Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Jurgitai Šlapaitienei

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (dėl 2008 m. gruodžio mėnesio dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. 1 suklastojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 300 str. l d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 2 (forma 1-SD) suklastojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 300 str. l d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (forma FR 0572) suklastojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 300 str. l d. (dėl 2009-01-07 sutarties rusų kalba ir 2009-01-07 pažymos rusų kalba suklastojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir D. J. skirti subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p., A. R. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad 2008 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. vardu 2008 m. gruodžio mėnesio dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr.1 8-ojo skirsnio „ŠALIŲ REKVIZITAI“ skiltyje „Mokesčių mokėtojas – (parašas)“ ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip iki 2008-12-10, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. vardu 2008-12-10 VSDFV Šiaulių skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 2 (forma 1-SD) skiltyje Nr. 12 (Vadovo ar įgalioto asmens parašas) ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2008 metų gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-12-31, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. vardu 2008 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apskrities VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (forma FR 0572) eilutėje „(duomenys neskelbtini) (asmuo)“ bei 2008-12-31 Šiaulių apskrities VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR 0600) eilutėje „Vadovas (asmuo)“, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 7 d. iki sausio 8 d. 21 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. vardu 2009-01-07 sutarties rusų kalba skiltyje „???????????? ????? ?. ?. ????????????? ????? „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-01-07 pažymos rusų kalba eilutėje „????????“, tokiu būdu suklastojo šiuos dokumentus ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus dokumentus 2008-01-08 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. benzino kolonėlėje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pateikė vairuotojui K. R.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2009-01-02, tiksliai nenustatytu laiku, S. T. gyvenamosiose patalpose, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo S. T. vardu išduotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė pas save iki tiksliai nenustatytos dienos ir valandos.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas A. R. pasirašant 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų subnuomos sutartis Nr. 2008/12/01/01 ir 2008/12/01/02, 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų nuomos sutartį, 2008-12-01 minėtųjų sutarčių priedus „Automobilio priėmimo perdavimo aktas“ bei uždėjus ant šių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus ir sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4000 Lt užstatą ir 9000 litų nuompinigius, pagal minėtąsias sutartis ir sutarčių priedus 2008-12-01 17.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo žinion perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius 120000 Lt vertės automobilį „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 46300 Lt vertės automobilį „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei A. K. priklausančią 37290 Lt vertės puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojus už automobilio „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomą mokėti 4300 Lt mokestį už 30 parų, už automobilio „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomą mokėti 3700 Lt mokestį už 30 parų, už puspriekabės „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomą mokėti 1000 Lt mokestį už 30 parų, ir įgijus teisę laikinai, iki 2009-11-27 17.00 val., naudotis automobiliu „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei puspriekabe „KRONE SDP27“, valstybinis numeris BM 942, ir iki 2009-11-29 17.00 val. naudotis automobiliu „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 1 d., ne anksčiau kaip 17.00 val. perėmė teisę naudotis minėtosiomis transporto priemonėmis bei puspriekabe ir, iš anksto žinodamas, kad pasibaigus automobilių bei puspriekabės nuomos sutartims, automobiliai ir puspriekabė savininkams nebus grąžinti, 2008 m. gruodžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, pasitelkdamas nenustatytus asmenis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios Telšiuose, (duomenys neskelbtini), parvarė minėtus automobilius bei puspriekabę iki nenustatytos vietos bei, pasibaigus nuomos sutarčiai, jų savininkams negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip padarydamas UAB „SEB lizingas“ 166300 Lt turtinę žalą, ir A. K. priklausančią puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip padarydamas A. K. 37290 Lt turtinę žalą, iš viso padarydamas 203590 Lt turtinę žalą.

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. gruodžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bendrininkų grupėje su D. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant D. J., pasirašė 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų subnuomos sutartis Nr. 2008/12/01/01 ir 2008/12/01/02, 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų nuomos sutartį, 2008-12-01 minėtųjų sutarčių priedus „Automobilio priėmimo perdavimo aktas“ bei uždėjus ant šių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus ir sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4000 Lt užstatą ir 9000 litų nuompinigius, pagal minėtąsias sutartis ir sutarčių priedus 2008-12-01 17.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo žinion perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius 120000 Lt vertės automobilį „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 46300 Lt vertės automobilį „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei A. K. priklausančią 37290 Lt vertės puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojus už automobilio „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomą mokėti 4300 Lt mokestį už 30 parų, už automobilio „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomą mokėti 3700 Lt mokestį už 30 parų, už puspriekabės „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomą mokėti 1000 Lt mokestį už 30 parų ir įgijus teisę laikinai, iki 2009-11-27 17.00 val., naudotis automobiliu „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei puspriekabe „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iki 2009-11-29 17.00 val. naudotis automobiliu „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 1 d., ne anksčiau kaip 17.00 val. perėmė teisę naudotis minėtosiomis transporto priemonėmis bei puspriekabe ir, iš anksto žinodamas, kad pasibaigus automobilių bei puspriekabės nuomos sutartims, automobiliai ir puspriekabė savininkams nebus grąžinti, 2008 m. gruodžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, D. J. pasitelkus nenustatytus asmenis, kurie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios Telšiuose, (duomenys neskelbtini), parvarė minėtus automobilius bei puspriekabę iki tiksliai nenustatytos vietos bei, pasibaigus nuomos sutarčiai jų savininkams negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir D. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip padarydamas UAB „SEB lizingas“ 166300 Lt turtinę žalą, ir A. K. priklausančią puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip padarydamas A. K. 37290 Lt turtinę žalą, iš viso padarydamas 203590 Lt turtinę žalą.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad pripažinus A. R. kaltu, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai priteistini iš D. J. ir A. R. solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo D. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skundo argumentų

Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. R. suvokimą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra neegzistuojanti bendrovė, kad jis yra tik fiktyvus direktorius, kad jam įmonės veikla nerūpėjo ir jis su bendrininku D. J. neketino vykdyti įsipareigojimų pagal nuomos sutartis, kurias A. R. pasirašė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. K.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. R. vienodai tvirtino, kad jis ieškojo darbo, jam pasiūlė tapti bendrovės, kuri užsiims baldų transportavimu, direktoriumi ir, kadangi darbo neturėjo, sutiko su pasiūlymu. Pasak A. R., jam D. J. minėjo, kad reikės sutvarkyti visus įmonės dokumentus, išsinuomoti transporto priemones, o kai pradės vykdyti veiklą, galės ,,...gerai užsidirbti...“. A. R. patvirtino, kad įregistruojant įmonę ir sudarinėjant nuomos sutartis visur vyko kartu su D. J., kuris nurodydavo kur ir ką pasirašyti. Tiesa, A. R. teigė nesupratęs, kokius dokumentus pasirašinėjo, tačiau tai nepaneigia A. R. suvokimo, kad jis, kaip ir jam buvo siūlyta, tapo realiai egzistuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes Juridinių asmenų registre A. R., iš tikrųjų, buvo nurodytas kaip bendrovės direktorius ir nuo 2008-11-28 įdarbintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 11-16 b. l.). Tai, kokia apimtimi ir kiek A. R. išmanė apie realiai įregistruotos bendrovės veiklą, nepatvirtina to, kad jis veikė išvien su D. J. ir siekė bendrais veiksmais apgaule užvaldyt svetimą turtą. Prokuroras skunde kreipia dėmesį į nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad pasirašant nuomos sutartis, kalbėjo tiek D. J., tiek A. R. Prokuroras mano, kad tai patvirtina, jog taip elgdamasis A. R. aktyviais veiksmais įgyvendino tam tikrą sumanyto sukčiavimo dalį. Iš tikrųjų, apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. J. ir nukentėjusysis A. K. tvirtino, kad A. R. ir D. J. derybų metu dėl transporto priemonių nuomos ir jų įmonės veiklos kalbėjo kaip lygiaverčiai dalyviai ir jiems nesusidarė įspūdis, kad visus reikalus tvarko kažkuris vienas iš jų. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. R. tvirtino, kad jis išsinuomojo transporto priemones manydamas, kad ,,...mes dirbsime tvarkingai...“, pripažino, kad jis buvo atsakingas už tas transporto priemones ir deklaravo aiškų savo atliktų veiksmų suvokimą – ,,Jeigu nebūčiau pasirašęs, nieko nebūtų buvę...kaip įmonės direktorius buvau atsakingas pasirašydamas sutartį už transporto priemonių grąžinimą.“. Iš to galima spręsti, kad A. R., prisiimdamas atsakomybę kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, kartu su, jo manymu, bendrovės vadybininku D. J. tarėsi su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. J. ir A. K. dėl transporto priemonių nuomos ir sąlygų, ir, susitarus, A. R., kaip bendrovės vadovas, pasirašė nuomos sutartis ir jų priedus, kad įmonė galėtų vykdyti baldų pervežimą, kaip jam buvo žadama, o ne tam, kad apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.

