Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-306-345/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-04-20
Bylos Nr.: 2A-306-345/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: M. R.
Advokatai: Vytautas Griežė, Zigmas Pečiulis

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-306-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant ieškovo V. R. ir jo atstovui advokatui Vytautui Griežei,atsakovei M. R. ir jos atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei M. R., išvadą teikianti institucija Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2007-10-26 ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką su atsakove M. R. dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – R., nepilnametės dukters J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš ieškovo priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią atsakovė M. R. užtikrintų galimybes V. R. bendrauti su dukra ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį (kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo 19.30 val. penktadienio vakaro iki 18.00 val. sekmadienio vakaro), ne mažiau kaip dvi savaites nepertraukiamai ieškovo atostogų metu, taip pat kiekvienais kalendoriniais metais ne mažiau kaip dvi dienas iš eilės Šv. Velykų arba dvi dienas Šv. Kalėdų valstybinių švenčių dienomis ir ne mažiau kaip keturias dienas per metus kitų valstybinių švenčių dienomis, ieškovui paimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir palydint į jos gyvenamąją vietą. Nesant galimybės užtikrinti minimalaus bendravimo su vaiku laiko dėl svarbių priežasčių (vaiko ligos atveju, vaikui laikinai išvykus mokymosi tikslais, dėl ekskursijų, atostogų ar panašiais atvejais) atsakovė privalo artimiausiu laikotarpiu sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku; santuokoje įgytą turtą automobilį M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 4669 paprastąsias vardines AB TEO LT akcijas prašė palikti atsakovei, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę R., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 1475 Lt permokėto žyminio mokesčio. Ieškovas neprašė priteisti jam turto, nurodė, jog kreditorių neturi, išlaikymo nereikalauja. Nurodė, jog su atsakove skyrium gyvena nuo 2007 m. Šeima faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, dėl jos nepagarbos, nelojalumo sutuoktiniui, nesirūpinimu bendrais interesais, šalių nesieja jokie bendri interesai, išskyrus su vaiku susijusius klausimus.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu, dėl atsakovo kaltės, šalims palikti santuokines pavardes. Neprieštaravo, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, bei prašė dukters išlaikymui priteisti po 880 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki dukters pilnametystės indeksuojant šią sumą kiekvienais metais LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Neprieštaravo, kad šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta atsakovė, išlaikymą prašė pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke iki einamojo mėnesio 28 dienos. Prašė pripažinti asmenine nuosavybe 4669 AB TEO LT akcijas, ir santuokoje įgytą automobilį MITSUBISHI COLT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžinti permokėtą žyminį mokestį, ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisti nereikalavo. Nurodė, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog nesutinka, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, taip pat dėl vaikui priteistinų 880 Lt išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas pripažinti akcijas asmenine nuosavybe yra nepagrįstas, tačiau sutinka, kad jos būtų paliktas atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo V. R. atsakovės M. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių, kaltės. Šalims paliko santuokines pavardes – R. ir Ra.. Nepilnametės J. R. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove M. R., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo V. R. nepilnametės J. R., išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovė. Nustatyti atsakovo V. R. su dukra J. R., bendravimo tvarką - V. R. su vaiku J. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant pirmą penktadienį po sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo 19.00 val. penktadienio vakaro iki 17.00 val. sekmadienio vakaro, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą. V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2009 metus) pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, o antraisiais metais – antrąją Kalėdų dieną ir pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą; V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio 1 d., kovo 11 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais – vasario 16 d., liepos 6 d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val.; V. R. bendrauja su dukra J. R. 14 dienų jo atostogų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje. Apie būsimas atostogas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Per vaiko J. R. gimtadienį ieškovas V. R. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 4 valandas ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei M. R. automobilį M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prašymą pripažinti 4669 AB TEO LT akcijas asmenine nuosavybe, atmetė, ir priteisti atsakovei M. R. 4669 AB TEO LT akcijas asmeninės nuosavybės teise. Grąžino ieškovui permokėtą 1457 Lt žyminį mokestį, ir atsakovei M. R. 1181,49 Lt permokėtą žyminį mokestį.

