Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir nubaustas 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. l d., 2 d., prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių ir 25 parų laisvės atėmimo bausmės dalinai pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmės dalį, ją pakeičiant BK 65 str. l d. l p. a. papunkčiu į laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė bausmė – laisvės aėtmimas 1(vieneriems) metams 6 mėnesiams ir 30 parų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais iš nenustatyto asmens įsigijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno narkotinę medžiagą, o būtent: nenustatytu būdu ir aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo popierinį paketą su nedideliu kiekiu, tai yra 0,759 gramo augalinės kilmės narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias laikė savo dėvimuose rūbuose, 2007-05-18 gabeno automobiliu Audi - 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Varakiškės kaimo, Šeimenos seniūnijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės, prie esančios kavinės „Santa Barbara“, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o paketas su nurodyta narkotine medžiaga rastas apie 16.30 val. Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose, padarius G. S. asmens kratą.

Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba ją sušvelninti, arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad su priimtu teismo nuosprendžiu iš esmės sutinka, tik mano, jog, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, jis keistinas, nes paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti sušvelninta. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusižengimams (BK 11 str. 3 d.), kadangi BK 259 str. 2 d. yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), ir paskyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, nors nuosprendyje nurodoma, kad tai yra viena iš švelniausių bausmės rūšių. Anot apelianto, jis savo veiksmais jokios žalos niekam nepadarė, rastas narkotinių kedžiagų kiekis nesiekia net 1 gr, todėl paskirta (nors ir galutinė) l metų 6 mėnesių ir 30 parų laisvės atėmimo bausmė yra itin griežta ir visiškai neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nei kitų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu mokosi Kauno technologijos universitete Architektūros fakultete, norėtų užbaigti mokslą, kadangi dėl praeityje autoįvykio metu patirtos traumos jau buvo priverstas vieneriems metams mokymąsi nutraukti. Be to, jokių kitų įstatymų pažeidimų nėra padaręs, nėra charakterizuojamas neigiamai, todėl nesutinka su teismo argumentu, jog jo asmenybė laikoma neigiama ir jau besiformuojančia kriminaline.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. numatytų esminių BPK pažeidimų, kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, dėl ko teismas buvo šališkas, o jo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl paskirtos neteisingos bausmės analizuotini kartu su pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. G. S., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo būtent nedidelį kiekį (0,759 g) augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias laikė savo dėvimuose rūbuose. Pirmosios instancijos teismas nesprendė G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo, kas patvirtina, jog bylos aplinkybės nėra išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso įstatymas.

Nuosprendyje teismas privalo išdėstyti visus byloje surinktus ir valstybinio kaltinimo pateiktus duomenis, juos pripažinti arba nepripažinti įrodymais bei pateikti įrodymų vertinimo analizę. Skundžiamame nuosprendyje aprašyti kaltinamojo G. S., liudytojų Ž. B., A. P., D. P. parodymai, išdėstyta byloje esanti rašytinė medžiaga, konstatuota, jog šie duomenys pripažintini kaltinamojo kaltės įrodymais. Tačiau šių įrodymų teismas neanalizavo, jų neįvertino įrodymų viseto aspektu, o tik apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog kaltinamojo kaltės įrodymai yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis teismo nustatytomis ir išdėstytomis aplinkybėmis tyčiniais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. S., taip pat neišsamiai įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, bei padarė prieštaringas išvadas dėl bausmės rūšies paskyrimo.

Skiriant bausmę nuteistajam, neįvertinos tos aplinkybės, kad jis dienine forma studijuoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete bakalauro studijose, yra tik iš dalies darbingas.

Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad G. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. priskiriama nesunkiems tyčiniams nusižengimams, nes Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnyje reglamentuojamas tik nusikaltimų, bet ne baudžiamųjų nusižengimų klasifikavimas į tam tikras grupes. Be to, iš pradžių traktuojama, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo visumą, sprendžia, jog kaltinamajam G. S. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia bausmės rūšis netgi nenumatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje), tačiau po to nurodoma, kad skiriama viena iš švelniausių bausmių - areštas. Pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo išdėstytiems motyvams, nuteistajam G. S. visgi paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą pačią griežčiausią, bet ne švelniausią bausmę - areštą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis G. S. analogišką nusižengimą padarė būdamas teistas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei pusei paskirto laiko.

Neteisingai nurodytas ir pagrindas, kuriuo remiantis subendrinamos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės, bei galutinės bausmės terminas. Kadangi teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo principą, turi būti nurodyta, jog atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. (nuosprendyje neteisingai nurodyta BK 64 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos BK 50 str. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Taigi nuosprendyje neteisingai nurodytas galutinės bausmės terminas, išreiškiant jį paromis (turi būti ne 30 parų, o 30 dienų, kas prilygsta 1 mėnesiui).

Iš aukščiau paminėtų argumentų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, principą (LR BPK 20 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, jis naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.