- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-139-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00776-2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- V. V., R. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams V. V., R. N. dėl skolos priteisimo ir atsakovų V. V., R. N. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų V. V. ir R. N. ieškovei UAB „Tomadas“ 7 565,04 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 565,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis po 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. N. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir nurodė, kad ieškovei nėra skolingas, kadangi 2013-07-17 priverstinai nuvežus transporto priemonę VW PASSAT, jis nebebuvo šios transporto priemonės savininkas, nes 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje ją pardavė V. V.. Prašo jo atžvilgiu preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
3. Atsakovas V. V. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir nurodė, kad 2013-07-17 padarė administracinį pažeidimą – paliko automobilį neleistinoje vietoje. 2013-07-19 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK su prašymu dėl automobilio atsiėmimo ir sužinojo, kad automobilis priverstinai nuvežtas į mokamą stovėjimo aikštelę, priklausančią ieškovei. Gavęs policijos leidimą atsiimti automobilį, tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė pareikalavo sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą 800 ar 850 Lt. Kadangi tokių pinigų neturėjo, be to ir automobilis tiek nevertas, todėl ieškovė atsisakė automobilį grąžinti. Ieškovės 2013-07-19 veiksmai dėl automobilio neatidavimo, pateikus jai policijos leidimą, yra neteisėti, nes ieškovė privalėjo automobilį grąžinti ir tik po to, jam nesumokėjus už automobilio saugojimą, kreiptis į teismą. Ieškovė yra nesąžininga, nes net 4 metus ir 6 mėnesius nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ir sąmoningai „užaugino“ skolą. Jo finansinė padėtis yra labai sunki, turi 9 vaikus, du vaikai su negalia, o pajamos mažos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimą. Priėmė ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinio reikalavimų dėl 7 565,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 565,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus atsakovo R. N. atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Panaikino 2018-02-21 preliminaraus sprendimo dalį dėl 7 565,04 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 565,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus atsakovo R. N.. Priteisė iš atsakovo V. V. ieškovei UAB „Tomadas“ 1000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovui R. N. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 138 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už atsakovo atstovavimą bei 15 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Išdėstė teismo sprendimo įvykdymą ir nustatė, kad atsakovas V. V. priteistą 1000 eurų skolą ieškovei UAB „Tomadas“ turi sumokėti per 12 mėnesių,
5. Teismas, nustatęs, kad R. N. pardavė automobilį VW PASSAT V. V., kuris būdamas automobilio savininku ir padarė administracinį teisės pažeidimą, priėmė ieškovės atsisakymą solidariai priteisti skolą iš R. N. panaikino preliminaraus sprendimo dalį dėl 7 565,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 565,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus atsakovo R. N. ir šioje dalyje bylą nutraukė (CPK 140, 430 str. 6 d.).
6. Likusioje dalyje dėl skolos priteisimo iš V. V., teismas sprendė, kad ieškovė žinodama, jog transporto priemonės daugiau saugoti nebereikia, 4 metus delsė, nesiėmė visų galimų priemonių, kad automobilis nebūtų saugomas neribotą laiką, todėl atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, prašomą priteisti sumą iš atsakovo V. V. sumažino iki 1000 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Tomadas“ prašo: 1) iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo, motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „atsakovo V. V. paaiškinimu ir liudytojos D. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas, gavęs leidimą, tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę dėl automobilio grąžinimo, tačiau jis nebuvo grąžintas todėl, nes ieškovė iškart pareikalavo sumokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą“; „<...> spręstina, kad atsakovas dar 2013 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo, bet jis nebuvo jam grąžintas, nes buvo pareikalauta sumokėti prieš transporto priemonės atsiėmimą (CPK 178, 185 str.)“; „Akcentuotina ir tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už visą saugojimo laikotarpį nepagrįstas ir dėl to, kad sutartis galioja iki 2016-04-01, o sutarties pratęsimo galimybė nenumatyta (9 p.)“; 2) Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kuria iš ieškovės priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų R. N. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1.Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomi teiginiai, kuriuos prašoma pašalinti yra nepagrįsti, išvados padarytos remiantis tik paties atsakovo ir liudytojos D. J. paaiškinimais. Be to, apeliantui nėra suprantama kaip pirmosios instancijos teismas gali pateisinti V. V. pasyvumą net ir gavus ieškovės raginimus. Taip pat teismo sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, dėl sutarties galiojimo tik iki 2016-04-01 ir sutarties pratęsimo galimybės nebuvimo, nes po sutarties pasibaigimo jos pagrindu atsiradę teisinei santykiai nenutrūko, jie yra tęstinio pobūdžio.
7.2. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovo R. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pats atsakovas dar iki transporto priemonės priverstinio nuvežimo teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ nebuvo išviešinęs juridinio fakto apie automobilio nuosavybės teisės perleidimus. Kadangi atsakovo R. N. atžvilgiu ieškinys pareikštas dėl jo paties pasyvių veiksmų, todėl jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) UAB „Tomadas“ apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir išnagrinėjęs sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Byloje sprendžiami dėl motyvų iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų vienam iš atsakovų priteisimo pagrįstumo klausimai.
11. Apeliantė (ieškovė) taip pat prašo prijungti prie bylos pridedamą rašytinį įrodymą – UAB „Tomadas“ direktorės A. P. 2012 m. sausio 2 d. įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiame straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2013-03-25 sudarė sutartį Nr. 40-IL-1024 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugų (toliau – sutartis). Pagal 2013-07-17 gautą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų iškvietimą ieškovė priverstinai nuvežė transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta dėl atsakovo V. V., kuris vairavo transporto priemonę, padaryto administracinio teisės pažeidimo, o 2013-07-19 Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsakovui V. V. išdavė leidimą pasiimti transporto priemonę, tačiau jis transporto priemonės neatsiėmė. Pagal sutarties 4.1.2. papunktį transporto priemonių pasaugos įkainis sudaro 4,56 Eur už vieną parą. Automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-01-30) ieškovės aikštelėje buvo saugomas 1 659 dienas, todėl ieškovė paskaičiavo atlyginimą už priverstinį automobilio saugojimą 7 565,04 Eur. Ieškovė atsakovams R. N. 2014-06-02, 2017-02-19 ir V. V. 2017-06-19, 2017-06-28 siuntė pranešimus, ragindama sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Pirmosios instancijos teismas 2018-02-21 priėmė preliminarų sprendimą priteisdamas ieškovės prašomą skolą iš abiejų atsakovų solidariai, o gavęs atsakovo R. N. prieštaravimus, 2018 m. spalio 10 d. sprendimu preliminarų sprendimą atsakovo R. N. atžvilgiu panaikino, bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovės 500 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu sprendimu teismas ieškovės naudai priteisė iš atsakovo V. V. 1000 Eur skolą (ją išdėstė sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį), 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovė dėl priteistos iš atsakovo V. V. sumažintos sumos dydžio sprendimo neginčija tik nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytais teismo argumentais ir prašo juos pašalinti.
14. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (LR CPK 270 str.). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai (LR CPK 270 str. 4 d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (LR CPK 279 str. 4 d.). Apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė priimto ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Prašymas pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, atitinka reikalavimą iš dalies panaikinti teismo sprendimą, todėl suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 str.).
15. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „atsakovo V. V. paaiškinimu ir liudytojos D. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas, gavęs leidimą, tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę dėl automobilio grąžinimo, tačiau jis nebuvo grąžintas todėl, nes ieškovė iškart pareikalavo sumokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą“; „<...> spręstina, kad atsakovas dar 2013 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo, bet jis nebuvo jam grąžintas, nes buvo pareikalauta sumokėti prieš transporto priemonės atsiėmimą (CPK 178, 185 str.)“; Apeliantė prašo panaikinti šiuos teismo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo V. V. teismui pateiktuose prieštaravimuose išdėstytas faktines aplinkybes, jo ir liudytojos D. J. paaiškinimus teismo posėdžių metu ir į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamos teismo išvados, teiginius „atsakovo V. V. paaiškinimu ir liudytojos D. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas, gavęs leidimą, tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę dėl automobilio grąžinimo, tačiau jis nebuvo grąžintas todėl, nes ieškovė iškart pareikalavo sumokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą“; „<...> spręstina, kad atsakovas dar 2013 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo, bet jis nebuvo jam grąžintas, nes buvo pareikalauta sumokėti prieš transporto priemonės atsiėmimą (CPK 178, 185 str.)“ vertina kaip atitinkančius nustatytas aplinkybes. Tokia išvada darytina, nes Sutarties 3.13 punkte numatyta paslaugos teikėjo (ieškovės) pareiga 24 valandas per parą užtikrinti transporto priemonių grąžinimą asmenims, pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę nereikalaujant iš šio asmens susimokėti už paslaugas. Be to, pati ieškovė savo 2017-04-05 rašte nurodo, kad V. V. 2013-07-27 kreipėsi raštu į Šiaulių AVPK dėl transporto priemonės (23 b. l.). Kadangi automobilis atsakovui V. V. nebuvo grąžintas net 1659 dienas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir sutarties nuostatas, padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas V. V., turėdamas policijos išduotą leidimą, kreipėsi į ieškovę dėl transporto priemonės atsiėmimo, tačiau ieškovė sutarties 3.13 punkte numatytos pareigos nevykdė ir automobilio negrąžino ir teiginiais, kuriuos ieškovė prašo pašalinti, apie tai sprendime pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo šalinti iš teismo sprendimo apeliantės nurodomų teiginių. Šie teiginiai yra teisingi, pagrįsti ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes.
16. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat nurodyta „Akcentuotina ir tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už visą saugojimo laikotarpį nepagrįstas ir dėl to, kad sutartis galioja iki 2016-04-01, o sutarties pratęsimo galimybė nenumatyta (9 p.).“ Šį teiginį apeliantė prašo taip pat panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2013 m. kovo 25 d. „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugų“ sutarties Nr. 40-IL-1074 9 punktą, pažymi, jog jame įtvirtinta, kad „sutartis galioja iki 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties pratęsimo galimybė nenumatyta“. Būtent ši sutarties formuluotė ir atkartota teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, todėl apeliantės prašymas ją pašalinti, savaip interpretuojant sutarties nuostatą ir analogišką teismo teiginį, neva, kad sutartis yra tęstinio pobūdžio, ne tik, kad yra nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas priimdamas byloje sprendimą savo išvadas dėl ginčo dalyko grindžia bylos medžiaga, t. y. rašytiniais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Pabrėžtina, kad šiuo atveju tarp šalių – ieškovės ir atsakovų kilęs ginčas yra dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ne dėl ieškovės ir trečiojo asmens Šiaulių apskrities VPK 2013 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. 40-IL-1074 sąlygų plečiamojo (numanomo ar galimo) aiškinimo, apie ką bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu net nebuvo svarstoma, nes ieškovė tokio reikalavimo nekėlė, todėl pašalinti iš teismo sprendimo apeliantės prašomą teiginį, kuris įrašytas pagrįstai, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nėra jokio pagrindo ir šis apeliantės prašymas netenkintinas.
17. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir į aplinkybes dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, priteisė iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. N., kurio atžvilgiu byla nutraukta, naudai. Savo poziciją grindžia CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir tuo, kad atsakovas R. N. savalaikiai (dar iki transporto priemonės priverstinio nuvežimo) teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ neišviešino juridinio fakto apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą (įsigijo 2013-06-19, perleido 2013-06-27 (89 b. l.)), ir taip suklaidino ieškovę. Anot apeliantės, jeigu R. N. būtų išviešinęs automobilio perleidimo faktą, apeliantė šio atsakovo atžvilgiu ieškinio aplamai nebūtų jam pareiškusi.
18. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežasties, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ši įstatymo norma yra skirta ir taikoma ne šalių elgesiui iki proceso (šiuo atveju net beveik 5 metams (2013-06-19 – 2013-06-27) iki tol, kol buvo pareikštas ieškinys) teisme pradėjimo, o būtent pradėjus procesą teisme ir jo metu. Kitoks CPK 94 straipsnio normos aiškinimas neatitiktų ne tik civilinio proceso esmės, bet ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įtvirtinto civilinio proceso kodekse tarp šalių, paskirties.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį iš pradžių solidariesiems atsakovams R. N. ir V. V., nors transporto priemonės valdytojas tuo metu buvo V. V., kas ieškovei, kaip matyti iš ieškinio įžanginės dalies, buvo žinoma. Iš esmės, ieškovė pareikšdama ieškinį teismui ir įvardindama ieškinyje du atsakovus – R. N. ir V. V., rėmėsi tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2013-06-19 sutartimi, kurią kaip galima suprasti, pateikė ieškovei VĮ Registrų centre oficialiai įregistruotas buvęs transporto priemonės prieš R. N., savininkas. R. N. po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 21 d. preliminaraus sprendimo priėmimo pateikus prieštaravimus ir nurodžius, kad jis nėra transporto priemonės, kuri saugoma daugiau kaip 4 metus ieškovės aikštelėje savininku, teismas priimdamas galutinį skundžiamą sprendimą, R. N. atžvilgiu preliminarų sprendimą panaikino ir bylą nutraukė, tačiau priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ R. N. patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos R. N. priteistos pagrįstai, nepriklausomai nuo to ar atsakovas R. N. penki metai iki bylos iškėlimo teisme išviešino šį faktą, ar ne, dėl sekančių priežasčių. Pirma, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nebe pirmus metus užsiima transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo už atlygį paslaugomis, kas reiškia, jog turi patirtį skolų už saugomus automobilius išieškojime. Antra, reikšdama ieškinį teismui (2018-02-06), ieškovė rėmėsi beveik 5 metų senumo transporto-priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (2013-06-19) ir iki galo neįsitikino, kad būtent atsakovas R. N. yra saugomo automobilio savininkas ir tinkama byloje šalis, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Trečia, CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežasties, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovo R. N. procesinis elgesys buvo tinkamas – teismo pareigą pateikti prieštaravimus įvykdė laiku, į teismo posėdį atvyko, bylinėjimosi išlaidų galimai savo netinkamu elgesiu procesu metu nedidino, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šių išlaidų nepriteisti. Taigi, remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos R. N. naudai priteisimo kaip nepagrįstus ir prašymo panaikinti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, netenkina.
20. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.