Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-958-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
1A-958-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00374-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
M. V.
Civilinis ieškovas
E. D.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos

Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudž. byla Nr. 1A-958-337/2011

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00374-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,nuteistajam M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 284 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme,

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant M. V. ne vėliau kaip per tris mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo; be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš M. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. priteistas 6000 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 02 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tris kartus kumščiu sudavė E. D. į veidą, nuo smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, nemažiau septynių kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam E. D. veido sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kaktos ir dešinio smilkinio srityse, poodines kraujosruvas dešinės blauzdos, dešinės vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. V. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendį ir prašo jį išteisinti, arba, teismui, pripažinus jį kaltu, jo veiką perkvalifikuoti ir skirti švelnesnę bausmę, netaikyti teismo įpareigojimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, sumažinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Šalies argumentai

M. V. nurodo, kad neneigia sudavęs E. D. smūgius, tačiau tai padarė gindamasis, kadangi E. D. jam sudavė apie 3 smūgius į veidą - atidaręs automobilio dureles ir traukdamas jį iš automobilio. Teigia, tai patvirtino liudytojas M. P., suduotų smūgių pasekmes matė R. V.. Teismo išvada, jog ne E. D. pradėjo konfliktą yra nepagrįsta, be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo neblaivus. Nors E. D. ir teigė, kad išgėrė tik du bokalus alaus, tačiau policijos pareigūnės A. M.-E. 2011-04-26 tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus. Nukentėjusiojo teiginys, kad jis ėjo pas R. D. į (duomenys neskelbtini) g. namą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jis ir M. P., pasiimti sportinės aprangos, nepagrįstas jokiais įrodymais. E. D. neblaivumas ir tai, kad jau buvo vėlus metas, duoda pagrindą abejoti E. D. parodymais. Mano, kad tai, jog jis aplenkė važiuodamas gatvės viduriu einantį E. D., šis dėl to įsižeidė ir pripuolė prie jo automobilio aiškintis. Teigia, kad teismas E. D. parodymus vertino kaip nuoseklius, nors jie yra nelogiški ir išgalvoti. E. D., nurodydamas konflikto priežastį, teigė, kad jis, apeliantas, klausęs jo kur jis einąs, ar turintis pinigų, tačiau to nepagrindžia bylos įrodymai. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti liudytoju policijos pareigūną J. M., kuriam jis ir E. D. aiškino įvykio aplinkybes. Nurodo, kad neneigia, jog sudavė stovinčiam E. D. apie 10 smūgių rankomis po to, kai jis jam be jokios priežasties sudavė smūgius į veidą. Teigia buvęs susijaudinęs, nes, pirmiausia, neblaivaus E. D. ėjimas tamsiu paros metu gatvės viduriu sudarė pakankamai rimtą avarinę situaciją, bei dėl to, kad E. D. pribėgo prie jo automobilio ir atidaręs dureles, be jokios priežasties, sudavė smūgius, dėl ko jis gynėsi. Mano, kad kojos sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti vėliau, jam einant namo. Taip pat nurodo, kad E. D. linkęs įsivelti į konfliktus.

Kadangi konfliktas įvyko tamsiu paros metu, visiškai neapšviestoje vietoje, nei vienas iš namo kaimynų šio įvykio nematė ir nieko negirdėjo, todėl, priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, jo elgesys negalėjo nieko šokiruoti, trikdyti visuomenės rimtį ir pažeisti viešėją tvarką. Jis neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį ir pažeisti viešėją tvarką, sudavė smūgius iš asmeninių paskatų, todėl buvo nepagrįstai teisiamas pagal LR BK 284 str. l d.

Nurodo, kad priteista 6000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė suma, kadangi jis yra bedarbis ir ją atlyginti būtų labai sunku, be to, konflikto iniciatorius buvo E. D..

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo ir tai, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nuo 2011 lapkričio 14 d. iki 2012 m. vasario 29 d. yra siunčiamas į darbo rinkos mokymo centrą, todėl negalėtų vykdyti teismo skirto įpareigojimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Taip pat byloje yra gautas nukentėjusiojo atstovo advokato Ž. S. atsikirtimas į M. V. apeliacinį skundą. Atsikirtimu prašoma apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu M. V. yra nuteistas pagrįstai, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad M. V. nepagrįstai teigia, jog smūgius E. D. sudavė nuo jo gindamasis. Jo teiginiai, kad nukentėjusysis jį traukė iš automobilio ir sudavė apie tris smūgius yra pramanyti, paneigti byloje surinktais įrodymais. Priešingai, nei teigia M. V., liudytojų M. P. ir R. V. parodymai buvo nenuoseklūs ir iš esmės priešingi jo paties paaiškinimams. Nepagrįstai M. V. nurodo, kad nukentėjusysis yra linkęs įsivelti į konfliktus bei įvykio metu jis buvo neblaivus. M. V. meluoja teigdamas, kad nukentėjusiojo nespardė ir ant kojos nešokinėjo, bei melagingai teigia, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti vėliau, šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje esančios medikų išvados. Nurodo, kad pagrįstai ir teisingai priteista atlyginti 6000 litų neturtinė žala, ji atitinka nukentėjusiajam sukeltas pasekmes.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl M. V. kaltės, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., M. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.

Apeliaciniu skundu pakartotinai keliama versija procese, jog konfliktą inicijavo pats nukentėjusysis, o M. V. panaudojo smurtą E. D. atžvilgiu nuo jo gindamasis bei kad nukentėjusiajam kojos jis nesužalojo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė įrodymus, jų vertinimo motyvus, kurie paneigia šią M. V. versiją.

E. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad M. V., išlipęs iš automobilio, nedraugišku tonu paklausė, kur jis eina, klausė jo, ar jis turi pinigų, o atsakius, kad ne jo reikalas, jeigu ir turėtų, tai vis tiek neduotų, pajuto smūgį į veidą kumščiu, nuo smūgio suklupo, tada pajuto smūgius kumščiu iš apačios, po trečio sudavimo prarado sąmonę, atsigavo gulėdamas ant žemės, skaudėjo dešinę koją nuo pėdos iki blauzdos vidurio, atsimena, kad buvo visas kruvinas bei kad šliaužė namo, nes labai skaudėjo koją. Parėjus namo, duris atidarė brolis, pakėlė motiną, jį apiprausė ir išvežė į priimamąjį skyrių. Priimamajame pasakė, kad yra lūžusi nosis, švietė tris kartus koją, kadangi jos negalėjo priminti, bet nei lūžio, nei skilimo nebuvo nustatyta (b.l. 140-153). Nukentėjusiojo atpasakotas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada ( Nr. G64/11(12), iš kurios matyti, kad E. D. buvo nustatyti padaryti sužalojimai - veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kaktos ir dešinio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos, dešinio vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, yra objektyviai užsifiksavę 5 smūgių požymiai, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau (b.l.23-24 ). Byloje apklausti liudytojai R. D. ir A. G. nurodė, jog E. D. jiems sakė, kad jį sumušė M. V.. A. G. parodė, kad kitą dieną po įvykio matė sužalotą E. D., klausė kas jam nutiko, šis jam papasakojo, kad jį sėdėdamas mašinoje užkabino M. V., po to sumušė ( b.l. 140-153). Tai, kad nukentėjusysis įvykio vakarą ėjo pas netoliese gyvenantį R. D., patvirtina A. D. parodymai ( b.l. 49-50; 140-153). Atsižvelgiant į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis M. V. buvo sumuštas be priežasties. Neįtikina, apelianto versija, jog jis nuo E. D. gynėsi, kuomet jį E. D. ištempė iš automobilio. Byloje nustatyta, kad M. V. buvo kartu su M. P., o E. D. buvo vienas ir ėjo gan vėlyvu metu, todėl tokia situacija neįtikina, kad E. D. prieš du asmenis pradėjo konfliktą. Be to, pažymėtina, kad liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V. pats išlipo iš automobilio, liudytojas girdėjo duslius mušimo garsus, tačiau pats iš automobilio nebuvo išlipęs ( b.l. 38), kas rodo, kad M. V. E. D. nebuvo užpultas. Pats M. V. pripažįsta, kad sudavė E. D. apie 10 smūgių, E. D. nustatyti padaryti sužalojimai ne tik veido srityje, bet nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos, kulkšnyje ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, kas patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus, kad jam buvo suduoti smūgiai ir jam parkritus ant žemės. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad M. V. gynėsi bei patvirtina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Nors skunde teigiama, jog įvykio metu nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, kolegija su tuo nesutinka. Iš bylos įrodymų matyti, kad E. D. buvo sumuštas daugiabučių namų kieme, prie pat gyvenamojo namo, apie 22 val. Nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistojo veiksmus matė ir su M. V. buvęs M. P.. Ši veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu, kad viešoje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų neabejotinai patirtų nepatogumų.

Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, jog kadangi jis fizinį smurtą vartojo iš asmeninių paskatų ir neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimties ir pažeisti viešąją tvarką, todėl pagal BK 284 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad konfliktą M. V. pradėjo ir E. D. sumušė be priežasties.

Nepagrįstai apeliantas prašo sumažinti priteistą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais - atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų iš esmės laikėsi. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nosies kaulų lūžio jam buvo atlikta operacija, dėl ko jis neabejotinai patyrė nepatogumus. Byloje nenustatyta, kaip kad teigia apeliantas skunde, jog konflikto iniciatorius buvo E. D.. Priteista atlyginti 6000 litų suma neturinei žalai atlyginti nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju atitinka teismų praktiką taikant neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašiais atvejais, todėl sumažinti priteista neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis. Su bausmės skyrimo motyvais kolegija sutinka, ir jų nebekartoja. Pagrindo tenkinti apelianto prašymą švelninti jam paskirtą bausmę nėra. M. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padarymą teismas, atsižvelgęs į visumą, nusikalstamą veiką ir apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių, paskyrė teisingas bausmes, pagrindų švelninti šias bausmes ar subendrintą bausmę, kolegija nenustatė. Teismas, atidėdamas M. V. paskirtos bausmės vykdymą kaip vieną iš įpareigojimų M. V. nustatė jam be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Apeliantas nurodo, kad šio teismo įpareigojimo jis negalės vykdyti, kadangi niekur nedirba. Iš apelianto pateiktos Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus 2011-10-21 pažymos matyti, kad M. V. jau nuo 2011-09-16 registruotas darbo biržoje, t.y. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Tačiau kolegijos manymu, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad apeliantas šiuo metu ieško darbo – yra registruotas darbo biržoje, nepaneigia būtinumo ir galimybės nuosprendžiu paskirto įpareigojimo - be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, vykdyti ateityje.

Kadangi nenustatyta pagrindų nuosprendį naikinti ar skundo ribose jį keisti, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasBronė VidzėnienėEligijus Gladutis