Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Byla Nr. N-438-1631-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-438-1631-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. N-438-1631/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties R.P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados (toliau ir - Institucija) pareigūno 2009 m. kovo 25 d. nutarimu R.P. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Institucijos nutarime buvo konstatuota, jog R.P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. kovo 13 d. apie 17.20 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinės pirmajame aukšte ties liftu neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo (dujinio pistoleto „Olimpas 38“) į pilietį H.K., tuo savo veiksmais pažeisdamas Gnklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX705 redakcija) 34 straipsnio 5 punktą.

R.P. skunde Kauno apygardos administraciniam teismui prašė Institucijos nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad gynėsi nuo iš pasalų jį užpuolusio asmens, todėl veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi R.P. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad R.P. 2009 m. kovo 13 d. apie 17.20 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinės pirmajame aukšte ties liftu neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo dujinio pistoleto „Olimpas 38“ į pilietį H.K.. Teismo nuomone, R.P. kaltė, padarius ATPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, liudytojų parodymais. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog ginklą jis panaudojo savigynai, nes H.K. tariamai jį buvo suėmęs už kaklo. Teismas konstatavo, jog iš liudytojų parodymų spręstina, kad R.P. yra ūmaus charakterio, linkęs grasinti, kartais net smurtauti, todėl ir situaciją su H.K. galėjo įvertinti neadekvačiai. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R.P. tiesiogiai grėsė pavojus, arba jis siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad R.P. neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo gyvenamojoje zonoje, šaudymui neskirtoje vietoje, todėl buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 176 straipsnio 1 dalį.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliaciniame skunde R.P. atkreipia dėmesį į tai, jog pas policijos pareigūnus kreipėsi jis pats, o ne H.K.. Anot apelianto, jei jis pats būtų padaręs kokius nors priešingus teisei veiksmus, pats H.K. tikrai būtų kreipęsis į policiją ir pateikęs skundą dėl jo veiksmų. Tačiau šios aplinkybės policijos pareigūnai visiškai netyrė ir neanalizavo H.K. veiksmų apelianto atžvilgiu. Analogiškai pasielgė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Apelianto nuomone, panaudodamas šaunamąjį ginklą, t. y. šaudamas į H.K., jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

IV.

Bylos medžiaga patvirtina, jog R.P. pagal ATPK 176 straipsnį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nes 2009 m. kovo 13 d. apie 17.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinės pirmajame aukšte ties liftu neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo (dujinio pistoleto „Olimpas 38“) į kitą asmenį - H.K.. ATPK 176 straipsnis numato, jog neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose užtraukia baudą nuo 100 iki 400 litų su šaunamojo ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R.P. veika pagal ATPK 176 straipsnį kvalifikuota pagrįstai, nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Apeliantas padaryto ATPK 176 straipsnyje numatyto pažeidimo nepripažįsta, teigia, kad nagrinėjamu atveju panaudodamas šaunamąjį ginklą jis tik gynė save nuo pavojaus, susijusio su H.K. veiksmais. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX705 redakcija) 34 straipsnis numato, jog asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje numatytiems tikslams (tame tarpe ir savigynai). Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas teigia, kad šaunamąjį ginklą panaudojo, kai tai buvo neišvengiamai būtina, t. y. gindamas nuo H.K. užpuolimo, šie teiginiai vertintini tik kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma, byloje, išskyrus paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nėra surinkta bei apelianto pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas buvo užpultas (į jį kėsintasi pavojingu būdu), jam (jo asmeniui, turtui ir pan.) buvo daroma ar padaryta žala. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas R.P. vykstant tariamam užpuolimui ar iš karto (nedelsiant) po jo kreipėsi pagalbos į atsakingas teisėsaugos institucijas, kas galėtų objektyviai patvirtinti užpuolimo pavojingumą. Priešingai, informacija apie įvykį policijos įstaigai buvo pateikta tik po trijų dienų, t. y. 2009 m. kovo 16 d. (b. l. 17). Antra, liudytojas H.K., apklausiamas teisme, patvirtino, jog R.P. į jį šovė be jokios rimtos priežasties (paklausus „ko čia lankaisi svetimam name?”, b. l. 43). Akcentuotina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp H.K. duotų parodymų teisme bei rašytinio paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (b. l. 20) nėra, liudytojo išdėstyti faktai tarpusavyje sutampa ir yra nuoseklūs nuo pat įvykio, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų tikslumu. Trečia, iš byloje teismo apklaustos policijos pareigūnės A.N. bei liudytojo A.R. parodymų (b. l. 43) matyti, jog pats R.P. yra konfliktiško charakterio, linkęs grasinti, taip pat yra ne kartą grasinęs panaudoti šaunamąjį ginklą prieš kitus asmenis. Apibendrinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R.P. veiksmų pobūdį, pagrįstai konstatavo, kad buvo surinkta pakankamai R.P. kaltės įrodymų, jo veika tinkamai kvalifikuota kaip ATPK 176 straipsnio pažeidimas. Todėl, vadovaujantis ATPK 176 straipsnio nuostatomis, R.P. pagrįstai paskirta minimali ATPK 176 straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R.P. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R.P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados 2009 m. kovo 25 d. nutarimą palikti galioti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius