Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-214/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-06
Bylos Nr.
2K-214/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Masiokas (pirm.), Gintaras Goda, Aldona Rakauskienė (pran.)
Nuteistasis
L. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 2K–214/2007 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija2.6.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei–Lisauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios L. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria nuteistosios L. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą dėl priimtų sprendimų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteista už tai, kad 2005 m. liepos 12 d., 16.00–17.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo buto, esančio Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su I. R. metu tyčia dūrė jam peiliu į krūtinę, padarydama kiauryminę durtinę–pjautinę krūtinės žaizdą su poraktikaulinės arterijos ir krūtinplėvės bei II dešiniojo šonkaulio sužalojimais, tai sukėlė ūmų išorinį bei vidinį nukraujavimą ir nukentėjusysis mirė.

Kasaciniu skundu nuteistoji L. R. prašo peržiūrėti bylą.

Kasatorė teigia, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo išvada, jog niekas kitas, išskyrus ją, negalėjo nužudyti I. R., yra nepagrįsta. Teigia, kad namuose radusį sužeistą I. R., iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, pati bandė suteikti jam pagalbą. Policininko L. K., mačiusio I. R. lavoną, parodymai nėra pagrindas teigti, kad ji nužudė I. R. Liudytoja N. Ch., gyvenanti priešais jos namą, parodė, kad įvykio dieną jokio triukšmo negirdėjo, o atėjusi į jos (kasatorės) namus matė ant grindų gulintį I. R., kuriam ji tuo metu bandė suteikti pagalbą. Teisme jos motina liudytoja S. P. pirminių savo parodymų atsisakė ir paaiškino, kad apklausos metu jai buvo bloga, ji neprisiminė ką pasakojo. Liudytojos S. P. ir N. Ch. patvirtino jos (kasatorės) duotus parodymus teisme, kad I. R. dažnai girtavo, namo grįždavo sumuštas, jo ieškodavo nepažįstami asmenys, grasino nužudyti, padegti namą. Be to, liudytoja N. Ch. parodė įvykio dieną mačiusi, kaip I. R. namo parvedė du nepažįstami asmenys, o liudytoja V. K. teigė mačiusi, kaip I. R. namų link tempė du nepažįstami asmenys. Byloje nenustatyta, su kuo I. R. gėrė, kodėl jis namo atėjo basas. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad I. R. buvo sužalotas jos namo virtuvėje, nėra. Ekspertas dėl I. R. sužalojimo davė tikėtiną išvadą. Be to, kaip teigia kasatorė, įvykio vietoje ekspertą nustebino nedidelis virtuvėje buvusio kraujo kiekis. Ant jos drabužių rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai, nes, radusi jį sužeistą, bandė jam padėti. Ant peilio taip pat buvo rastas kraujas, nes ji pati peilį perdavė tyrėjui. Specialistų išvados dėl I. R. sužalojimų ir virtuvėje rasto peilio, kaip nusikaltimo padarymo įrankio, yra tikėtinos. Kasatorės nuomone, nusikaltimo įrankis nenustatytas. Smūgis nukentėjusiajam suduotas iš dešinės nugaros pusės, o ji yra kairiarankė. Be to, kasatorė teigia, kad nuoširdų prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu parašė ne savo noru. Apie tai pranešė prokurorui, tačiau jos skundas buvo atmestas. Teigia, kad savo vyro I. R. nenužudė, jokio motyvo tai padaryti neturėjo, savo namuose jam leido gyventi iš gailesčio bei kaltės jausmo dėl 1998 metais jam padaryto sužalojimo dėl neatsargumo.

Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas nutrauktinas.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminio šio Kodekso pažeidimų. BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti nuosprendžio apskundimo pagrindai, motyvai, kasatoriaus prašymas. Prašymas turi būti aiškus, nurodant konkrečią BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą galimo priimti sprendimo formuluotę.

Kasaciniu skundu nuteistoji L. R. ginčija įrodymų vertinimą, priimtų sprendimų pagrįstumą. Kasaciniame skunde prašymas nesuformuluotas, nei viena baudžiamojo proceso, o taip pat ir baudžiamojo įstatymo, norma, kuri, nuteistosios nuomone, buvo netinkamai taikyta, skunde nenurodyta.

Įrodymų vertinimas, nuosprendyje padarytų teismo išvadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, jeigu tai nėra susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. L. R. kasaciniame skunde iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, priimtoje nutartyje į visus nuteistosios argumentus atsakė.

Nesant nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kasacine tvarka nagrinėti nuteistosios L. R. skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 377straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios L. R. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Vytautas MasiokasGintaras GodaAldona Rakauskienė