Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. e2S-2096-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
e2S-2096-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10653-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
UAB „Nelgus“
Ieškovas
UAB „CRT Partner“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2096-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10653-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.18.1.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Nelgus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės UAB „CRT Partner“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CRT Partner“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei UAB „Nelgus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „CRT Partner“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nelgus“ 7357,68 Eur skolą, 2684,28 Eur palūkanas, 40 eurų išieškojimo išlaidas, 8,00 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto, piniginių lėšų areštą, kadangi to nepadarius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, bendrai 10 081,96 Eur sumai.Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytus motyvus bei pateiktus įrodymus, kuriais remiantis prašoma taikyti byloje ieškinio užtikrinimo priemonę, į tai, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, sprendė, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Nelgus“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nėra tikėtinai pagrindusi ieškinio, kadangi nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad ji pati atsakovei yra skolinga 2 061,54 Eur PVM iš užsienio valstybių, be to, reikalauja iš atsakovės neprotingai didelių palūkanų, kurias atsakovė prieštaravimais dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo prašys sumažinti iki protingo dydžio. Ieškovė kartu su prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovės blogą turtinę padėtį. Priešingai, ieškovės pateikta informacija liudija, kad atsakovė dirba stabiliai, darbuotojų kiekis bendrovėje iš esmės nekinta, jos atžvilgiu teismuose nėra ir nebuvo užvesta jokių civilinių bylų, o tuo metu buvęs nežymus įsiskolinimas nėra reikšmingo dydžio spręsti apie atsakovės nemokumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „CRT Partner“ teismo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą. Nors atsakovė prieštaravimuose nesutinka su ieškiniu, iš prieštaravimų turinio matyti, kad iš esmės atsakovė neginčija ieškovės reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo. Su atskiruoju skundu atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės reikalavimo pagrįstumą.Ieškovė neturi jokių galiojančių ir vykdytinų piniginių prievolių atsakovo atžvilgiu, todėl, atsakovė neturi ir negali turėti jokių priešpriešinių piniginių reikalavimų ieškovo atžvilgiu. Vertinant ieškinio sumos dydį pagal atsakovo finansines galimybes, galima spręsti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, tai pat, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė, siekdama paneigti minėtas prielaidas, privalėjo teismui pateikti atitinkamus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nelgus“ 7 357,68 Eur skolą, 2 684,28 Eur palūkanas, 40 eurų išieškojimo išlaidas, 8,00 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad ji pati atsakovei yra skolinga 2 061,54 Eur PVM iš užsienio valstybių, be to, reikalauja iš atsakovės neprotingai didelių palūkanų. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas, apeliantė skolos fakto neginčija, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, atsižvelgęs į tai, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės pateikta informacija liudija, jog atsakovė dirba stabiliai, darbuotojų kiekis bendrovėje iš esmės nekinta, jos atžvilgiu teismuose nėra ir nebuvo užvesta jokių civilinių bylų, o tuo metu buvęs nežymus įsiskolinimas nėra reikšmingo dydžio spręsti apie atsakovės nemokumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė nepateikė jokių jos gerą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Iš VĮ Registrų centrui pateikto 2017-05-08 – 2017-12-31 laikotarpio balanso matyti, kad atsakovės turimas turtas minėtu laikotarpiu sudarė 42 353 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 38 368 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23 427 Eur, visa ši suma sudaro per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Įvertinus paduoto ieškinio sumą, kuri sudaro 10 081,96 Eur, bei bendrovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, laikytina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia geros atsakovės finansinės padėties bei nepatvirtina neabejotinos jos galimybės įvykdyti teismo priimtą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Atsakovės pateikti įrodymai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu yra skolinga atsakovei 1 606,03 Eur grąžintino PVM, nepatvirtina neabejotinų atsakovės galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai, nepaneigia byloje konstatuoto poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė