Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-416/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
1-135-416/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas
D. K.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-416/2015Proceso Nr. 1-64-1-01183-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.;1.2.25.4.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2015-05-08

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui S. S., nukentėjusiųjų nepilnamečių E. K. ir E. K. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei D. K., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1962-10-05 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirba pagal individualios veiklos patentą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2014-08-02 apie 17.20 val., Mokolų gatvėje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Mokolų gatvėje, priešais Uosupio gatvės namą Nr. 1, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusių E. K. ir E. K., jas partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o E. K. - nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2014-08-02 apie 16.15 val. vairavo taksi automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo Mokolu gatve Marijampolės mieste link Vilkaviškio gatvės. Važiuojant, atkreipė dėmesį į iš dešinės - Uosupio gatve - atvažiuojantį „Audi“ modelio automobilį. Pamanė, kad automobilis gali nesustoti įvažiavus į sankryžą, todėl jį stebėjo. Privažiavus Uosupio g. namo Nr. 1 esančią perėją, pastebėjo joje tris mergaites, kurios bėgo. Jis stabdė vairuojamą automobilį, bet buvo per arti jų ir pėsčiųjų perėjoje automobilio priekine kaire puse partrenkė dvi mergaites. Viskas įvyko dėl neatsargumo, nes jo dėmesį patraukė ir išblaškė minėtas automobilis. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo. Patį civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau laiko ženkliai per dideliu. Prašo atsižvelgti, kad išlaiko šeimą yra pensininkas ir dirba pagal patentą tik kad prisidurti prie pensijos. Todėl jį prašo mažinti bei atsižvelgti, kad įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad sekančią dieną po įvykio nukentėjusiųjų atstovei ligoninėje davė 400 litų būtinoms išlaidoms, tačiau ieškinyje apie tai neužsimenama.

Teismas įrodymais byloje pripažino LR BPK 273 str., 291 str.2d.nustatyta tvarka ištirtus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei bylos rašytinę medžiągą, iš kurių matosi:

Iš nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolo matosi, kad 2014-08-02 apie 17.30 val. su seserimis J. ir E. K. priėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios Mokolų g., Marijampolės mieste. Jos atėjo nuo Uosupio gatvės namo Nr. 1. Prie perėjos sustojo, apsidairė į abi puses. Iš kairės matė atvažiuojantį tamsios spalvos taksi automobilį. Jis buvo apie 80 m atstumu nuo jų. J. išėjo į perėją pirma, o ji su E. už pusės žingsnio nuo jos. Jai įėjus į perėją apie 3 m pajautė, kaip kietas daiktas jai atsitrenkė į kairę koją ir ji nukrito ant pėsčiųjų perėjos. Atsikėlusi pamatė, kad nuo jos apie 1,5 m. atstumu ant perėjos gulėjo sesuo E.. Įvykio metu ji bei sesuo E. patyrė kūno sužalojimus(b.l. 20-21).

Iš nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolo matosi, kad 2014-08-02 apie 17.30 val. ėjo su seserimis J. K. ir E. K.. Ties perėja, esančia Uosupio gatvėje prie namo Nr.1, su seserimis sustojo ir apsidairė į abi puses, nematė jokio atvažiuojančio automobilio, todėl ėjo per gatvę. J. į pėsčiųjų perėją įžengė pirma, ji su seserimi E. vėliau. Perėjoje paėjo apie 2 metrus. Kas vyko toliau, neprisimina(b.l. 25-26).

Iš liudytoja apklaustos įstatyminės atstovės D. K. apklausos protokolų matosi, kad eismo įvykio metu sužalotos E. K. ir E. K. yra jos nepilnametės dukros. Eismo įvykio nematė. 2014-08-02 apie 17.00 - 18.00 val. jai paskambino dukra E. K. ir pasakė, kad ją su seserimi E. K., einant per gatvę, Marijampolės mieste. Tai įvyko pėsčiųjų perėjoje(b.l.39; 41).

Iš liudytojos J. K. apklausos protokolo matosi, kad 2014-08-02 apie 17.30 val. su seserimis Ernesta ir E. K. priėjo pėsčiųjų perėją, esančią prie Uosupio g. prie namo Nr. 1. Sustojo, apsidairė į abi puses. Ji iš kairės pusės matė atvažiuojantį tamsios spalvos taksi automobilį. Markės ir modelio nežino. Jis buvo toli, tikslaus atstumo nurodyti negali. Ji pirma įėjo į perėją. Nuėjus per perėją apie 2 metrus, atsisukusi į kairę pamatė, kad taksi vairuotojas nežiūri į priekį, o nusisukęs į dešinę. Pamanė, kad jis gali jų nepamatyti, todėl pradėjo bėgti. Bėgant išgirdo duslų garsą. Atsisukusi pamatė, kad abi jos seserys guli ant asfalto. Taksi automobilis sustojo ant perėjos, iš jo išlipo vyras, kuris seserims sakė, kad nepastebėjo jų, nes žiūrėjo į kitą automobilį(b.l.44).

Iš liudytojo V. D. apklausos protokolo matosi, kad 2014-08-02 apie 16.00 – 17.00 val. važiavo Mokolų gatve link R.Juknevičiaus gatvės Marijampolėje. Pamatė, kaip į pėsčiųjų perėją įėjo trys mergaitės. Apie 15 metrų nuo pėsčiųjų perėjos mažu greičiu važiavo juodos spalvos taksi automobilis. Mano, kad taksi automobilio vairuotojas turėjo galimybę laiku sustoti prieš pėsčiųjų perėją. Iš Uosupio gatvės išsuko dideliu greičiu ,,Audi“ automobilis, kuris iš kairės aplenkė taksi automobilį. Jo manymu šis automobilis taksi automobilio vairuotojo matomumui įtakos neturėjo. Automobilis mergaites partrenkė, kai jos buvo į pėsčiųjų perėją įėjusios apie du metrus(b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-08-02 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Marijampolėje, Mokolų gatvėje, priešais Uosupio gatvės namą Nr. 1. Įvykio vietoje yra pėsčiųjų perėja. Kelio ženklai Nr. 533 (pėsčiųjų perėja). Tarp automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės rato ir dešiniojo kelkraščio 1,50 m, tarp galinio dešinės pusės rato ir dešiniojo kelkraščio 2,10 m atstumas. Dešinės padangos stabdymo pėdsakas – 10 metrų. Kairės padangos stabdymo pėdsakas – 8 m. Ant pėsčiųjų perėjos fiksuota rusvos spalvos dėmė(b.l. 3-10); 2014-08-02 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fiksuota, jog sugadintas priekinės kairės pusės žibintas (b.l. 11); Alkotesterio kvitu Nr. 3666, kuriame užfiksuota, jog V. M. 2014-08-02 17.32 val. blaivus – 0,00 promilės alkoholio(b.l. 13); Specialisto išvada Nr. G694/14 (09), iš kurios matyti, kad E. K. konstatuotas dešinio kelio sąnario sumušimas ir nubrozdinimas, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.23); Specialisto išvada Nr. pG49/14 (09), iš kurios matyti, kad E. K. konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimai, veido sumušimas, plėštinės žaizdos kairio sėdmens srityje, o taip pat kraujosruva ir nubrozdinimai kaktoje, nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairio sėdmens srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.33).

Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę pagal kaltinimą ir teismui ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad V. M., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą D. K. prašo solidariai priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo V. M. 10 000,00 Eur neturtinės žalos dėl E. K. sužalojimo, 2000,00 Eur neturtinės žalos dėl E. K. sužalojimo, 299,00 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 150,00 Eur kuro išlaidų atlyginimo, kurias taip pat įvardina kaip patirtą neturtinę žalą.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl eismo įvykio nepilnametei dukrai E. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas - alkūnės sumušimas ir nubrozdinimas, dešinės kojos kelio sumušimas ir kojos nubrozdinimai. Nors suteikus pirminę pagalbą, dukra buvo išleista iš ligoninės, tačiau jos judesiai buvo riboti ir skausmingi beveik visą mėnesį. Dukra gerai mokosi, aktyviai sportuoja, pastoviai dalyvauja varžybose, garsina Lietuvos vardą, yra Pasaulio ir Europos čempionė, tačiau dėl eismo įvykio padarinių negalėjo gyventi įprasto gyvenimo būdo, praleido treniruotes, iki šiol dažnai skundžiasi kelio sąnario maudimu, kelio skausmai trukdo treniruotėse. Be to, E. K. eismo įvykio metu patyrė šoką, baimę, stresą dėl jos ir sesers sužalojimo. Eismo įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusios rūbai ir avalynė - žala vertinama 39 eurais. E. K. dėl eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - dešinio dilbio abiejų kaulų lūžimas, įtariamas kairio šlaunikaulio lūžimas, kairio klubo kirstinės 15cm ir 3cm žaizdos, galvos trauma, kurios pasekmės jaučiamos dar ir šiuo metu. Ji buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos chirurgijos skyriuje, kurio stacionare gydėsi nuo 2014-08-02 iki 2014-08-07 ir buvo operuota, susiūtos dvi 15 cm ir 3 cm kirstinės žaizdos, sugipsuoti ir atstatyti dilbio kaulai, gydomos mėlynės, gumbai, kraujosruvos, apie keturis mėnesius ji privalėjo lankytis pas specialistus. Eismo įvykio metu E. K. labai išsigando, patyrė didelį skausmą, stresą, išgyvenimų, likusių nemažų randų, kuriuos reikės šalinti plastinės chirurgijos būdu, nukentėjusioji bijo mašinų, bijo eiti per gatvę net ir vedama kartu už rankos, bijo ir tada, kai išgirsta užkuriamą mašiną net ir kieme, jai nuolat kartojasi galvos skausmai, gumbas kaktos srityje, likęs po autoįvykio patirtų sužalojimų pilnai neišnyko net ir po neurologo bei reabilitologo paskirtų procedūrų, ir vis pastebimas dar ir šiuo metu. Nukentėjusiosios gydymas truko ilgą laiką, pasikeitė jos įprastas gyvenimo būdas, negalėjo bendrauti su draugais, lankyti plaukimo treniruočių ir leisti atostogų laiką savo malonumui, net ir prasidėjus naujiems mokslo metams kurį laiką neįstengė normaliai rašyti, piešti, naudotis kompiuteriu, užsiiminėti sportu, buvo sunku ne tik apsirengti, užsirišti batus, bet ir pavalgyti, tad nuolatos ją reikėdavo maitinti, t.y. reikėjo padidintos priežiūros, dėl dešinės rankos traumos, ranką pastoviai skaudėdavo. Jos pakelti be pagalbos neįstengdavo. E. K. yra padidintos sveikatos rizikos grupėje, sirgusi ūmine limfoblastine leukemija, tokios operacijos, su pilna narkoze jai tik dar labiau gali pakenkti, ji ypatingai klaikiai ir siaubingai atsigauna po jos. Be to, nukentėjusiajai buvo gana dažnai daromos rankos rentgeno nuotraukos, tad šie spinduliai taip pat nėra į sveikatą. Eismo įvykio metu taip pat buvo sugadinti E. K. daiktai, dėl to patiriant 30 Eur turtinę žalą. Gydymosi laikotarpiu E. K. buvo reikalingas pagerintas maitinimas, kuriam išleista 100 eurų. Motina kiekvieną dieną važiavo pas dukrą į ligoninę nuosavu automobiliu, taip pat buvo reikalinga vežioti dukrą pas specialistus, į masažą, į perrišimus, į šildymus ir kt, kuro pirkimui patirtos išlaidos 130 eurų. E. ir E. K. reikėjo vežti kelis kartus pas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrėją apklausai, į Marijampolės valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl patirtų traumų ir sužalojimų dukroms nustatymo ir vykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą Marijampolės rajono apylinkės teisme, dėl to teko patirti papildomų kuro išlaidų, kurios vertinamos 150 eurų.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad prašoma priteisti suma per didelė, be to jo atsakomybė buvo apdrausta ir žalą atlyginti privalo draudimo bendrovė.

Civilinis atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovas atsiliepimu prašė tenkinti tik rašytiniais įrodymais pagrįstus ieškinio reikalavimus. Atsakovas pripažino nurodytas aplinkybes dėl E. K. asmeninių daiktų sugadinimo kaip tikėtinas, neginčija šio turtinio reikalavimo 39 Eur sumai. Dėl E. K. eismo įvykio patirtos turtinės žalos taip pat neprieštarauja atlyginti 30 Eur dydžio žalą, patirtą dėl eismo įvykio metu sugadintų asmeninių daiktų, tačiau nesutinka atlyginti 100 Eur išlaidų pagerintam maitinimui bei 280 eur išlaidų automobilio degalams: 150 Eur patirtos išlaidos vykimui į ikiteisminio tyrimo instituciją, į teisminį bylos nagrinėjimą, specialistų apžiūroms bei 130 Eur išlaidų, patirtų lankant dukrą, gydymosi įstaigose, nurodydamas, jog išlaidos nepagrįstos, jokiais rašytinais įrodymais. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis teismų praktika, E. K. ir E. K. prašoma priteisti neturtinė žala turėtų būti mažinama.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. V. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį VW Sharan, valstybinis numeris T10330, šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje nukentėjusioms padarytą žalą privalo atlyginti draudikas - draudimo bendrovė. Ir tik nepakankant draudimo atlyginimo-kaltinamasis V. M..

