Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojui Tomui Balčiūnui,

išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo Tomo Balčiūno 2014 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-15 pakeitimo ir skirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Tomas Balčiūnas 2014 m. sausio 16 d. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 067669 už tai, kad 2014-01-13 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-16 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvežė ir saugojo mišrias statybines atliekas, neturėdama teisės tvarkyti tokių atliekų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įmonei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo Nr. VR-4.7-V-02-262 sąlygas. Protokole V. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjęs V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Tomas Balčiūnas 2014 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino V. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 3000 Lt baudą.

Teismo posėdžio metu V. K. palaikė savo skundo reikalavimus, prašė sumažinti jam skirtą baudą. Papildomai paaiškino, kad dėl pažeidimo jam viskas išaiškinta, jis viską suprato, ateityje tokie dalykai nepasikartos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima keletu veiklų, pagrindinė – antrinės žaliavos, tai yra metalo laužo surinkimas ir pardavimas, toliau ardymo, remontavimo darbai pagal galimybes ir suvirinimo paslaugos. Norėjo pasitvarkyti teritoriją, todėl dalis mišrių statybinių atliekų atsidūrė pas juos, bet tiesiog buvo perspėti ir iš karto sustabdė, nes tiesiog tai veiklai reikia pasikoreguoti leidimą, o šito jis nespėjo pasidaryti. Šiuo metu jo įmonėje dirba 23 žmonės. Įmonės apyvarta 2013 metais buvo virš 1 mln. Lt, bet apyvarta apyvartai nelygi, nes antrinių žaliavų verslas šiai dienai yra nuostolingas ir įmonės situacija nėra tokia gera šiai dienai. Dar įvertinant tai, kad jis turi du studentus vaikus ir du nepilnamečius, tai ta suma nėra tokia didelė.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Tomas Balčiūnas nurodė, kad, jo nuomone, V. K. yra padaręs nusižengimą, tačiau iš principo, iš aplinkosauginės pusės kažkokios tai baisios žalos aplinkai padaryta nebuvo, ten yra pramoninė teritorija, ten niekada nebuvo augalų įtrauktų į Raudonąją knygą, negyvena jokie gyvūnai, tuo labiau, negyvena aplinkui jokie žmonės, todėl dalinai sutinka su V. K. prašymu, kad būtų sumažinta bauda. Jis, vadovaudamasis galiojančiu ATPK, V. K. turėjo paskirti nuobaudą ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose kaip įmonės vadovui. Skirdamas nuobaudą jis atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi, kad įsipareigojo pašalinti, todėl buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, o mažesnė nei minimali bauda, pas juos nėra praktikuojama skirti. Bet, jeigu teismas mano esant reikalinga, ir atsižvelgs į šeimyninę padėtį, į dar kažkokias reikšmingas aplinkybes, tai jis neprieštaraus, jeigu bauda bus sumažinta. Kadangi jie šiuo atveju neskaičiavo žalos ir kadangi nebuvo kažkas ypatingo padaryta, kažkokia kenkiamoji veika, nežuvo augalai, gyvūnai, tai jis neprieštarautų, kad bauda būtų sumažinta iki prašomos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Šio straipsnio sankcijoje numatyta, jog už tokius pažeidimus piliečiams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įmonei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo Nr. VR-4.7-V-02-262 sąlygas, kadangi 2014-01-13 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-16 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvežė ir saugojo mišrias statybines atliekas, neturėdama teisės tvarkyti tokių atliekų, todėl pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. V. K. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tai yra 2014 m. sausio 13 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-16 bei paties V. K. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis nurodė, kad dėl įvykusio fakto apgailestauja, visus nustatytus trūkumus įsipareigoja pašalinti per nustatytą terminą. Nutarimą priėmusi institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams nuo 3000 Lt iki 6000 Lt. Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pažeidėjo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, įsipareigojo nustatytus trūkumus pašalinti (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šias aplinkybes Nutarimu V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo paskirta minimali ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda. Kaip matyti iš pateikto skundo, pats pareiškėjas Nutarime nurodytų aplinkybių neginčija ir prisipažįsta, jog padarė pažeidimą. Tačiau V. K. prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, tai yra prašo paskirti jam 200 Lt dydžio baudą. Institucijos, surašiusios Nutarimą, atstovas, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nagrinėjant V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą klausimas dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo sprendžiamas, kadangi jų institucijoje tokia praktika nėra taikoma, tačiau jis neprieštarauja, kad paskirta bauda būtų sumažinta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N62-3659/2009).

Teismo vertinimu, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo V. K. atžvilgiu galimybę, atsižvelgia į tai, kad Nutarimu V. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, kuri turi būti skiriama juridinių asmenų vadovams, kad V. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, įsipareigojo pašalinti nustatytus trūkumus, kas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir į padaryto pažeidimo pobūdį, kad V. K. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, aplinkai didelė žala nepadaryta (žala net nebuvo paskaičiuota), nustatyti trūkumai pašalinti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. K. – niekada nėra teistas, administracine tvarka baustas seniai už mažareikšmį pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, taip pat niekada nėra baustas už TIPK taisyklių pažeidimus, turi keturis vaikus, iš kurių du studijuoja, du yra nepilnamečiai, jo vadovaujamos įmonės metinė apyvarta, V. K. teigimu, iš tikrųjų nėra didelė ir įmonės situacija šiai dienai nėra tokia gera. Be to, pažymėtina, kad institucija, surašiusi nutarimą, neprieštarauja, kad V. K. paskirta bauda būtų sušvelninta. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tai yra, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. mažesnę baudą nei ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, tačiau didesnę nei prašė pažeidėjas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. K. skundas tenkintinas iš dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo Tomo Balčiūno 2014 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-15, priimtas V. K. atžvilgiu, keistinas bei V. K. skirtina švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo Tomo Balčiūno 2014 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-15 ir V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 1 dalimi bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą (nutartį) – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į AB bankas „DnB NORD“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT06 4010 0424 0002 0155, įmokos kodas 40100. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.