Pasak A. R., po to, kai buvo pasirašytos visos transporto nuomos sutartį, D. J. daugiau nekontaktavo su juo, realiai nei transporto priemonių, nei vairuotojų, nei baldų jis nematė. Tuo tarpu liudytojais apklausti išnuomotas transporto priemones vairavę asmenys – A. A., K. R., S. T., vienodai ir aiškiai tvirtino, kad dėl įdarbinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl atlyginimo tarėsi tik su D. J., kuris prisistatinėdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R.. Pasak liudytojų, jie tuomet iš tikrųjų manė, kad D. J. yra bendrovės direktorius A. R., nes jis duodavo nurodymus, kur vykti, pateikdavo ir pasiimdavo visus dokumentus ir pan. Tą patį tvirtino ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere įdarbinta liudytoja V. Š., nurodydama, kad A. R. niekada nebuvo mačiusi, kad ją įdarbino D. J., prisistatęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R. (4 t., 64-65 b. l.). Aptarti įrodymai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje pats A. R. buvo apgautas D. J., kuris jau nuo pat pradžių turėjo aiškų nusikalstamo veikimo planą – liudytojams prisistatinėdamas A. R. vardu, klaidino A. A., K. R., S. T. ir V. Š., siekdamas nuslėpti savo tapatybę ir kaltę suversti A. R..

Visos aptartos aplinkybės papildo viena kitą ir, kolegijos nuomone, nepatvirtina to, kad A. R. suvokė, jog savo ar kitų asmenų naudai apgaule užvaldo svetimą turtą, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Taigi, A. R. veikoje nenustačius BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo būtino sudėties elemento – subjektyvinės pusės, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 182 str. 2 d., kaip skundu prašo prokuroras.

Taigi, nors byloje surinkti įrodymai nepatvirtina prokuroro teiginių apie A. R. bendrininkavimą sukčiaujant su D. J., tačiau tai nereiškia, kad A. R. veikoje nėra kito nusikaltimo požymių. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje A. R. iš pradžių kaltinimas buvo pareikštas dėl neatsargaus didelės vertės turto išvaistymo pagal BK 184 str. 2 d. ir 4 d. (3 t., 72-81 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo procese kaltinimas A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 str. nuostatas buvo pakeistas į BK 182 str. 2 d. (4 t., 58-61 b. l.), tačiau apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad A. R. nedalyvavo sukčiavime, neįvertino pastarojo veikos lengvesnio baudžiamojo įstatymo pažeidimo aspektu.

Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad A. R. automobiliai „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Premium AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabė „Krone SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo perduoti pagal subnuomos ir nuomos sutartis atitinkamai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K., ir priėmimo-perdavimo aktus. Pagal minėtas sutartis turtas (transporto priemonės) gavėjui (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) perduodamas laikinai valdyti ir naudotis mokant atitinkamas įmokas tam tikrą laikotarpį, kuriam pasibaigus, įvykdžius visas sutarties sąlygas, turtas grąžinamas nuomotojui – atitinkamai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. K.

Iš bylos duomenų ir iš paties A. R. parodymų matyti, kad A. R. suvokė, jog dėl išsinuomoto svetimo turto jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, tačiau būdamas visiškai ir besąlygiškai atsakingas už bendrovės vardu išsinuomoto turto išsaugojimą iki jo grąžinimo nuomotojams momento, buvo visiškai abejingas pasekmėms (ar transporto priemonės bus naudojamos numatomoje bendrovės veikloje, ar bus turtas išsaugotas). Byloje nustatyta, kad A. R. sudarius atitinkamas subnuomos ir nuomos sutartis, išsinuomotomis transporto priemonėmis, jų dokumentais ir kt. toliau disponavo D. J., kas suponuoja išvadą, kad A. R. jo žinioje buvusį turtą perdavė valdyti D. J.. Pasak A. R., jis manė, kad D. J. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, nors iš tikrųjų D. J. bendrovėje nebuvo įdarbintas, o A. R. ir nedėjo jokių pastangų, kad tai išsiaiškinti. Taigi, A. R. elgėsi itin nerūpestingai ir neatsakingai, perduodamas jo žinioje esantį turtą asmeniui (D. J.), apie kurį faktiškai nieko tikro nežinojo (kur dirba, kuo užsiima), patikėjęs vien pastarojo pažadais, kad su išsinuomotomis transporto priemonėmis jie vystys verslą ir užsidirbs pinigų, nesidomėdamas nei kur tos transporto priemonės važiuos, nei kas jas vairuos, nei kokius baldus ir kur gabens. Pats A. R. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad automobilius išsinuomojo nežinodamas apie įmonės veiklą ir neneigė, kad buvo atsakingas už tas transporto priemones, kurias išsinuomojo, tačiau teigė nenumatęs, kad automobiliai nebus grąžinti nuomotojams, nors akivaizdu, kad A. R. pagal visas savo veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Dėl to, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad A. R. veikoje yra visi BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai (BK 184 str. 4 d. numatyta, kad turto iššvaistymas galimas ir dėl neatsargumo), nes A. R. dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, o būtent jis 2008 m. gruodžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), pasirašydamas ir patvirtindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antspaudu sudarė 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų subnuomos sutartis Nr. 2008/12/01/01 ir 2008/12/01/02, 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų nuomos sutartį, 2008-12-01 patvirtino minėtųjų sutarčių priedus – automobilių priėmimo perdavimo aktus, ir pagal minėtąsias sutartis bei sutarčių priedus 2008-12-01 17.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo žinion perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius 120000 Lt vertės automobilį „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 46300 Lt vertės automobilį „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei A. K. priklausančią 37290 Lt vertės puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įgijęs teisę laikinai, iki 2009-11-27 17.00 val., naudotis automobiliu „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabe „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2009-11-29 17.00 val. naudotis automobiliu „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo žinioje turėtus minėtus automobilius bei puspriekabę perdavė valdyti D. J., kuris tų transporto priemonių negrąžino, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 166300 Lt turtinę žalą, o A. K. buvo padaryta 37290 Lt turtinė žala – viso padarydamas 203590 Lt turtinę žalą.

Iššvaistyto turto suma viršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą, o tai atitinka BK 190 str. 1 d. reglamentuotą didelės vertės turto kriterijų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. R. buvo išteisintas pagal BK 182 str. 2 d. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, pripažįstant A. R. kaltu pagal BK 184 str. 2 d. ir 4 d. (BPK 329 str. 2 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. R. teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, neigiamai charakterizuojančių A. R. asmenį duomenų byloje nėra, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to A. R. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, mažesnis už sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Visos paminėtos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, A. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nerodo didesnio A. R. asmens pavojingumo visuomenei, todėl kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, tiesiog, kontroliuojant A. R. elgesį, be realaus bausmės atlikimo. Kadangi A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, yra pagrindas atidėti A. R. paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.), skiriant įpareigojimus.

Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentų

Skundu apeliantas neneigia suklastojęs visą eilę dokumentų (2008 m. gruodžio mėn. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. 1, UAB ,, (duomenys neskelbtini) " pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 2 (forma l-SD), UAB ,, (duomenys neskelbtini) " mėnesinio pajamų mokesčio nuo A klases pajamų deklaraciją (forma FR 0572), neginčija ir jo veikos kvalifikacijos pagal tris BK 300 str. 1 d., prašydamas tik už dokumentų klastojimą paskirti švelnesnes bausmes. Tačiau D. J. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. ir dokumento pagrobimo pagal BK 302 str. 1 d.

Pasak D. J., klastodamas dokumentus jis vykdė tik jam pavestą bendrovės vadovo darbą, jokio turto apgaule savo naudai neužvaldė – vilkikais nesinaudojo ir nežinojo, kad pastarieji bus negrąžinti. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti ir nelogiški, neabejotinai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės įvykdžius kvalifikuotą sukčiavimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl D. J. kaltės grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 str. 1 d.), o ne prokuroro prasimanymais, kaip skunde teigia apeliantas. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė visus įrodymus (nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, liudytojų, išteisintojo A. R. parodymus ir kt.), tarp jų ir nuteistojo D. J. parodymus, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į jo ir A. R. nurodytas aplinkybes – visiškai nepagrįsti.

Be to, kas paminėta, skunde D. J. kelia versiją, kad A. R. ir jo draugas Ž., kurie kavinėje su ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovais viską aptarinėjo, galėjo užvaldyti vilkikus ir puspriekabes. Iš tikrųjų, išteisintasis A. R., apklausiamas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, minėjo asmenį vardu Ž., kuris, pasak A. R., buvo kartu su D. J. tuomet, kai jie kavinėje aptarinėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą, kad A. R. bus bendrovės direktorius, kad jam reikės sutvarkyti visus įmonės dokumentus ir kad bendrovė užsiims krovinių gabenimu – daugiausia baldų į Rusiją. Tuo tarpu pats D. J. teigė, kad su A. R., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jį tuomet supažindino bendrovę įsigijęs ir jį įdarbinęs jos savininkas A., tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2008-11-19 pirkimo-pardavimo sutartį 75 procentai (675 vnt.) vardinių paprastųjų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų iš buvusios bendrovės direktorės S. S. buvo įgytos ne apelianto minimo A., o A. R. vardu (2 t., 56-69 b. l.). Kitos bendrovės akcijos (25 procentai – 225 vnt.) liko kitos akcininkės S. Č. dispozicijoje. Po to Juridinių asmenų registrą administruojančiai įstaigai 2008-11-27 buvo pateikti duomenys, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. R., įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Šiaulių miesto savivaldybė (1 t., 11-13 b. l.). Maža to, visus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinio akcijų paketo įgijimu susijusius reikalus tvarkė pats D. J., kaip pats pripažino, ant dokumentų, tarp jų ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašydamas už A. R. A. S. pagal pateiktas nuotraukas atpažino D. J. kaip asmenį, kuris save pristatė A. R., su kuriuo sudarė sutartį ir kuriam atidavė visus įmonės dokumentus. Aptartos aplinkybės aiškiai paneigia D. J. keliamas versijas, kad jį vadybininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įdarbino kažkoks A., kad jis veikė, kaip įmonės, kurioje dirbo, vadybininkas direktoriaus A. R. nurodymu ir pan. Pirmiausia – atliekant akcijų pirkimo-pardavimo procedūras nei A. R., nei nenustatytas A. ar minimas Ž. nebuvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkai ar direktoriai, negalėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku įdarbinti apelianto ir suteikti įgaliojimus atitinkamai veikti bendrovės vardu, tuo labiau, kad D. J. niekada ir nedirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 t., 173 b. l.), ir neabejotinai suprato savo neteisėto veikimo pobūdį. Tai vienareikšmiškai patvirtina išvadą, kad D. J. sumanymas nusikalstamai veikti – apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, buvo susiformavęs dar prieš tai, kai A. R., dalyvaujant apeliantui, pasirašė 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų subnuomos sutartis Nr. 2008/12/01/01 ir 2008/12/01/02, 2008-12-01 Transporto priemonės neteikiant vairavimo paslaugų nuomos sutartį, 2008-12-01 minėtųjų sutarčių priedus – automobilių priėmimo perdavimo aktus, bei uždėjus ant šių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus ir pagal minėtąsias sutartis bei sutarčių priedus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo žinion perėmė automobilį „MAN TGA 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį „RENAULT PREMIUM AE 385“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabę „KRONE SDP27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis D. J. apklausiamas ir savo skundo argumentais mėgino tikinti, kad A. R. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovais pasisavino transporto priemones – vilkikus ir puspriekabes. Pats A. R. tvirtino, kad apgaule užvaldytų vilkikų ir puspriekabių jis realiai net nematė ir jomis nedisponavo, tik D. J. nurodymu pasirašė ant atitinkamų subnuomos ir nuomos sutarčių, ir tų sutarčių priedų. Nėra pagrindo netikėti tokiais A. R. parodymais, nes pagal minėtas nuomos sutartis įgytas transporto priemones vairavę asmenys – liudytojais apklausti A. A., K. R., S. T., vienodai ir aiškiai tvirtino, kad apie įdarbinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atlyginimą ir pan. tarėsi tik su D. J., kuris prisistatinėdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R., duodavo nurodymus, iš kur pasiimti, kur nuvykti ir kur palikti transporto priemones, ir, pasak liudytoju, D. J. disponavo transporto priemonių dokumentais – visus dokumentus gaudavo iš apelianto ir jam juos grąžindavo, po to, kai grįždavo į Lietuvą, D. J. nurodymų palikę transporto priemones Rusijoje. Maža to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere įdarbinta liudytoja V. Š. taip pat kategoriškai patvirtino, kad išteisintojo A. R. niekada nebuvo mačiusi, kad darbui ją pasamdė D. J., kuris prisistatinėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R., pasirašinėjo ant buhalterinių dokumentų kaip A. R., turėjo įmonės spaudą ir disponavo visais įmonės dokumentais (4 t., 64-65 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme A. R. aiškiai nurodė, kad būti įmonės direktoriumi jam pasiūlė A. J., viską organizavo ir tvarkė D. J. ir jis pasirašydavo ten, kur pastarasis nurodydavo. Kad tariantis dėl transporto priemonių nuomos, pasirašant nuomos ir subnuomos sutartis bei sutarčių priedus kartu su A. R. buvo ir A. J., kuris, be kita ko, padavė pinigus už 1 mėnesio transporto nuomą, patvirtino ir tuometinis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. ir komercijos direktorius A. K.. Pasak išteisintojo A. R., po to, kai jis pasirašė nuomos sutartis su A. J., daugiau kontaktų su D. J. neturėjo, įmonės veiklos neorganizavo ir kur dingo išnuomoti vilkikai su puspriekabėmis, nežino. Nėra pagrindo netikėti tokiais A. R. parodymais, nes juos patvirtina vienodi liudytojų parodymai, kad viskam vadovavo, tariamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizavo D. J., prisistatydamas kitu asmeniu. Iš aptartų, teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų yra aišku, kad ne A. R., ne Ž. D. ar minėtas A. davė nurodymus liudytojams A. A., K. R., S. T. vykti su išnuomotomis transporto priemonėmis iš Lietuvos ir, palikus jas Rusijoje, autobusu ar traukiniu grįžti į Lietuvą, todėl D. J. išsakyta versija apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad ,,D. ir ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovai suplanavo šitą nusikaltimą, o aš ir A. R. buvome nusikaltimo vykdytojais to nežinodami“, prieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visetui ir prasilenkia su elementaria logika.

Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad D. J. veikė kryptingai, turėjo aiškų sumanymą ir betarpiškai atliko visą eilę tyčinių neteisėtų veiksmų – pirmiausia pristatydamas save kitu asmeniu – A. R., įgijo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, po to prisistatydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R., duodamas atitinkamus nurodymus, organizavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. išsinormuotų transporto priemonių išvežimą iš Lietuvos, aiškiai suvokdamas, kad transporto priemonių negrąžins jų savininkams ir taip, apgavęs A. J. bei A. K., užvaldys svetimą turtą. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. J. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, atitinkamai elgėsi ir norėjo kilsiančių padarinių. Taigi, apelianto D. J. veikoje yra visi būtini kvalifikuoto sukčiavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl išteisinti D. J. pagal BK 182 str. 2 d., kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Nuteistojo D. J. skundo argumentai, kad jis negalėjo turėti pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimui, transporto priemonių nuomai, nekeičia nuosprendžio esmės. Faktas tas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos, pradinis nuomos mokestis už transporto priemones sumokėtas ir tai, ar savais, ar kitų asmenų pinigais apeliantas disponavo, neturi įtakos nei D. J. kaltės mastui nei jo veikos kvalifikavimui. Tai, kieno – savo ar kitų asmenų, naudai apeliantas apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip pat nemenkina D. J. kaltės inkriminuoto sukčiavimo padaryme, nes tai yra alternatyvūs sukčiavimo sudėties požymiai ir baudžiamoji atsakomybė kyla bet kuriuo atveju.

Jau minėta, kad apeliaciniu skundu D. J. neigė ne tik sukčiavęs, bet ir neteisėtai įgijęs svetimą dokumentą – S. T. asmens pasą ir pagrobęs įmonės antspaudą. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad įmonės antspaudo pagrobimas D. J. nėra inkriminuotas, todėl svarstyti šį klausimą nėra pagrindo. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atmesti liudytojo S. T. parodymus ir laikyti teisingais apelianto niekuo nepagrįstus deklaratyvius teiginius, kad S. T. pametė savo pasą ir nepagrįstai kaltina jį. S. T. konkrečiai nurodė, kad savo asmens pasą, D. J. prašymu, jis buvo davęs du kartus, kad gautų Rusijos vizą. Pasak liudytojo, pirmąjį sykį su Rusijos viza 10 dienų D. J. pasą grąžino, ir su savo pasu jis vyko į Rusiją. Po to, S. T. teigimu, D. J., prisistatęs A. R., vėl paprašė paso, žadėjo gauti Rusijos vizą ilgesniam laikui, jis savo pasą padavė, tačiau apeliantas jam paso nebegrąžino.

Visuma aptartų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad D. J., iš esmės, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto sukčiavimo, mėgino klaidinti teismą ir kaltę versti kitiems asmenims. Kolegijos nuomone, D. J. savo kaltės neigimas ir dėl neteisėto S. T. asmens paso įgijimo, yra analogiškai pasirinkta gynybinė taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo S. T. parodymais tiek dėl atpasakotų aplinkybių D. J. įgyvendinant sukčiavimo objektyviuosius požymius, tiek dėl D. J. veiksmų, neteisėtai įgyjant jo asmens dokumentą, todėl keisti ar naikinti nuosprendį ir šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, taip pat nėra pagrindo.

Be to, kas aptarta, nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašė jam paskirti švelnesnes bausmes, motyvuodamas tuo, kad pripažino pasirašęs dokumentuose už kitą asmenį. Iš tokių nuteistojo teiginių akivaizdu, kad pastarasis apeliuoja į savo prisipažinimą, padarius inkriminuotus nusikaltimus, kaip į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad, norint konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš tikrųjų, D. J. neneigė pasirašęs už kitą asmenį 2008 m. gruodžio mėn. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartyje Nr. 1, UAB ,, (duomenys neskelbtini) " pranešime Nr. 2 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma l-SD), UAB ,, (duomenys neskelbtini) " pajamų deklaracijoje (forma FR 0572), tačiau to negalima laikyti savo kaltės pripažinimu ir tuo labiau nuoširdžiu apgailestavimu įvykdžius nusikalstamas veikas, nes jis nusikaltimų padarymo aplinkybes atpasakojo taip, lyg dėl dokumentų suklastojimų būtų kaltas ne jis, o kitas asmuo – A. R., kurio pavedimu jis, neva, veikė. Toks apelianto kai kurių nusikaltimų faktinių aplinkybių pripažinimas negali būti traktuojamas kaip laisvanoriškas kaltės pripažinimas ir kritiškas savo elgesio įvertinimas. Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pripažinti, kad D. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas 6 tyčinius nusikaltimus (4 nesunkius, 1 apysunkį ir 1 sunkų) padarė būdamas ne sykį teistas, neišnykus teistumui (2 t., 177-183 b. l.) pagal ankstesnius teismų nuosprendžius, todėl D. J. teisingai laikytas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) – asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei, ir pagrįstai teismas apeliantui parinko griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.), nes, kolegijos nuomone, paskyrus jam švelnesnes bausmes, bausmės tikslų pasiekti nepavyktų (BK 41 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgė į kitus neigiamai apelianto asmenį charakterizuojamus duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, artimas atitinkamai BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytiems tokių bausmių vidurkiams, todėl bausmės nėra aiškiai per griežtos, ir švelninti jų, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K., ir civilinis ieškovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo šia teise ir pareiškė civilinius ieškinius (1 t., 123-124 b. l.; 2 t., 40 b. l.; 3 t. 149-150 b. l.), prašydami iš kaltų asmenų priteisti atitinkamai 37290 Lt ir 86516,49 Lt dydžių turtinės žalos atlyginimus.

Šioje byloje nustatyta, kad žala civiliniams ieškovams atsirado tiek dėl A. R., tiek dėl D. J. nusikalstamų veiksmų, tačiau nenustatyta, kad kaltininkai veikė kaip bendrininkai, todėl padarytą žalą privalo atlyginti atitinkamomis dalimis.

Kolegija, spręsdama dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams, atsižvelgia į tai, kad D. J. tyčinis nusikalstamas veikimas, lyginant su A. R. padarytu neatsargiu nusikaltimu, pagal savo pobūdį yra žymiai pavojingesnis, todėl preziumuojama, kad D. J. savo veiksmais daugiau prisidėjo prie žalos atsiradimo, vadinasi, ir iš jo priteistina turtinės žalos atlyginimo dalis turi būti didesnė.

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas civilinio ieškinio klausimo išsprendimo dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl daiktinių įrodymų

Teismas, kiekvienu atveju, priimdamas nuosprendį turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 str.). Prokuroras skundu pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl dokumentų, paimtų pagal 2009-01-19 dokumentų paėmimo protokolą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. Š. (1 t., 9 b. l.), o taip pat dėl D. J. ir A. R. lyginamųjų rašysenos ir parašų pavyzdžių, grąžintų pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus lydraštį Nr. SE2-12-06-174 (1 t., 163 b. l.), saugomų Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Tačiau kiti prokuroro skunde minimi dokumentai – SODROS duomenys, paklausimai kitoms valstybės įstaigoms, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį, ankstesnių teismų nuosprendžių kopijos (2 t., 173, 175-176, 180-187, 192 b. l.), neatitinka nei BPK 91 str. aprašytų materialių objektų turinio, nėra turtas pagal BPK 72 ir 72³ str. ar kiti daiktai, kuriuos reikėtų sunaikinti, perduoti savininkams ar valstybės nuosavybėn, ar kt., todėl teismui atskirai pasisakyti dėl paminėtų dokumentų nebuvo teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 3 d., 4 d.,

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose išdirbti 40 valandų nemokamų darbų, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Į A. R. paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-15 iki 2011-05-13.

Iš A. R. priteisti civiliniam ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 28838,83 Lt (1/3) ir nukentėjusiajam A. K. 12430 Lt (1/3) turtinei žalai atlyginti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir sumažinti iš D. J. priteistų turtinių žalų atlyginimų sumas – atitinkamai civiliniam ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iki 57677,66 Lt (2/3), o nukentėjusiajam A. K. iki 24860 Lt (2/3).

Daiktinius įrodymus: sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-20 mokėjimo kvitą, pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) su fiskaliniais čekiais, banko DNB Nord dokumentus – 6 lapai, banko dokumentus – 15 lapų, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, ataskaitas SODRAI, darbo sutartis, 2008-11-20 akcininkų susirinkimo protokolą, Šiaulių apskrities VMI pranešimą, ataskaitas į VMI, darbo užmokesčio žiniaraštį, paimtus pagal 2009-01-19 daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolą ir saugomus Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS, grąžinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. D. J. ir A. R. lyginamuosius rašysenos ir parašų pavyzdžius, saugomus Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS, sunaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.