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiųjų E. ir E. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės D. K., ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad V. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai E. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusios patyrė stresą, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus ne tik įvykio metu, bet ir traumų gydymo procese. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusios patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pagrįstai galima daryti išvadą, kad tai turėjo neigiamos įtakos jų sveikatai, tačiau įrodymų, kad būtų ypatingai neigiami padariniai nėra. Nors ieškinys grindžiamas tuo, kad po patirtos traumos nepilnamečių sveikatos būklės pablogėjimas jaučiams iki šiol, tačiau medicininių dokumentų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikta.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui, V. M. automobilį vairavo būdamas blaivus.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, įvertinęs medicininius duomenis apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę jau po draudimo įmonės apskaičiuotos ir sumokėtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiųjų atstovės nurodoma patirtos neturtinės žalos sumos (10000 Eur ir 2000 Eur) yra aiškiai per didelės, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų atstovės prašoma priteisti E. K. ir E. K. neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė, o taip pat civilinio atsakovo –draudimo bendrovės išmokėta 1500 eurų draudimo išmoka yra per maža.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusioms, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –E. K.- 500 eurų, o E. K.- 3000 Eur. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų t.y. 17 264,00 Lt. dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali draudimo suma neturtinei žalai atlyginti, kaip jau buvo minėta – 17 264,00 Lt., todėl ši suma turi būti dalintina dviem nukentėjusiesiems, atsižvelgiant į padarytos neturtinės žalos dydį. Kadangi įstatymo nustatytos maksimalios draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, neatlyginta neturtinės žalos dalis priteistina iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų atstovės civilinis ieškinys dėl 130 Eur išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas atlyginimo, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę tokioms išlaidoms ir jų faktinį buvimą, šioje dalyje atmestinas. LR CPK 135 str. 2 numato, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis sekančią po įvykio dieną D. K. ligoninėje perdavė 400,00 litų būtinosioms išlaidoms. D. K. šį faktą pripažįsta ir neginčija.

Civiliniam atsakovui, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti išimtinai tik būtinąsias su sveikatos atstatymu susijusias išlaidas. Atsižvelgus į tai, jog sutrikus abiejų dukrų sveikatai, kas savaime reiškia, jog jomis rūpintis buvo reikalinga didesnė lėšų suma, pagrįstas ir įrodytas nukentėjusios paaiškinimais, prašymas dėl 100 Eur priteisimo pagerintam maitinimui, kuris paprastai yra būtinas siekiant stiprinti sergančio žmogaus sveikatą, gebėjimą sveikti, tenkintinas (CK 6.254 str., 6.263 str.). Nukentėjusiųjų atstovė patirtą turtinę žalą dėl autoįvykio metu nepataisomai sugadintų drabužių įvertino E. K. sugadinti rūbai- 30 Eur, žala dėl E. K. sugadintų rūbų įvertinta 39 Eur, reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Kadangi turtinės žalos dydis neviršija maksimalaus galimai atlygintino turtinės žalos dydžio pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d., vadovaujantis šia norma bei LR CK 6.254 str. 2d., nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas ieškovių Ernestos ir E. K. naudai priteistinas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Ieškinio dalis dėl 150 Eur išlaidų kelionėms į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, į Marijampolės rajono apylinkės teismą, specialistų apžiūroms dėl patirtų sužalojimų nustatymo, būtų priskirtinas proceso išlaidoms, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį šių išlaidų buvimą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo dar gali būti sprendžiamas, teismui pateikus įrodymus LR BPK 361 str. nustatyta tvarka.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta LR BK 281 str.1d., įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad V. M. už veiką, numatytą BK 281str.1d., kaip teisiamam pirmą kartą, skirtina baudos bausmė. Taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis skirtos baudos sumokėjimo terminas.

Išaiškintina, jog paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- (duomenys neskelbtini), įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, įvykio aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį 12 (dvylikos)MGL(451,92 eurų) bauda.

Taikyti LR BK 64¹str., ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, skiriant 8(aštuonių)MGL(301,28 eurų)baudą.

Paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- (duomenys neskelbtini), įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

V. M. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) E. K., gim 1997-10-08, gyv. (duomenys neskelbtini). naudai priteisti 500,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 39,00 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei E. K. atstovei, jos motinai, D. K..

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)( juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) E. K., gim 2004-06-04, gyv. (duomenys neskelbtini). naudai priteisti 3000,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 130,00 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei E. K. atstovei, jos motinai, D. K..

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika