Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: antstolė V. P., J. C. ir I. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog antstolės V. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. vykdomąją įrašą Nr. e2-21128-217/2018 dėl 597,37 Eur skolos, 1 237,75 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dėl 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Antstolis tikrindamas registrus nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su I. C.. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir I. C. nėra sudarę vedybinės ar povedybinės sutarties. Antstolis, patikrinęs Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro asmens duomenis, nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. sausio 11 d. areštavo skolininko sutuoktinės I. C. 50 proc. darbo užmokestį dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesio algą ir 20 proc. darbo užmokestį, neviršijantį vieną minimalią mėnesio algą. 2022 m. sausio 12 d. pasiūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkas antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolis 2022 m. vasario 23 d. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko J. C. dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nei vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo I. C. ir buvo nurodžiusi, kad tarp jos ir atsakovo yra inicijuota skyrybų byla, tačiau santuoka nenutraukta, tam patvirtinti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos teismuose nėra iškelta skyrybų byla, taip pat Vedybų sutarčių registro duomenimis tarp pareiškėjų nėra įregistruota jokia santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri galimai galėtų būti sudaryta pas bet kurį Lietuvos Respublikos notarą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjos argumentai dėl santuokos nutraukimo bylos inicijavimo yra atmetami kaip prieštaraujantys civilinėje byloje surinktiems rašytiniems įrodymams.

Byloje nustatyta, kad skolininkas J. C. yra sudaręs santuoką su I. C.. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie J. C. ir I. C. santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog J. C. ir I. C. santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkas J. C., nei jo sutuoktinė I. C. teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė.

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal šią normą po santuokos sudarymo I. C. gaunamas darbo užmokestis yra J. C. ir I. C. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja savo prašyme prašo nustatyti, jog skolininkui bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje priklauso 1/2 dalis pajamų ir būsimų piniginių lėšų (gaunamo darbo užmokesčio, pajamų ir kitų tam prilygintų išmokų) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2022 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo bendrai skolininko sutuoktinės I. C. dalį gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinė I. C. dirba (duomenys neskelbtini). Skolininko ir jos sutuoktinės vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas ir nustatoma, jog V. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis viso turto, visų pinigų, darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų ir būsimų piniginių lėšų (gaunamo darbo u-mokesčio, pajamų ir kitų tam prilygintų išmokų), kurias ji gauna arba gaus ateityje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.