Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-985-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-03-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2S-985-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03439-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
O.
Trečiasis asmuo
G. B., J. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas: Teisminio proceso Nr.2-03-3-03439-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Asta Radzevičienė, kolegijos teisėjai Andrius Ignotas ir Vilija Mikuckienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui G. B., tretieji asmenys G. B., J. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. B., tretieji asmenys G. B., J. B., kuriuo prašė: sūnaus G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. B. ir atitinkamai pakeisti 2007-01-30 sprendimu Nr. 2-216-190/2007 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 d. 3.1. punktą taip: „Sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina O. B.“; iš atsakovo G. B., priteisti išlaikymą vaikams J. B. ir G. B. kiekvienam po 400 Lt per mėnesį tuo pakeičiant 2007-01-30 sprendimu Nr. 2-216490/2007 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 d. 4.1. p. taip: „G. B. teikia sūnui G. B. ir dukrai J. B. išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam iki vaikų pilnametystės“, atitinkamai 4.2. p. panaikinant.

Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. posėdžio metu ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo G. B. laikiną išlaikymą vaikams J. B. ir G. B. po 400 Lt iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo –nustatė G. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina O. B. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo G. B. laikiną išlaikymą sūnaus G. B. ir dukros J. B. naudai po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, G. B. ir J. B. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufrukte) paskiriant jų motiną O. B.. Nors ieškovė neprašė nustatyti laikiną G. B. gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą dėl G. B. gyvenamosios vietos su ieškove nustatyto, į vaiko interesus, sprendė, jog, nenustačius laikinos G. B. gyvenamosios vietos su ieškove, nėra pagrindo spręsti dėl laikino išlaikymo G. B. priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinosios G. B. gyvenamosios vietos nustatyto, o nustačius laikinąją G. B. gyvenamąją vietą, laikė pagrįstu prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Teismas taip pat, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nevykdo LR CK 3.192 str. 1 d. nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šalių turtinę padėtį, darė išvadą, jog pagrįsta iš atsakovo priteisti po 300 Lt kas mėnesį G. B. ir J. B. išlaikymui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, nurodydamas, kad teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyvą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sūnaus G. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatyto, nes tokiu būdu teismas išėjo už prašymo ribų. Atsakovo nuomone, vykdant skundžiamą nutartį, G. B. interesai bus pažeisti, nes abu ginčo šalių nepilnamečiai vaikai gyvena atsakovo patalpose įrengtame vaikų kambaryje, o pagal psichologės R. Z. išvadą vaikai pageidauja ir toliau gyventi šiose patalpose. Pažymėjo, kad vaikai aprūpinami pakankamai, jais rūpinasi ir juos išlaiko abu tėvai, tuo tarpu atsakovas abiems vaikams yra suteikęs savo gyvenamąsias patalpas (kambarį), padengia tų patalpų eksploatavimo kaštus, o vaikų labui pats priverstas gyventi mažesnėse patalpose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologės R. Z. išvadose konstatuota, kad vaikai neneigia, kad tėvas jiems dovanoja dovanas, duoda pinigų ir t.t. Ne tik teismas, bet ir ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė kaip ir kokie vaikų interesai yra pažeidžiami, ieškovė taip pat visiškai nenurodė, kokie yra vaikų poreikiai (nepateikė jų sąrašo, išlaidų sąmatos ir pan.), todėl nėra ir negali būti galimybės nustatyti bei teisėtai ir pagrįstai konstatuoti, kad yra pažeidžiamos vaikų teisės ir interesai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pusė etato dirba UAB „Kitaip“, per mėnesį gauna 264,81 Lt pajamų, kurios yra visos atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos, atsakovas turi įsipareigojimų už sunaudotą elektros energiją bei kitas komunalines paslaugas, todėl neturi jokių galimybių mokėti kas mėnesį 600 Lt laikiną išlaikymą vaikams.

Atsiliepimas

Ieškovė O. B. ir tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties panaikinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas LR CPK 144 str. - 152 str. įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tarp kurių – sūnaus G. B. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimas ir G. B. ir J. B. išlaikymo nustatymas [b.l. 1-4]. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje išdėstytas aplinkybes – vaikai faktiškai gyvena su ieškove, kuri viena juos išlaiko, o atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda - siekdamas apsaugoti vaikų interesus bei vadovaudamasis LR CK 3.65 str. 1 d. numatyta teismo teise, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė G. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo G. B. ir J. B. kas mėnesį mokamą 300 Lt laikiną išlaikymą iki bus išnagrinėta byla. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad abu vaikai gyvena jo patalpose, jis juos išlaiko bei rūpinasi, tuo tarpu bendra 600 Lt per mėn. abiejų vaikų išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti atsakovo finansinių galimybių. Atsakovas taip pat nesutiko su teismo teise vienašališkai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurių neprašė ieškovė, tačiau pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių bylose vyrauja viešasis interesas, todėl teismas turi teisę savo iniciatyva, nesant atskiro bylos šalies prašymo, taikyti vieną ar kelias laikinąsias apsaugos priemones [LR CPK 144 str. 2 d., 145 str.].

LR CPK 3.65 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.

Atsižvelgdama į tai, jog pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes atsakovas galimai netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip nepilnamečio vaiko [šiuo atveju sūnaus G. B.] laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą vaikams G. B. ir J. B. buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų G. B. ir J. B. interesus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad dukters J. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. B., tokiu būdu O. B. įsipareigojant išlaikyti dukrą, o sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu G. B., sūnui gyvenant su tėvu, tėvui G. B. įsipareigojant sūnų išlaikyti, nenurodant išlaikymui skirtų pinigų, tačiau 2010-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir 2010-12-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus akte Nr. A715-5764(2.13.2.18-SR6) nurodyta, kad su ieškove O. B. jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute be patogumų, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena abu vaikai - sūnus G. B. ir dukra J. B., pokalbio su skyriaus vyriausiąja inspektore metu G. B. nurodė, kad jis nori gyventi su mama [ieškove O. B.], nes santykiai su mama yra artimesni, ji juo rūpinasi, duoda pinigų smulkiems pirkiniams, domisi jo mokymusi ir sveikata, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko interesai geriau bus užtikrinami laikiną gyvenamąją vietą nustatant su motina nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje. Vien tai, kad ieškovė 2010 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu prašė teismo leisti papildyti ieškinio reikalavimus, pareiškiant naują reikalavimą dėl uzufrukto į atsakovo gyvenamąją vietą nustatyto, ar aplinkybės, kad vaikai būna ir atsakovo bute, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo.

Atmestinas apelianto motyvas, kuriuo jis nesutinka, kad jis neteikė ar šiuo metu neteikia išlaikymo, kaip ieškinyje tvirtina ieškovė. Pažymėtina, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas vaikams – po 300 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, visiškai pagrįstai rėmėsi CK 3.192 str. nuostatomis, preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, gaunamas pajamas, vaikų interesus ir poreikius, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad pritaikius laikinas apsaugos priemones, priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties ar kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti nurodyto dydžio laikiną išlaikymą vaikams, tuo tarpu byloje esantys duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas [apie 1100 Lt per mėn.], turimus finansinius įsipareigojimus bei komunalinius įsiskolinimus, gyvenimo sąlygas bei pačių vaikų J. B. ir G. B. poreikius, darytina išvada, kad laikinas išlaikymas vaikams šiuo atveju yra būtina ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė. Kaip nurodė atsakovas, jis turi įsiskolinimų už suvartotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, tačiau teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad įsiskolinimus už suvartotą šaltą vandenį turi tik ieškovė, o ne atsakovas [b.l. 83]. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovas G. B. nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), 4 transporto priemones, ir nors gaunamos pajamos iš darbovietės UAB „Kitaip“ sudaro tik 264,81 Lt, apie kitas atsakovo gaunamas pajamas teismas duomenų neturi, tuo tarpu atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad po laikino išlaikymo priteisimo iš esmės būtų pablogėjusi jo turtinė padėtis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos aplinkybės liečia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėjų kolegija nepasisako iš esmės dėl ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, atsakovas turi teisę naujai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo apimties. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Asta RadzevičienėAndrius IgnotasVilija Mikuckienė