Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros atstovui T. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2015-04-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros (toliau – Institucija) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius T. A. surašė K. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad atlikus 2015-02-27 14.00 val. neplaninį Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, buvo nustatyta, jog K. Z., būdamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku, mokesčio 2014 m. už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijai ir mokestį už valstybinių gamtos išteklius pateikė nesilaikydamas kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos, t. y., deklaraciją pateikė ir mokestį sumokėjo 2015-02-25, tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 str. 4 d. reikalavimus, todėl patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 86 str., K. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 86 str., padarymą paskirta 362 Eur bauda.

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, K. Z. padavė 2015-05-04 skundą dėl Institucijos 2015-04-15 nutarimo, prašydamas nutarimą panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 86 str., nutraukti ir jo veiką perkvalifikuoti iš ATPK 86 str. į ATPK 172¹ str. numatytą pažeidimą bei skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nurodė, jog nutarimas jį nubausti pagal ATPK 86 str. priimtas neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, vien tik pavėluotas deklaracijos pateikimas negalėjo būti kvalifikuojamas nei kaip gamtos išteklių naudojimo, nei kaip aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. Z. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir palikti galioti 2015-04-15 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis (ATPK 256 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. Z. veika (mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus išteklių naudojimo deklaracijos nepateikimas ir nesumokėjimas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius), kuri pažeidė jos padarymo metu galiojusias teisės normas, kvalifikuota pagal ATPK 86 str., tuo pažeisti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 str. 4 d. reikalavimai.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą. Šio įstatymo 7 str. 4 d. nurodyta, jog mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

ATPK 86 str. nustatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, todėl, norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 86 str., be kita ko, turi būti nustatyta, kad buvo pažeisti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai arba aplinkos apsaugos reikalavimai, ir atsakomybę pagal šią teisės normą turėtų užtraukti pareigos aplinkai saugoti nevykdymas.

Tačiau, teismo vertinimu, mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus išteklių naudojimo deklaracijos nepateikimas laiku Institucijai negali būti vertinamas kaip gamtos išteklių naudojimo reikalavimo pažeidimas. Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 str. 1 d., gamtos išteklių išgavimas (naudojimas) – tai medžiojimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 10 d.). Taigi, deklaracijos nepateikimas niekaip nesusijęs su reikalavimais, keliamais gamtos išteklių naudojimui.

Be to, minėta, kad atsakomybę pagal ATPK 86 str. gali užtraukti ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas. Kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 p., aplinka – tai gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos, o šio įstatymo 1 str. 2 p. nustatyta, kad aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Taigi, akivaizdu, kad mokesčio deklaracijos nepateikimas taip pat nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Deklaracijos nepateikimas aplinkai jokio neigiamo poveikio tiesiogiai nedaro ir neigiamų pasekmių jai betarpiškai nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62-3733/2009). Vertinant objektyviuoju požiūriu, reikalavimas pateikti nagrinėjamą deklaraciją tiesiogiai ir betarpiškai aplinkos apsaugoti negali. Teisiniu požiūriu šiuo atveju pažeisti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo reikalavimai, kas liudija, jog ši veika visų pirma susijusi su mokesčių administravimu, o ne su aplinkos apsauga. Nagrinėjamo mokesčio deklaracijos nepateikimas laiku tik netiesiogiai gali būti laikomas susijusiu su gamtos išteklių naudojimo reikalavimais, tačiau vien tik to nepakanka, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti kaip gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą, vertinti kaip pareigos aplinkai saugoti nevykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla N662–1210/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-1004/2006). Tik esant aiškiai apibrėžtam atsakomybės pagrindui asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaudžiamas, o visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus išteklių naudojimo deklaracijos nepateikimas (pavėluotas pateikimas) negali būti kvalifikuojamas nei kaip gamtos išteklių naudojimo, nei kaip aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, kas yra būtina asmens atsakomybei pagal ATPK 86 straipsnį atsirasti, o priešingas aiškinimas reikštų administracinės atsakomybės plečiamąjį aiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla N662–1210/2010). Taigi mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus išteklių naudojimo deklaracijos pavėluotas pateikimas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 86 str., nes šios teisės normos sudėtis neapima aprašytos veikos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 86 str., yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo vertinimu, K. Z. veika jos padarymo metu atitiko ATPK 172¹ str. 1 d. aprašyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius. Šioje teisės normoje yra nustatyta atsakomybė už fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių administracijos vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 57 iki 144 eurų. Lyginant ATPK 86 str. ir ATPK 172¹ str. 1 d. sankcijas, daryti vienareikšmiškos išvados, jog ATPK 172¹ str. 1 d. nustato griežtesnę atsakomybę, negalima (ATPK 172¹ str. 1 d. numatytos baudos maksimali riba yra didesnė už ATPK 86 str. nustatytos baudos maksimalią ribą, tačiau ATPK 172¹ str. 1 d. numatyta ir alternatyvi švelnesnė nuobauda – įspėjimas). Dėl šios priežasties K. Z. veika perkvalifikuotina iš ATPK 86 str. į ATPK 172¹ str. 1 d. pažeidimą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, tai, kad K. Z. padarytas pažeidimas atitinka ATPK 172¹ str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėtį, jam inkriminuotas ATPK 86 str. numatytas pažeidimas perkvalifikuotinas į ATPK 172¹ str. 1 d. Atsižvelgus į pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad yra pensininkas, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, K. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 172¹ str. 1 d., padarymą skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Z. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2015-04-15 nutarimu K. Z. paskirtą administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. – 362 Eur baudą, paskiriant K. Z. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d. – įspėjimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas ga­li bū­ti skun­džia­ma Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.