Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovo V. Jarino įmonės „Plastmasė“ direktoriui V. Jarinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Jarino įmonės „Plastmasė“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-214/2011 pagal ieškovo V. Jarino įmonės „Plastmasė“ ieškinį atsakovui UAB „Druskininkų Rasa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1573 Lt skolą, 16 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, 65 Lt bylinėjimosi išlaidas, 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas V. Jarino įmonė „Plastmasė“ 2009-12-21 išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovui UAB „Druskininkų rasa“ už transporto paslaugas maršrutu Lietuva – Latvija, Latvija – Lietuva, iš viso 1 573 Lt sumai (b. l. 5). Nustatyta, jog tarp šalių 2009-12-18 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis – užsakymas. Maršrutas – Kauno raj., Lapės – Latvija. Iškrovimas – Maxima Latvija Sia, Kekavos ov., Kekavos pag. „Abras“, Rigos raj., Latvija. Vežimo kaina – 650 Lt + PVM. Vežimo sutartyje tarp kitų standartinių sutarties sąlygų buvo numatyta papildoma sąlyga „nesušaldyti“. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje nurodyta, kad prekės nepriimtos todėl, kad prekės užšaldytos“ (b. l. 7, 43-44). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vežėjas – ieškovas į krovinio iškrovimo vietą krovinį pristatė sušaldytą, tuo neįvykdydamas nurodytos sutarties sąlygos. Teismas pažymi, kad sutartyje taip pat yra ranka padarytas prierašas „Tentas, temperatūra nereguliuojama, garantijų neteikime“. Ieškovo atstovas teigia, kad šis prierašas buvo padarytas ieškovo savininko. Be to, šalys ir anksčiau yra bendradarbiavusios, todėl ieškovas žinojo, kad atsakovo transporto priemonės, kuriomis vežamas krovinys, nėra skirtos apsaugoti krovinį nuo temperatūrų skirtumo. Atsakovo atstovė nurodo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo sutarta dėl papildomos sąlygos, t.y. aplinkybių, kurios nurodytos sutartyje padarytu prierašu ranka. Pareiga įrodyti teiginį, kad šalys susitarė, jog krovinio užšalimo rizika tenka atsakovui, kyla ieškovui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sutartyje padarius prierašą ranka, tokia papildyta sutartis buvo išsiųsta atsakovui ir kad tokią pakeistą sutartį atsakovas akceptavo. Kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų, vežėjas krovinį į iškrovimo vietą pristatė sušaldytą, todėl jis buvo atsisakytas priimti, t.y. neišduotas gavėjui, tuo pažeista sutarties sąlyga krovinio nesušaldyti. Teismui nustačius, kad ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, be to, šalys nebuvo susitarusios dėl krovinio gabenimo atgal (ieškovas prašo priteisti ir užmokestį ir už krovinio gabenimą atgal, t. y. maršrutu Latvija – Lietuva), ieškinį atmetė. Atmetus ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas išieškojo į valstybės biudžetą iš ieškovo.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2011-01-25 sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) teismas netinkamai aiškino kaip tarp įmonių sudaromos krovinių gabenimo sutartys, teismas nepagrįstai laikė, jog krovinių gabenimo sutartys yra prisijungiamosios, t. y. užsakovas pateikia sutarties sąlygas ir vežėjas arba sutinka su jomis, arba nesutinka, tačiau tai yra paprastos sutartys sudarytos suderinus abiejų šalių bendrą valią;

2) atsakovas prisiėmė sau riziką gabenti krovinį transportu kuris negali apsaugoti krovinio nuo temperatūrų svyravimo;

3) jeigu atsakovui būtų netikusios sutarties papildymo sąlygos jis nebūtų pateikęs krovinio gabenimui dar du kartus iš eilės;

4) atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, nes jis neapmokėjo nei už vieną krovinio pervežimo paslaugą, jis tik dalį sumokėjo po to, kai buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo;

5) tarp šalių nebuvo susitarta dėl krovinio pargabenimo atgal ir apmokėjimo už šias paslaugas, nes nei viena iš šalių nesitikėjo jog krovinys bus nepriimtas, tačiau taip nutikus, vežėjas buvo priverstas krovinį pargabenti atgal ir dėl to ieškovas patyrė papildomų išlaidų, kadangi atsakovas pats prisiėmė riziką gabenti krovinį transportu, kuris nėra skirtas apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) sutartyje, ties žyma papildoma informacija yra aiškiai nurodyta krovinio vežimo sąlyga – neužšaldyti, kuri buvo esminė atsakovui, kitaip jis nebūtų sudaręs Krovinio pervežimo sutarties;

2) užsakovas sutiko tik su atspausdintomis sutarties sąlygomis, dėl sutarties pakeitimo valios nebuvo išreiškęs, todėl ieškovo vienašališkas sutartyje atliktas prierašas ranka - „tentas, temperatūra nereguliuojama, garantijos neteikiame“, nėra sutarties pakeitimas;

3) nustačius, jog vežėjas (ieškovas) pažeidė sutartį – sušaldė krovinį, ko pasekoje jis gavėjo nebuvo priimtas, teismas pagrįstai laikė, jog atsakovui nekyla pareiga mokėti pervežimo kainą.

Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis-užsakymas (toliau – sutartis) (maršrutas Kauno r., Lapės – Latvija), kurioje numatyta, kad apmokėjimas už pervežimo paslaugas vykdomas abipusiu susitarimu, po to kai vežėjas grąžina užsakovui dokumentus (CMR krovinio važtaraščius ir kt.), patvirtinančius krovinio pristatymą užsakovo nurodytu adresu. Šios sutarties papildoma sąlyga buvo pristatyti krovinį nesušaldytą. Apeliantas šioje sutartyje yra padaręs įrašą prie papildomos sąlygos „NESUŠALDYTI“ – „tentas, temperatūra nereguliuojama, garantijų neteikiame (b. l. 6). Prekės iš apelianto (vežėjo) buvo nepriimtos, nes atvežtos užšaldytos (b. l. 7, 43-44).

Byloje kilo ginčas, ar apelianto papildoma (pakeista) sutarties sąlyga („tentas, temperatūra nereguliuojama, garantijų neteikiame“) buvo šalims galiojanti, t. y. ar buvo akceptas su papildomomis sąlygomis (CK 6.178 str.2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.178 str. 2 d. numatyta, kad atsakymas į ofertą <...>, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavęs atsakymą, nedelsdamas nepareiškia prieštaraująs tokiems papildymams ar pakeitimams. Atsakovas nurodo, kad atsakymo į ofertą (pateiktą sutartį), su apelianto nurodomais papildymais, negavo, t. y. jis nežinojo apie apelianto padarytus sutarties papildymus (ranka padarytus prierašus), kuriuos apeliantas neaišku kada padarė. Apeliantas nurodo, kad sutartį su padarytais papildymais išsiuntė atsakovui faksu, tačiau jokių įrodymų tam nepateikė. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, <...>. Nagrinėjamu atveju, apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad atsakymas į ofertą (sutartis su papildymais) atsakovo buvo gautas, t. y. atsakovas žinojo apie akceptavimą su papildymais, nekeičiančiais sutarties sąlygų esmės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, kad jis akceptavo sutartį su savo pasiūlytomis papildomomis sąlygomis. Todėl laikytina, kad šalims galiojo sutarties sąlyga – krovinį pristatyti nesušaldytą, ir atsakomybė (rizika) už tai tenka apeliantui (vežėjui), kuris priėmė vežti krovinį pagal sudarytą sutartį ir tinkamai neįvykdė sutarties (CK 6.200 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.205 str. 1 d. numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą <...>. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. 1 d. numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, apmokėjimas už pervežimo paslaugas vykdomas abipusiu susitarimu, po to kai vežėjas grąžina užsakovui dokumentus (CMR krovinio važtaraščius ir kt.), patvirtinančius krovinio pristatymą užsakovo nurodytu adresu. Nagrinėjamu atveju, apeliantas (vežėjas) krovinį pristatė užšaldytą, t. y. sugadintą, todėl jis nebuvo priimtas ir apeliantas jį parvežė atgal atsakovui. Taigi, apeliantas neįvykdė tinkamai sutarties, neįteikė (neišdavė) krovinio gavėjui, o grąžino jį atsakovui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui neatsirado pareiga apmokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (CK 6.808 str. 1 d.), o apeliantas neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už, iš esmės, nesuteiktą paslaugą (CK 6.154 str. 1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.