoktiniai turėtų sveikatos sutrikimų, byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, taip pat nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų teismui nukrypti. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau, apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas visą turtą natūra atsakovui, neatsižvelgė į nepilnamečio sūnaus interesus ir iš esmės paliko mažametį vaiką be gyvenamojo būsto.
Kaip jau buvo minėta, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo teigti, jog mažametis vaikas liko be gyvenamojo būsto, nėra. Be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, 2013 m. vasario 5 d. į šalių pilnamečio sūnaus L. K. sąskaitą pervedė 25 000 Lt. Atsakovas neprašė teismo sumažinti ieškovei priteistino santuokoje įgyto turto dalį prarasto bendrojo turto verte, todėl sutuoktinių santuokoje įgytą turtą dalijant, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei tenkanti turto dalis yra 25 000 Lt didesnė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas santuokoje įgytą turtą natūra atsakovui, o ne ieškovei, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas vienas, savo jėgomis atstatinėjo namą. Be to namas, kurį ieškovė prašė priteisti natūra jai, nėra užbaigtas, todėl šio pastato užbaigimui reikalingos papildomos lėšos. Tuo tarpu ieškovė, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde prašo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių ir pareigų principų, motyvuodama savo sunkia turtine padėtimi, todėl pagrįsta teigti, jog ieškovei bus sudėtinga užbaigti pastatą taip, kad jame galėtų gyventi ji su mažamečiu vaiku.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus tik dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisiant ieškovei iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje yra konstatuota, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję (…), todėl teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (…) bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktika ir atsižvelgdama į tai, jog atsakovas G. K. yra pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo ieškovės naudai priteisia visas pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 14, t.1), 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 93, t.2.), iš viso 400 Lt. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2 730 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2 509 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, iš viso 5 239 Lt, taip pat 28 Lt pašto išlaidų. Atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu bei atstovavimu, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškovės K. K. ir atsakovo G. K. santuoka, įregistruota 1990 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1476), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, jog šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovės K. K. naudai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės K. K. priteista 5 410 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. K. naudai.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės K. K. priteista 2 758 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovės K. K. naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo G. K. valstybės naudai 5 239 Lt (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 28 Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.