Konstatavo, kad abiems sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (LR CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, jų tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas, todėl teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (LR CK 3.61str.2d.). Kadangi atsakovė neįrodė, jog dalintinos akcijos nupirktos už atsakovės motinos lėšas, šias akcijas po santuokos nutraukimo paliko asmenine atsakovės M. R. nuosavybe. Nesant tarp šalių ginčo, dėl dalintino automobilio M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 str.). Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys prašė nustatyti skirtingą bendravimo su vaiku tvarką, todėl tėvo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo sprendimu. Šiuo metu ieškovo pasirinkimu teikiamas 400 Lt išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, yra per skurdus ir nepakankamas, tuo labiau, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingas todėl įvertinęs šalių turtinę padėtį, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ji gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį (b.l.217-221), turi nekilnojamojo turto, ir priešingai, ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kas yra įstatyme numatytas pagrindas nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo (LR CK 3.192 str. 3 d.), todėl iš atsakovo priteisė po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomų dukters išlaikymui. Kadangi tarp šalių dėl pavardžių ginčo nebuvo, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės buvo atmesti, kitų reikalavimų patenkinimo dalys yra lygios, šalims turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti – priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jos pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina M. R.. Nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: V. R. su vaiku J. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant pirmą penktadienį po sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo 19.00 val. penktadienio vakaro iki 17.00 val. sekmadienio vakaro, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą. V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2009 metus) Šv. Kalėdų švenčių dienomis nuo pirmosios švenčių dienos 10.00 val. iki antrosios švenčių dienos 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, o antraisiais metais - Šv. Velykų švenčių dienomis nuo pirmosios švenčių dienos 10.00 val. iki antrosios švenčių dienos 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą. V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio l d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais - vasario 16 d., gegužės l d., liepos 6 d., lapkričio l d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. V. R. bendrauja su dukra J. R. 14 dienų jo atostogų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje. Apie būsimas atostogas informuoja ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Per vaiko J. R. gimtadienį ieškovas V. R. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 4 valandas ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista vaiko išlaikymo suma. Nurodo, jog atsakovės pateikta vaiko poreikiams 1542 Lt per mėnesį suma nepagrįsta įrodymais, išlaidų dydis žymiai skiriasi nuo statistinio vidurkio. Ieškovo nuomone vaikui maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui pakanka 939 Lt sumos. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, po santuokos nutraukimo lieka akcijos, bei automobilis. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaiku duktė su ieškovu gyvens daugiau kaip du mėnesius per metus (52 dienos savaitgaliais, 14 dienų per atostogas ir 5 dienas per šventes). Būdama su ieškovu duktė bus išlaikoma ieškovo lėšomis, todėl iš ieškovo pusės vaikui teikiamo išlaikymo faktinis dydis bus dar didesnis, negu nustatytas teismo sprendimu, todėl iš ieškovo priteistinas vaiko išlaikymas turėtų sudaryti apie 40 procentų vaiko poreikių dydžio. Protingiems vaiko poreikiams išlaidų dydis sudaro 939 Lt per mėnesį, todėl iš ieškovo priteistinas ne didesnis kaip 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas.

Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad Šv. Velykų arba Šv. Kalėdų švenčių dienomis galėtų bendrauti su dukra dvi dienas iš eilės. Šios šventės tradiciškai švenčiamos šeimos ar giminaičių rate. Apeliantas norėtų, kad dukra turėtų galimybę šias šventes švęsti su močiute, ieškovo motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Močiutė pati atvykti į Vilnių negali, o ieškovas neturi ir nevairuoja transporto priemonės. Teismui nustačius teisę bendrauti su vaiku iš paminėtų švenčių tik po vieną dieną iš dviejų, ieškovui švęsti kartu su dukra ir motina nebūtų galimybės, nes važiuodami visuomeniniu transportu visa diena būtų sugaišta kelionėms pirmyn ir atgal. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka Šv. Velykų arba Šv. Kalėdų švenčių dienomis apriboja vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.). Mano, kad vaiko ir jo artimųjų giminaičių interesus labiausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vienas iš tėvų vienais metais bendrauja su vaiku dvi dienas iš eilės Velykų švenčių metu, o kitais metais dvi dienas iš eilės per Kalėdas. Be to, teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką kitomis valstybinių švenčių dienomis, nepasisakė dėl bendravimo tvarkos tokių švenčių, kaip Tarptautinės darbo dienos, Joninių, visų Šventųjų švenčių dienomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą dalyje, kurioje prašoma nustatyti ieškovo bendravimą su dukra tvarką sausio 1 d., vasario 16., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d. nustatant, kad ieškovas su vaiku bendrauja pirmais metais sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., antrais metais – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val., tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog reikalavimas ieškovui dukrą pasiimti per Valykų ir Kalėdų šventes 2 dienoms, nepagrįstas, nes ieškovas iki ištuokos niekada nesivešdavo dukters pas gimines, be to ieškovo motina stačiatikių tikėjimo, o stačiatikių ir katalikų šventės nesutampa. Nurodo, jog atsakovė prašydama priteisti vaikui išlaikymą rėmėsi realiai jau turėtomis išlaikymo išlaidomis. Tuo tarpu ieškovas prašydamas sumažinti išlaikymo dydį, remiasi tik Statistikos departamento paskelbtomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis Vilniaus mieste. Prašė apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti su atsakove santuoką dėl atsakovės kaltės, bei santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis priteistas 600 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai, ir nustatyta bendravimo su dukra tvarka.

Apeliantas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos su dukra pakeisti, bei nustatyti, kad V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio l d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais - vasario 16 d., gegužės l d., liepos 6 d., lapkričio l d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. Atsakovė su šiuo apelianto reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nesant tarp šalių ginčo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo šios dalies pakeitimo, atsižvelgiant į tai, jog toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio l d., kovo 11 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais - vasario 16 d., liepos 6 d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. ir nustato, kad V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio l d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais - vasario 16 d., gegužės l d., liepos 6 d., lapkričio l d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta tvarka, kuomet ieškovui su dukra nustatyta Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis su dukra bendrauti tik po vieną dieną. Apeliantas nurodo, jog tokia nustatyta bendravimo tvarka riboja vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Ieškovas nevairuoja automobilio, todėl kelionės visuomeniniu transportu užtruktų visą dieną, ir nuvykus tektų iš karto vykti atgal.

LR CK 3.172 str. nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. įtvirtinta valstybės dalyvės pareiga gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., apima vadinamosios „išplėstinės šeimos“ bendravimo santykius. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., pažymima, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Taigi, senelių ir vaikaičių teisė bendrauti vieni su kitais yra savarankiška jų teisė į šeimos ryšius, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir pagal galiojančius teisės aktus nepriklauso nuo vaikų tėvų teisių. LR CK 3.172 str. ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai. Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad nustatytas bendravimas Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis po vieną dieną, kuomet tokios šventės yra švenčiamos šeimos ir artimųjų rate, o artimiems giminaičiams ir seneliams gyvenant kituose miestuose, vaikas realiai neturėtų galimybės minėtų švenčių švęsti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, o tai iš esmės pažeistų vaiko teises. Nors atsakovė ir nesutinka su tokia nustatyta bendravimo tvarka, tačiau nenurodo, kaip gali būti pažeisti vaiko interesai ar teisės, nustačius, jog Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, vaikas galėtų su tėvu praleisti dvi dienas. Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, taigi ir ieškovas turi teisę švenčių metu, praleisti su vaiku ne vieną, o dvi dienas iš eilės. Atsakovė nurodo, jog ieškovas, jo motina yra ne katalikų tikėjimo, todėl švenčiamos šventės nesutampa su katalikų šventėmis. Tačiau kolegija pažymi, jog Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis Lietuvoje yra paskelbtos nedarbo dienos, per kurias yra galimybė ilgiau pabendrauti su artimaisiais bei šeima, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo artimųjų tikėjimo, nėra reikšmingi byloje.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė vaiko išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, bei prašo išlaikymo sumą sumažinti iki 400 Lt, nes vaiko poreikiams patenkinti pakanka 939 Lt per mėnesį, atsakovės pajamos didesnės, be to su ieškovu vaikas praleis daugiau kaip du mėnesius per metus, ir šį laikotarpį vaikas bus išlaikomas tėvo lėšomis.

LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi sprendžiant reikalingo vaikui išlaikyti išlaidų dydžio klausimą būtina nustatyti šalių vaiko poreikius ir įvertinti abiejų išlaikymą privalančių teikti tėvų turtinę padėtį, jų finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Iš byloje pateiktų pažymų apie šalių darbo užmokestį matyti, kad ieškovo pajamos Vilniaus universitete ir UAB „Grota“ 2009-01-01 – 2009-06-30 laikotarpiu sudarė vidutiniškai 3521,60 Lt (priskaičiuota) (b.l.218-219). Atsakovės darbo užmokesti LEO LT, AB, vidutiniškai sudarė 6081,72 Lt (priskaičiuota). Teismas vadovaujasi Sodros duomenimis, nes ieškovo pateikta pažyma iš UAB „Grota“ apie darbo užmokestį parodo, jog ieškovas siekia parodyti mažesnes savo pajamas negu realiai gauna, nes pateiktoje iš bendrovės pažymoje nurodytos mažesnės pajamos, nei pagal Sodros duomenis ieškovas realiai gavo (b.l.220). Iš šių pažymų matyti, kad ieškovo pajamos yra mažesnės nei atsakovės. Tačiau abiejų šalių pajamos nėra minimalaus, ar socialiai remtinų asmenų dydžio, taigi sudaro galimybę mokėti abiems šalims po 600 Lt vaiko išlaikymui. Ieškovas remiasi Statistikos departamento prie LRV pažyma (b.l. 222), kurioje nurodyta, kad vidutinės vartojimo išlaidos Vilniaus mieste 2008 m. buvo 982 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį, tačiau byla išnagrinėta 2009 m. pabaigoje, o apeliacine instancija nagrinėjama 2010 m. viduryje. Naujausių duomenų apie tokią statistiką nepateikta, be to tokia statistika neatspindi realios padėties. Atsakovė pateikė paskaičiavimus išlaidų vaiko išlaikymui, kurios kolegijos nuomone nėra padidintos, ar nepagrįstos. Priešingai, ieškovo pateikti paskaičiavimai yra sumažinti. Ieškovas vaiko maistui namuose per dieną skaičiuoja tik 15 Lt, kai tuo tarpu pats nurodo, jog su dukra maitinasi kavinėse. Taigi skaičiuojant išlaidas maistui, taip pat, kad vaikas namuose savaitgaliais maitinasi ne kartą ir ne du per dieną, ieškovo nurodomos 15 Lt vaiko maistui per dieną yra nepakankamos. Maistą mokykloje vaikui savaitei ieškovas skaičiuoja tik po 6 Lt, t.y., po 1,20 Lt per dieną, tačiau tokios sumos galėtų užtekti ne maistui, o tik arbatai. Avalynę pavasariui ir rudeniui vaikui įkainuoja 72,48 Lt dviems poroms, t.y., vienai porai 36,24 Lt. Kolegijos nuomone tokia suma akivaizdžiai yra nepakankama rudeninei ir pavasarinei avalynei. Ieškovo nuomone mokyklos reikmenys metams kainuoja 208,38 Lt, kai tuo tarpu mokslo metų pradžioje paprastai tėvai turi apmokėti už nupirktas mokiniams pratybas, skirti lėšų Naujų metų šventėms ir kitiems renginiams. Taigi 208,38 Lt suma visiems mokslo metams, mokslo reikmenims tikrai yra nepakankama. Ieškovo paskaičiavimu per mėnesį mokyklos būreliams pakanka 18,75 Lt, tačiau ieškovas neįvertina išlaidų užklasiniam lavinimui ne mokykloje. Baseinui ieškovo nuomone per mėnesį išlaidos sudaro 33,75 Lt, kai tuo tarpu viešai skelbiamuose tinklalapiuose, tokią kainą beveik sudaro vienkartinis apsilankymas baseine. Taigi, įvertinus ieškovo pateiktus paskaičiavimus matyti, jog ieškovas realiai nesiorentuoja apie išlaidas, kurios yra būtinos vaikui. Atsakovas nurodo, jog beveik du mėnesius per metus vaikas praleis su ieškovu, ir šiuo laikotarpiu vaikas bus išlaikomas ieškovo lėšomis, tačiau ieškovas neatsižvelgia, jog atsakovės pateiktuose paskaičiavimuose taip pat nėra įtrauktos atostogų ar kelionių išlaidos. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, ir įgyti naujus. Pažymėtina, jog vaikui augant vaiko poreikiai tik didės. Įvertinus šalių turtinę padėtį, sveikatą, amžių, užimamas pareigas, kolegija konstatuoja, jog priteista iš ieškovo 600 Lt išlaikymo suma, atitinka vaiko poreikius, bei ieškovo galimybes, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteistą išlaikymą vaikui iki 400 Lt.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimus - jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina M. R.; V. R. bendrauja su dukra J. R. 14 dienų jo atostogų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje; apie būsimas atostogas informuoja ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius; per vaiko J. R. gimtadienį ieškovas V. R. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 4 valandas ne vaiko gyvenamojoje vietoje, nes šie reikalavimai buvo išspręsti iš patenkinti pirmos instancijos teismo sprendimu.

