Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. B. , tretysis asmuo L. P. , dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui A. P. 25 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25000 Lt sumą nuo 2007-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atmetė kitą ieškinio dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas perdavė atsakovui rangos sutartimi sulygtą darbą: nėra pateikti perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose būtų numatyta, kokie perduoti ir priimti darbai ir jų sumos, ar yra darbų trūkumų, ar užsakovas atsisako priimti darbus, šalys tiksliai nenurodė konkrečių darbų atlikimo terminų (CK 6.652 str.), padarė išvadą, kad šalys iš esmės tinkamai neįgyvendindamos savo teisių ir pareigų, nors turėjo patirties rangos teisiniuose santykiuose, prisiėmė atitinkamą riziką. Teismas konstatavo, jog atsakovas, pripažinęs, jog yra priėmęs iš ieškovo darbus už 24000-25000 Lt sumą, neįrodė, kad šią sumą yra sumokėjęs ieškovui. Teismas laikė, jog teisingausia ir protingiausia priteistina suma iš atsakovo ieškovui sudaro 25000 Lt, t.y. priimtų darbų sumos dydis, kurį pripažįsta ir atsakovas (CK 1.5, 6.38 str.), nes pagrindo besąlygiškai vadovautis UAB „Ekspertika“ duomenimis nėra, nes skaičiavimai atlikti tik 2006-01-01 kainomis, o pats ieškovas teigia, kad sutartis buvo sudaryta dar 2003 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, be to, nėra įrodyta, ar medžiagos priklausė ieškovui, ar darbai buvo atlikti be trūkumų.

Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Tai, kad pagal žodinę rangos sutartį sutarti gaminiai buvo pagaminti ir perduoti atsakovui, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pats atsakovas neginčijo tos aplinkybės, jog jam buvo perduoti ieškinyje nurodyto asortimento ir kiekio gaminiai, jis tik ginčijo gaminių kainos nustatymo laiką bei tai, kad į kainą nepagrįstai įskaičiuotas PVM mokestis, statybvietės ir kitos išlaidos.

Teismas visiškai neįvertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo – Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-11-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-203-06 ir prie civilinės bylos Nr. 2-1695592/2008 prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. reikalavimą nurodyti argumentus sprendimo motyvuojamojoje dalyje, dėl kurių priėmė ar atmetė vienus ar kitus įrodymus.

Teismas neatsižvelgė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovo jam perduoti gaminiai neatitiko normalių tokiems gaminiams keliamų kokybės reikalavimų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis UAB „Ekspertika“ duomenimis, gautais atlikus skaičiavimus tik 2006-01-01 kainomis, nors rangos sutartis buvo sudaryta 2003 m. liepos – rugpjūčio mėn. Ieškovo gaminių kaina nustatytina ne ankstesnėmis kaip 2005 m. pradžios kainomis atsižvelgiant į tai, kad 2006-12-13 sprendimu, kurioje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, nustatyta, jog gaminius ar dalį jų ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė 2005 m. pradžioje.

Teismas privalėjo pats nustatyti ieškovo pagamintų ir atsakovui perduotų gaminių kainas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Be to, pats ieškovas pripažino, kad iš atsakovo gavo 25 000 Lt atlygį už darbus.

Teismas neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje konstatuotą aplinkybę, jog ieškovas be 24 000 Lt iš atsakovo yra gavęs 8 200 Lt už rangos sutarties vykdymą, kas patvirtina, jog ieškovui buvo sumokėta už atliktą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad 2003 m. liepos - rugpjūčio mėnesį ieškovas su atsakovu sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas pagamino ir perdavė atsakovui medžio gaminius:

2004 m. kovo 22 d. - 60 kv. m. uosinių apdailos lentelių luboms;

2004 m. balandžio 16 d. - 50 kv. m. pušinių apdailos lentelių šlaitams;

2004 m. gegužės 4 d. - visų namo durų bei langų angų tvirtinimo detales (plunksnas) iš pušies;

2004 m. birželio 28 d. - 9 dvivėres uosines lauko duris;

2004 m lapkričio 13 d. - 5 dvivėrius uosinius langus ir 7 paprastus uosinius langus;

2004 m. lapkričio 26 d. - 16 uosinių laiptų pakopų;

2005 m. vasario mėnesį - tikslių išmatavimų uosines detales 11 vidaus durų.

Atsakovas pagamintus medžio gaminius priėmė, tačiau už juos nesumokėjo. Ieškovas jo pagamintų medienos dirbinių kainą nustatęs pagal kelių įmonių gaminančių analogišką produkciją vidutines kainas, prašė priteisti iš atsakovo 77 130 Lt.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė šalis siejančius santykius, pagrįstai konstatavęs, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir šių santykių pagrindu sprendė ginčą. Tokią teismo išvadą patvirtina ieškovo ir jo atstovo, atsakovo ir jo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimai, byloje apklausto liudytojo A.S. parodymai (b.l. 85) ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, medžio gaminių įvertinimo ataskaita, medžio dirbinių apžiūros 2006-09-21 aktas (baudž.byla Nr. 20-2-203-06, b.l. 59-60, 44-46, 47). Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-03884-528/2006, kurioje dalyvavo ir ieškovas A. P. , ir atsakovas A. B. , konstatuotos aplinkybės, kad gaminius ar dalį jų ieškovas pagamino ir perdavė, o atsakovas juos priėmė 2005 m. pradžioje (b.l. 6-7).

Tačiau kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti, kurie iš medžio gaminių perduoti atsakovui, ar jie kokybiškai padaryti, o taip pat nėra galimybės pagal byloje esančius įrodymus juos įvertinti. Ieškovas nurodė, kokius gaminius jis pagamino iš medienos ir perdavė juos atsakovui, o pastarasis visus jo nurodytus gaminius priėmė ir sumontavo į statomą namą. Atsakovas iš esmės neneigė, kad ieškovas jam gamino byloje nurodytus gaminius, tik nurodė, kad gaminiai buvo nekokybiški ir kai kurie nebaigti gaminti – pusfabrikačiai. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis perdavė jo pagamintus gaminius, patvirtina jau minėtas teismo sprendimas, o taip pat UAB „Ekspertika“ vertinimo metu surašytas 2006-09-21 apžiūros aktas (b.l. 17), kuriame konstatuota, jog namo apžiūros metu rasti ir apžiūrėti įrengti gaminiai. Apžiūros metu dalyvavo ir aktą pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šiame akte nurodyti gaminiai atitinka ieškovo nurodytus jo pagamintus gaminius, išskyrus 11 vnt. vidaus durų detalių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apžiūros metu durys buvo įrengtos, natūralu, kad tokių detalių nebuvo, o jos buvo įdėtos į duris. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad objekte rasti gaminiai yra pagaminti kitų rangovų, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nėra galimybės nustatyti, kokius gaminius pagamino ieškovas.

Dėl gaminių kokybės kolegija pažymi, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, arba tokia sutartis nesudaryta rašytine tvarka, kaip yra nagrinėjamoje byloje, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (Civilinio kodekso 6.663 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus įrodymų apie tai, jog jis pareiškė pretenzijas ieškovui dėl gaminių kokybės, kolegija daro išvadą, kad atsakovas sutiko su ieškovo jam perduotų darbų apimtimi ir kokybe. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsakovas priimdamas darbus, o darbus jis priėmė, nes visus gaminius sumontavo į statomą namą, turi patikrinti, ar jam perduodami darbai atlikti kokybiškai ar nėra jokių akivaizdžių trūkumų, apie kuriuos reikėtų pažymėti aktuose ir pan. Kolegija nurodo, jog atsakovas, priimdamas ieškovo atliktus darbus turėjo pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe perdavimo – priėmimo aktuose nurodyti darbų trūkumus ar kitus prieštaravimus dėl atliktų darbų. Tokiu būdu, nepasinaudojus įstatymo numatyta galimybe pareikšti pretenziją dėl trūkumų darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu tie trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovui įrodžius, kad jis atliko darbus, o atsakovas juos priėmė, atsiranda pagrindas reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškovui už atliktus darbus (Civilinio kodekso 6.655 straipsnis).

Kolegija iš dalies sutinka tiek su ieškovo, tiek su atsakovo apeliacinių skundų motyvais dėl gaminių kainos nustatymo. Pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog gaminių kainos negalima nustatyti. Iš jau minėtų šalių paaiškinimų bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 11-12) darytina išvada, kad šalys susitarė dėl gaminių kainos nustatymo metodo – pagal kelių įmonių gaminančių atitinkamus gaminius pateiktų kainų vidurkį. Naudodamas šiuos duomenis, ieškovas paskaičiavo gaminių kainą, kuri yra 59 130 Lt be medienos vertės. Pagal tarp šalių buvusį susitarimą šia kaina galima būtų vadovautis, tačiau jau minėtame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad ieškovo pagamintų medžio gaminių kaina yra 52 025 Lt (b. l. 17). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 p.), bet jos turi prejudicinę galią šioje byloje. Šią nustatytą gaminių kainą patvirtina ir UAB „Ekspertika“ atliktas vertinimas, kuris nėra paneigtas kitais bylos įrodymais. Šis įvertinimas yra tikslesnis už ieškovo pritaikytu metodu paskaičiuotą įvertinimą, nes UAB „Ekspertika“ vertino konkrečius ieškovo pagamintus gaminius, o ieškovas paskaičiavo savo gaminių kainą lyginamuoju metodu, todėl šia kaina yra pagrindas remtis nustatinėjant atsakovo privalomą sumokėti atlygį už ieškovo atliktą darbą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas gaminius gamino kaip privatus asmuo, jis nemokėjo valstybei pridėtinės vertės mokesčio bei socialinio draudimo mokesčio, kuris yra įskaičiuotas į darbo sąnaudas (b.l. 16), todėl šios dvi sumos turi būti iš nurodytos sumos išskaičiuotos. Už darbą ieškovas turi teisę gauti (52 025 Lt – 6 713 Lt – 7 936 Lt =) 37 376 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Ekspertika“ nustatinėjo gaminių kainą, į kurią nebuvo įskaičiuota šiems gaminiams reikalingos pagaminti medienos kaina, nes tokia užduotis iš ikiteisminio tyrimo organų jai buvo pavesta (baudž.byla Nr. 20-2-203-06, b.l. 42), tokią užduotį atliko bendrovė (b.l. 15-16). Ieškovas remdamasis jau minėtu šalių sutartu produkcijos kainos nustatymo metodu pateikė savo medžiagų vertinimą, pagal kurį medžiagų panaudotų gaminiams gaminti kaina yra 18 000 Lt. Atsakovas šiai kainai nuginčyti įrodymų neteikė, jis nurodė, jog gaminiai buvo gaminami iš jam priklausančios medienos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti taip pat nepateikė įrodymų. Kai jau nustatyta, šalys rašytinės rangos sutarties nebuvo sudariusios, iš kurios galima būtų spręsti apie ieškovo nurodytą aplinkybę, todėl nesant atskiro susitarimo tarp šalių, jog darbas atliekamas iš atsakovo medžiagos, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.647 straipsnio 1 d. kolegija daro išvadą, kad darbas buvo atliekamas iš ieškovo medžiagos. Įrodymų, kad atsakovas ieškovui pateikė medieną gaminiams gaminti, byloje nėra. Atsakovas dar yra nurodęs, kad jis medieną įsigijo iš buvusio namo savininko kartu su nebaigtu statyti namu, tačiau šio argumento jokiais kitais įrodymais nepagrindė. Tokiu būdu vadovaujantis įrodymų vertinimo pusiausvyros principu yra pagrindas spręsti, kad medienos kaina gaminiams pagaminti yra ieškovo nurodyta suma, t.y. 18 000 Lt.

Atsakovas dar yra nurodęs, jog jis medienos pirkimui ieškovui yra davęs pinigus. Ši aplinkybė yra iš dalies patvirtinta ir ji konstatuota Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, kuriame nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo yra gavęs 8200 Lt dydžio sumą už medžiagas ir transportą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pasirašytas raštelis apie nurodytų pinigų paėmimą iš atsakovo (civ.byla Nr. 2-3884-528/2006, b.l. 116). Kolegija sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nevertino šių pinigų gavimo aplinkybės, sprendimą dalyje keičia ir šią sumą pripažįsta, išskaito iš ieškovui priteistinos iš atsakovo sumos. Viso atsakovas turi sumokėti ieškovui (37 376 Lt + 18 000 Lt – 8 200 Lt =) 47 176 Lt. Dėl išdėstyto kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus – liudytojų parodymus - apie pinigų - 24000-25000 Lt perdavimą ieškovui už atliktą darbą. Teismas pagrįstai nesivadovavo apklaustų liudytojų parodymais apie pinigų perdavimą, nes pinigų perdavimo faktai negali būti įrodinėjami liudytojų parodymais, todėl tokie įrodymai nėra leistini įrodymai byloje (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Ieškovas šią apelianto nurodytą aplinkybę neigia, o atsižvelgiant į tai, kad piniginiai santykiai tarp šalių buvo įforminami raštiškai, ką patvirtina byloje, prijungtoje prie šios bylos, esantys rašteliai (civ.byla 2-3884-528/2006, b.l. 9, 116). Atsakovas yra nurodęs, kad nuo 2004 metų pradėjo nepasitikėti ieškovu, nes pastarasis netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, todėl atsakovo paaiškinimai apie pakankamai didelės sumos perdavimą ieškovui be raštelių, neįtikėtini, ir teismui nebuvo pagrindo jais vadovautis. Kolegija atsižvelgdama į atsakovo veiksmus perleidžiant ieškovo įsipareigojimus pagal paskolinį raštelį dėl 24 000 Lt trečiajam asmeniui M. N. (civ.byla 2-3884-528/2006, b.l. 11-12), neatsiskaičius su ieškovu pagal rangos santykius, nors pats atsakovas nurodė, kad pagal raštelį perduoti ieškovui pinigai buvo susiję su rangos santykiais, sprendžia, kad atsakovas vengė atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, tuo elgėsi nesąžiningai. Būtent pagal raštelį gautus pinigus ieškovas pripažino gautus kaip avansą pagal rangos santykius, dėl ko nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pripažino kitus gautus be raštelio pinigus 24 000-25 000 Lt sumoje, jis atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas dėl skolos priteisimo dydžio, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (40 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme didintinos: žyminis mokestis už ieškinį (47 176 Lt x 3% =) 1 415,28 Lt , išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 2 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų: ieškovas 1 564 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 114), atsakovas 802,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 108). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų skundai tenkinti iš dalies – ieškovui priteista skola padindinta 22 176 Lt, nuo šios sumos priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo (22 176 Lt x 3% = 1 415,28 Lt ( (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo A. B. ieškovui A. P. 25 000 Lt skolą padidinti iki 47 176 Lt, 750 Lt žyminį mokestį padidinti iki 1 415,28 Lt, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 2000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 47 176 Lt sumą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. 665,28 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą A. P. .