Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-982-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
2S-982-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Labanoro regioninio parko direkcija, Molėtų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-982-275/08

Teisėjas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.;

106.4.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 18 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,kolegijos teisėjai pranešėja Danutė Kutrienė ir Romualda Janovičienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Labanoro regioninio parko direkcija ir Molėtų rajono savivaldybės administracija.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. G. teismui pateikė pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Inturkės k.v., Golių kaime, Molėtų rajone yra išlikę buvusios sodybos statinių liekanos.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi atsisakė priimti V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį su priedais pareiškėjai. Teismas nurodė, kad CPK 445 str., nustatantis sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, numato, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 str. nustato, kad teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 d. pateiktas juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas nėra išsamus ir teismas turi teisę nustatyti kitokius, nei numatyta šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, juridinę reikšmę turinčius faktus, jei įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareiškime nurodyta, beje tai patvirtina ir Utenos apskrities archyvo pažyma, jog Golių kaimo 1964-66 metų ūkinėje knygoje, D. A., K. ūkio asmeninėje sąskaitoje Nr. 226, yra įrašyti ūkiniam kiemui priklausantieji iki 1918 metų statyti pastatai: gyvenamasis namas ir tvartas, kurie sudegė 1965 m. Taigi pati pareiškėja nurodo, jog Golių kaime buvo A. D. priklausantys pastatai (šiuo metu yra likę jų pamatų liekanos) ir tą faktą patvirtina archyvo pažyma, todėl nėra pagrindo papildomai nustatinėti juridinę reikšmę turinčio fakto apie šių pastatų egzistavimą. Be to Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nustato, jog draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Pareiškėja turi archyvinę pažymą apie A. D. sodybos buvimą Golių k., Inturkės sen., be to pareiškėja gali gauti vietovės ar kitus planus, kuriuose yra pažymėta A. D. sodyba, tai yra pareiškėja gali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi pareiškėja neišnaudojo visų įstatyme nurodytų galimybių, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas turinčiu juridinę reikšmę faktu, sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes ir kuris gali būti nustatomas teismo sprendimu. Teismas atsisakė priimti pareiškimą, kadangi jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-09-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos V. G. pateiktą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo priimti. Nurodo, kad tinkamo teismo proceso samprata apima ne tik šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir teismo nepriekaištingą nuostatų laikymąsi. Teismui tenka pareiga tiksliai įvardinti ir nurodyti įrodymus, bei aplinkybes kuriais grindžiamas teismo procesinis sprendimas. Priešingu atveju konstatuotina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o tai yra tokio sprendimo negaliojimo pagrindas. Jei teismas nurodo, kad pareiškėja neišnaudojo visų įstatyme nurodytų galimybių, tai taip pat privalėjo tiksliai nurodyti koks norminis teisės aktas reglamentuoja tokias galimybes. Bet koks teismo priimame procesiniame sprendime (šiuo konkrečiu atveju nutartyje) išdėstytų išvadų pagrindas privalo būti išsamiai išanalizuotas, t.y. ne tik pačiam teismui, bet ir proceso šaliai, kurios atžvilgiu priimamas sprendimas, turi būti aiškus teismo nurodomo išvadų pagrindo teisingumas ir pagrįstumas kitų byloje pateiktų įrodymų ar proceso šalies nurodytų argumentų atžvilgiu. Formali skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo nutartis neabejotinai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kadangi kiekviena proceso šalis turi teisę į objektyvų ir betarpišką ir pagrįstą teismo priimamą procesinį sprendimą, atitinkantį teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus. Skundžiama teismo nutartimi buvo užkirstas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui. Civilinio proceso paskirtis - užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo nutartis taip pat neatitinka įstatymo keliamų privalomų turinio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

Asmeniui pateikus teismui pareiškimą, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas turi patikrinti, ar pateikto pareiškimo forma ir turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Šioje stadijoje teismas nesprendžia reikalavimų pagrįstumo ir šalių tarpusavio santykių teisinio kvalifikavimo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar asmuo pateikė įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Inturkės k.v., Golių kaime, Molėtų rajone yra išlikę buvusios sodybos statinių liekanos. Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodydamas, jog pareiškėjos į bylą pateiktas dokumentas – 2008-04-25 Utenos apskrities archyvo pažyma Nr. N4-1158 „Dėl A. D. ir A. D. šeimos ūkinio kiemo pastatų“, patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, t.y. jog žemės sklype, esančiame Inturkės k.v., Golių kaime, Molėtų rajone yra išlikę buvusios sodybos statinių liekanos, todėl nėra pagrindo papildomai nustatinėti juridinę reikšmę turinčio fakto apie šių pastatų egzistavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo argumentu ir pažymi, kad pareiškimo priėmimo metu negali būti vertinami įrodymai pareiškimo pagrįstumo aspektu. Teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įrodymai civilinėje byloje vertinami iš esmės dviem etapais: pirmasis etapas, kai juos vykstant teisminiams ginčams vertina byloje dalyvaujantys asmenys, ir antrasis etapas, kai juos sprendimų priėmimo kambaryje, priimdamas sprendimą byloje, galutinai vertina teismas. Akivaizdu, kad pareiškimo priėmimo stadijoje negali būti sprendžiama dėl pareiškimo pagrįstumo. Todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino 2008-04-25 Utenos apskrities archyvo pažymą Nr. N4-1158 „Dėl A. D. ir A. D. šeimos ūkinio kiemo pastatų“ dar pareiškimo priėmimo stadijoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad pareiškėjos V. G. pareiškimas nenagrinėtinas teisme, taip pat nepagrįsta. Kolegija pažymi, kad teismui nustačius, jog pareiškėja gali kitokia tvarka gauti jos prašomus nustatyti juridinius faktus patvirtinančius dokumentus, pareiškimas gali būti atmestas, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad dėl to ginčas nenagrinėtinas teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškimo priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos teises nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas pareiškimas yra pakankama prielaida procesui prasidėti, tačiau pareiškimo priėmimo klausimo iš esmės spręsti negali, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į išdėstytą, klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėRomualda Janovičienė