Apeliantas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo turtinis reikalavimas atmestas, atitinkamai atmestinas reikalavimas priteisti 72 Lt žyminį mokestį už turtinį reikalavimą. Patenkinus reikalavimą, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ieškovui iš atsakovės priteistinas 132 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą, bei pusę, t.y. 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bei valstybei 11,10 Lt pašto išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

n utarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta, kad :

V. R. su vaiku J. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant pirmą penktadienį po sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo 19.00 val. penktadienio vakaro iki 17.00 val. sekmadienio vakaro, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą ir V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2009 metus) pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, o antraisiais metais – antrąją Kalėdų dieną ir pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, ir V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio 1 d., kovo 11 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais – vasario 16 d., liepos 6 d. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. pakeisti, bei nustatyti, kad :

V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) Šv. Kalėdų švenčių dienomis nuo pirmosios švenčių dienos 10.00 val. iki antrosios švenčių dienos 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, o antraisiais metais - Šv. Velykų švenčių dienomis nuo pirmosios švenčių dienos 10.00 val. iki antrosios švenčių dienos 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą.

V. R. su vaiku J. R. bendrauja pirmaisiais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 metus) sausio l d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., antraisiais metais - vasario 16 d., gegužės l d., liepos 6 d., lapkričio l d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Šalims palikti santuokines pavardes - atitinkamai R. ir R..

Nepilnametės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina M. R., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

V. R. bendrauja su dukra J. R. 14 dienų jo atostogų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje. Apie būsimas atostogas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.

Per vaiko J. R. gimtadienį ieškovas V. R. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 4 valandas ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

Priteisti atsakovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovės M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą pripažinti 4669 AB TEO LT akcijas asmenine nuosavybe atmesti.

Priteisti atsakovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 4669 AB TEO LT akcijas asmeninės nuosavybės teise.

Grąžinti ieškovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 1457 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-10-23 mokėjimo kvitu AB bankas „Hansabankas“, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Grąžinti atsakovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1181,49 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-12-11 mokėjimo patvirtinimu bei 2008-01-10 mokėjimo patvirtinimu AB bankas SNORAS, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti ieškovui V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 132 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, bei 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė