Kauno apylinkės teismo nutartis

A. V., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones gynėjui advokatui P. L.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, 9 klasių išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuriam: 1) 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (15 veikų) padarymą paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis; 2) 2013 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nepakaltinamumo būsenoje padariusiam tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje). 2013 m. lapkričio 13 d., 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. spalio 9 d., 2016 m., balandžio 11 d., 2016 m. spalio 14 d., 2017 m. balandžio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęstas. 2017 m. spalio 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - pakeista priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą Pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. 2018 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas. 2018 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikintas, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. balandžio 1 d. apie 9.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia motina R. P. metu, tyčia suėmė ranka nukentėjusiajai R. P. už plaukų ir trenkė jos galvą į stalą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

A. V. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė V. J. paaiškino, kad ji tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nurodė, kad ekspertizės metu, tai yra ir šiuo metu A. V. taip pat serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, tai yra stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. paaiškino, kad A. V. yra jos sūnus. 2020 m. balandžio 1 d. apie 9.00 val. ji su savo sūnumi A. buvo namuose. Ji stovėdama prie spintelės ruošė kavą, A. jos paprašė cigarečių. Jai atsakius, kad neturi, A. V. ranka sugriebė jai už plaukų ir trenkė jos galvą į stalą, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą ir ant kaktos atsirado kraujosruva. A. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir prigrasino nesikreipti į policiją. Po šio smurto ji bijojo pranešti policijai, nes sūnus A. iš jos atėmė telefoną ir laikė savo kambaryje. Ji neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos, nes buvo namuose. 2020 m. balandžio 3 d. nakties metu, pamačiusi, kad sūnus miega ji tyliai išėjo iš savo namų, nuėjo į gaisrinę, kuri yra priešais jų namus ir pranešė apie įvykusi įvykį. Namo nesugrįžo, nes bijojo A. veiksmų, todėl gyveno pas kaimynę. Ji bijo savo sūnaus veiksmų, nes jis yra gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Paskutiniu metu A. V. vaistų nevartojo, todėl darėsi agresyvus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. paaiškino, kad R. P. yra jo sugyventinė. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir R. sūnus A. V.. 2020 m. balandžio 1 d. jis iš ryto buvo lauko virtuvėje, buvo užsiėmęs gyvūnų ruoša. Grįžęs namo, pamatė pas R. kaktoje gumbą. A. tuo metu buvo savo kambaryje. Jam R. gestu parodė link A. kambario, iš to jis suprato, kad A. motinos atžvilgiu smurtavo. Jis pats bijo R. sūnaus, nes pastarasis agresyvus. A. jį išleidžia iš namų, o motinos ne. Jis sekdavo kiekvieną jų žingsnį. Jis tikrindavo jų mobiliuosius telefonus, t. y. žiūrėdavo kam jie skambina, kas jiems skambina. Jo bijojo ir niekur nesikreipė pagalbos. 2020 m. balandžio 3 d. naktį, jam nieko nepasakiusi R. išėjo į netoliese esančią gaisrinę ir iškvietė pagalbą, t. y. policiją. Policija buvo atvykusi tą naktį, tačiau A. nesulaikė. Nuo tos nakties R. nebuvo grįžusi namo, bijodama A.. Ji gyveno pas kaimynę. A. tuo metu ieškojo motinos, tačiau jam nesakė kur ji yra. A. paskutiniu metu buvo agresyvus. Jis rakindavo duris, niekur neišleisdavo iš namų. Jam žinoma, kad jis gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 49-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. paaiškino, kad R. P. yra jos kaimynė kuri gyvena su sugyventiniu. Kartu su jais gyvena ir R. sūnus A.. 2020 m. balandžio 3 d., naktį pas ją atėjusi kaimynė R. pasakė, kad ją sumušė sūnus A.. Matė R. kaktoje sumušimą. Ji sakė, kad sūnus suėmęs už plaukų jos galvą trenkė į stalą. Ji bijojo grįžti namo, todėl iki 2020 m. balandžio 10 d. pas ją gyveno. Jie visi bijo R. sūnaus. R. P. buvo pas juos, ji buvo išsigandusi ir bijodama A. namo nėjo. Būdami namuose jie girdėjo kaip namuose rėkauja A.. Iš R. P. pasakojimų jai žinoma kad A. yra psichiškai nesveikas (t. 1, b. l. 52-53).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. balandžio 1 d. apie 9.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. V. smurtavo motinos - R. P. atžvilgiu, sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą į stalą (t. 1, b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16-18).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2020 m. balandžio 1 d. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. V. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės, negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; su juo negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes A. V. negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tiriamajam nustatytas psichikos sutrikimas bei išryškėjęs patopsichologinai mąstymo ypatumai (nuoseklumo, kryptingumo, vientisumo, adekvatiškumo stoka) įtakoja nepilną, netikslų savęs ir aplinkos suvokimą ir turi įtakos suvokaint savo veiksmus bei duodant apie tai teisingus parodymus. A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje) (t. 1, b. l. 97-101).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. V. 2020 m. balandžio 1 d. apie 9.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia motina R. P. metu, tyčia suėmė ranka nukentėjusiajai R. P. už plaukų ir trenkė jos galvą į stalą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu A. V. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. V. negali suprasti savo veiksmų esmės, negali duoti objektyvių parodymų teisme. A. V. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ( VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje) (t. 1, b. l. 97-101).

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. V., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į A. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti A. V. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal šios priemonės taikymo vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.