Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORAS distressed assets“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. N. procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tekintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

2004-01-10 AB bankas „Snoras“ (toliau – Bankas) ir atsakovas V. N. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL031126V990235 (toliau – Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui 4000,00 Lt kredito limitą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 4000,00 Lt kredito limitą grąžinti iki 2007-11-30, kiekvieno mėnesio 15 dieną mokant po 200,00 Lt, mokėti 16,95 procento dydžio palūkanas ir 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties galiojimo periodu atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl jam buvo skaičiuojami Sutartyje nustatyti delspinigiai.

2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 023-1237/2007 UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (dabar – UAB „SNORAS distressed assets“) nupirko iš Banko skolą, atsiskaitydama su Banku už perleistą reikalavimą, ir turi visas kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. 2008-02-15 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą adresu, kurį atsakovas nurodė Sutartyje kaip adresą kontaktams.

Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė iki šiol.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 023-1237/2007, 2007-11-29 reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo akto prie 2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijų matyti, kad Bankas ir UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas, perėjo reikalavimo teisės į visus pradinio kreditoriaus, t.y. Banko, skolininkus, įskaitant ir atsakovą V. N.. Iš byloje esančio 2008-02-15 pranešimo Nr. SRKV-IN-1347 matyti, kad skolininkas V. N. buvo informuotas apie tai, kad Bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“. Vadovaujantis Sutarties 11.1.10 p. ir 16.6 p., laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Pagal CK 6.63 str. 2 d., nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais, pagal CK 6.249 str. 1 d., pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Iš ieškovo pateikto Priedo prie 2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 023-1237/2007 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2007-11-29 atsakovo skola ieškovui sudarė 5890,95 Lt (negrąžintos paskolos dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5890,95 Lt negrąžintos paskolos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 5890,95 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Sutarties 9.3. p. nustatyta, kad tuo atveju, jei Bankas kreipiasi į teismą dėl pagal Sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškojimo sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutarties 9.2 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka bankui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kiekvieną dieną, sudaro net 73 procentus per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarties 9.2 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų bankui, moka 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartis sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Iš ieškovo pateikto Priedo prie 2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 023-1237/2007 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2007-11-29 atsakovui buvo priskaičiuota 2579,73 Lt delspinigių. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2579,73 Lt delspinigių. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 644,93 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 195,98 Lt (240,00 Lt x 77,16 proc.) žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,00 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.6., 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.210, 6.886, 6.889 str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. N. 5890,95 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt litų 95 ct) skolos, 644,93 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt keturi litai 93 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 6535,88 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,98 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt penki litai 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „SNORAS distressed assets“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.