Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui V. S. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Prašyme nurodyta, kad atsakovas V. S. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiuose ūkiniuose pastatuose vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo (ardymo) veiklą, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo. Atsakovas nėra registruotas atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, neturi prievolių įvykdymą užtikrinančių dokumentų (laidavimo draudimo sutarties, banko garantijos ar maksimalios hipotekos), atsakovo civilinė atsakomybė nėra apdrausta.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 punktas nustato, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka.

Privalomasis nurodymas buvo surašytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y., kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovui privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdžius, pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Atsakovui V. S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, atsiliepimo į prašymą atsakovas nepateikė, į teismo posėdį taip pat neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčas byloje kyla dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento 2023 m. vasario 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-130, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2023 m. vasario 14 d. apžiūros metu nustatė, kad atsakovas V. S. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiuose ūkiniuose pastatuose vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo (ardymo) veiklą, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo. Atsakovas nėra registruotas atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, neturi prievolių įvykdymą užtikrinančių dokumentų (laidavimo draudimo sutarties, banko garantijos ar maksimalios hipotekos), atsakovo civilinė atsakomybė nėra apdrausta. Apžiūros metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios užfiksuotos 2023 m. vasario 20 d. apžiūros akte Nr. TVR-977 bei fotonuotraukose:

1. Ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant sienų prikalti demontuotų automobilių valstybiniai numeriai, sudėti įrankiai, kuriais atliekama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla;

2. Ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), primėtyta demontuotų automobilių valstybinių numerių, vidaus apdailos elementų, lempų, išorinių automobilinių veidrodėlių ir kitų smulkių automobilių dalių, ardymą lengvinančių aerozolių talpos;

3. Ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuojami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo metu susidarę automobiliniai priekiniai ir galiniai žibintai, kelios vidaus apdailos detalės, sėdynės, bamperiai;

4. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla vykdoma lauke, nes patalpose nepatogu dėl per mažo apšvietimo;

5. Už ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikomos 43 demontuotos eksploatuoti netinkamų transporto priemonės, iš kurių 4 automobiliai sudeginti su padangomis. Laužavietėje deginamos apdorojimo metu susidariusios atliekos, išardyti varikliai, greičių dėžės. Šioje zonoje yra prilaistyta variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekų, dyzelinio kuro atliekų, yra automobilių padangų;

6. Apžiūros metu V. S. nurodė, kad dalį automobilių perka pagal skelbimus, kitą dalį – iš asmenų, kurie patys pasiūlo nebereikalingą automobilį. Neneigė, kad vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą. Nupirktą automobilį išardo dalimis, atskirdamas skirtingos rūšies metalus, kuriuos vėliau priduoda metalo supirkimo aikštelėms. Kartais atskiras geros būklės automobilio dalis parduoda talpindamas skelbimus socialiniame tinkle („Facebook“). Dalį veikloje susidariusių atliekų sudegina vietoje o bamperius, paneles su prietaisų skydeliais, vidaus apdailos elementus išveža į Trakų rajoną. Susidariusią naudotą alyvą pila į automobilį ir naudoja kaip kurą;

7. Kieme stovėjo krovininis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio šono buvo užrašytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu naudojasi V. S.).

Departamentas 2023 m. vasario 22 d. V. S. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-130, kuriame nurodė nutraukti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, taip pat išrūšiuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklos metu susidariusias atliekas ir pateikti atliekų pridavimą patvirtinančius dokumentus. Departamentas konstatavo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 6¹ straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio reikalavimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. kovo 22 d.

Pasibaigus šiam terminui Departamento pareigūnai 2023 m. kovo 22 d. pakartotinai atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad privalomasis nurodymas Nr. PN-130 neįvykdytas, šią aplinkybę patvirtina Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. kovo 24 d. apžiūros aktas Nr. TVR-1821 su foto nuotraukomis.

Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, ar įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Šio straipsnio 4 punktas įtvirtina atsakomybės neišvengiamumo principą – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas teisinėn atsakomybėn, nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes.

Įstatymo 3 straipsnis numato, kad siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų (1 punktas); kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką (4 punktas); esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (8 punktas).

Teismas pažymi, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų, išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas turi pareigą įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus visa apimtimi ir apie jo įvykdymą nustatyta tvarka informuoti instituciją. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Departamento 2023 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-130 neįvykdė ir jo neginčijo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė Departamento 2023 m. vasario 22 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. PN-130 nustatytų reikalavimų. Atsakovas atsiliepimo šioje byloje nepateikė, jokių kitų prieštaravimų ar pastabų dėl pareiškėjo reikalavimo neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas patenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. S. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-130.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.