Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-766/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2A-766/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos
Civilinė byla Nr. 2A-766/2013Procesinio sprendimo kategorija 19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1990-577/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją (nuteistas už tyčinį nusikaltimą) teisėtumo.

Ieškovas A. K. Lietuvos TSR Advokatų kolegijos prezidiumo nuo 1984 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas dirbti advokatu Rokiškio juridinėje kontoroje. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą, buvo pripažintas kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo 2006-2007 metų laikotarpiu teikiant teisines paslaugas. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu, vadovaudamasi LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t.y. kaip neatitinkantį sąlygų verstis advokato veikla, ieškovą išbraukė iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2011 m. liepos 13 d.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimą prašė panaikinti šiais svarbiausiais argumentais:

viena, galiojantys įstatymai nenumato, kad LR Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardinti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti advokatais, taikytini jau esamiems advokatams, įgijusiems teisę verstis advokato veikla dar iki 2004 m. kovo 18 d. priimto LR Advokatūros įstatymo Nr. IX- 2066 įsigaliojimo;

antra, ieškovo neterminuotas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašų yra asmens teisės verstis atitinkama veikla atėmimas, kuris atitinka LR Baudžiamojo kodekso nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės apibrėžimą, todėl teisė verstis advokato praktika galėjo būti atimama tik teismo sprendimu;

trečia, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos teisė neterminuotai atimti teisę verstis advokato praktika asmenims, kuris nuteisti už tyčinius nusikaltimus, prieštarauja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, suteikiančiai galimybę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, taip pat LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, nes riboja asmens ūkinės veiklos laisvę, LR Konstitucijos 109 straipsniui, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, taip pat neatitinka teisingos pusiausvyros principo;

ketvirta, skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8 ir 10 straipsniams imant juos atskirai arba kartu su 14 straipsniu bei Europos socialinės chartijos 1 straipsnio 2 daliai, kadangi ieškovo atžvilgiu pritaikius LR Advokatūros įstatymo nuostatas, buvo apribotos ieškovo profesinės laisvės galimybės, administraciniu aktu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad analogiški apribojimai netaikomi kitų teisinių profesijų atstovams, taip pat iki LR Advokatūros įstatymo įsigaliojimo (2004 m. balandžio 7 d.) nusikalstamas veikas padariusiems advokatams, kas kelia abejonių dėl reglamentavimo atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 18 litų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas skundžiamą Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą pripažino teisėtu ir išaiškino, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos LR Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nurodyta nepriekaištingos reputacijos samprata taikytina visiems asmenims, kurie po šios teisės normos įsigaliojimo buvo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu jis neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla. Sąlygos, suteikiančios teisę verstis advokato veikla, išvardintos minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, ir viena iš tokių sąlygų yra reikalavimas asmeniui būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra teistas už tyčinę nusikalstamą veiką, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs (LR Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punktas). Apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu priimtas galiojant minėtai įstatymo redakcijai, todėl ieškovas pagal LR Advokatūros įstatymo nuostatas nebelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Ieškovas advokatu tapo tuomet, kai teisės aktai numatė vienpakopę tapimo advokatu procedūrą ir įsigaliojus 2004 m. kovo 18 d. LR Advokatūros įstatymui ieškovas buvo laikomas įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Atitinkamai Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas pripažinti ieškovą advokatu ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas, todėl ieškovui praradus nepriekaištingą reputaciją jis, kaip neatitinkantis reikalavimų asmenims, siekiantiems verstis advokato veikla, buvo iš karto išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir pagrįstai nebuvo laikytasi LR Advokatūros įstatymo 13 straipsnyje nurodytos sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimo negaliojančiu procedūros. Ieškovo išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo netapatintinas su drausminės nuobaudos skyrimu. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo kviečiamas į posėdį, kurio metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, neįtakojo ginčijamo sprendimo priėmimo.

Ieškovo argumentus dėl skundžiamo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo galimo prieštaravimo LR Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Bendrijos acquis communaitaire, taip pat kad toks sprendimai galimai turi represijos požymių ir atitinka LR Baudžiamajame kodekse nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės turinį, teismas atmetė pažymėdamas, jog įstatymų leidėjas suteikė teisę Lietuvos advokatūrai panaikinti advokato, kuris prarado nepriekaištingą reputaciją, teisę verstis profesine veikla. Tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese, priešingu atveju tai diskredituotų teisingumo idėją. Advokatui kaip teisinės sistemos daliai ir teisingumo įgyvendinimo dalyviui taikomi aukšti ir griežtesni nei asmenims, užsiimantiems kita veikla, profesinio elgesio standartai. Atsižvelgiant į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje, LR Advokatūros įstatymu nustatyti ribojimai yra adekvatūs ir proporcingi, nepažeidžiantys LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. LR Konstitucinis Teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pasisakęs, kad žmogaus teisių ribojimas yra galimas įstatymais, kai jis būtinas demokratinėje visuomenėje, kai ribojimu nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, kai laikomasi proporcingumo principo (LR Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1999 m. kovo 4 d. nutarimai).

Teisingumo teismas neaiškina nacionalinės teisės ir jos taikymo konkrečioje byloje, todėl netenkintas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Europos Bendrijų acquis communaitaire konkurencijos teisės ar laisvo paslaugų judėjimo teisės pažeidimų teismas taip pat nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurių neatitinkantis asmuo pagal LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą Advokatų tarybos sprendimu yra braukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, neprieštarauja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. LR Advokatūros įstatymo 7 ir 8 straipsnio nuostatos taikytinos tik asmenims, siekiantiems tapti advokatu. Ieškovas juo jau yra tapęs.

2. Skirtingose LR Advokatūros įstatymo redakcijose buvo nustatyti skirtingi reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti advokatu. Todėl, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, iš praktikuojančių advokatų sąrašo reikėtų išbraukti advokatus, kurie nelaikė advokato egzamino (tapo advokatais, kai nebuvo numatytas toks reikalavimas) arba kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčinių veikų padarymą iki galiojančio LR Advokatūros įstatymo įsigaliojimo. Šie asmenys nėra išbraukiami iš advokatų sąrašo.

3. Daug metų advokato veikla besiverčiančio asmens neterminuotas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, atsižvelgiant į LR Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės versti advokato veikla sąlygas, yra asmens teisės verstis atitinkama veikla atėmimas, turintis represijos požymių ir atitinkantis LR Baudžiamajame kodekse nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių esmę (išbraukimo faktinis pagrindas - nusikalstamos veikos padarymas, o teisinės pasekmės - ieškovo teisės verstis advokato profesine veikla atėmimas). Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir jas gali skirti tik teismas.

4. LR Konstitucija nesuteikia LR Seimui galių vykdyti teisingumą, t. y. įstatymais nustatyti asmenų kaltumą ir skirti jiems bausmes, todėl LR Advokatūros įstatymo nuostatos, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas, priimtos pažeidžiant valdžių padalijimo principą.

5. Pagal LR Konstituciją žmogaus teisių ribojimo forma – teisminė, o skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas – viešojo administravimo ir administracinės teisės pasireiškimas, nors Lietuvos advokatūra ir jos savivaldos institucijos nėra nei teisminės, nei administracinės institucijos.

6. Teismas neatsižvelgė į ieškovo išdėstytus pagrįstus argumentus dėl LR Advokatūros įstatymo nuostatų, kurių pagrindu ieškovas buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, galimo prieštaravimo LR Konstitucijai (LR Konstitucijos 48, 46 ir 109 straipsniams) ir bylą išnagrinėjo. Teismas turėjo kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, taip pat pasisakyti dėl viešo ir privataus intereso santykio.

7. Skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8, 10, 14 straipsniams bei Europos socialinės chartijos 1 straipsnio 2 daliai, kadangi buvo apribotos ieškovo profesinės laisvės galimybės, administraciniu aktu buvo taikytos neterminuotos baudžiamojo poveikio priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Advokatų tarybos sprendimu ieškovui yra neterminuotai panaikinta galimybė užsiimti advokato profesine veikla. Toks draudimas turi žymią įtaką ieškovo galimybei plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, sudaro rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, taip daro įtaką ir ieškovo asmeniniam gyvenimui (Europos žmogaus teisių teismo byla N. prieš Vokietiją, kurioje aiškinta “privataus gyvenimo” sąvoka, bylos S. ir D. prieš Lietuvą bei R. ir G. prieš Lietuvą, kuriose pripažinta, kad draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia privatų gyvenimą, o socialinės ir ekonominės teisės nėra griežtai atskirtos nuo Konvencijos reglamentuojamų teisių (byla A. prieš Airiją).

8. Skundžiamu sprendimu apribojimai ieškovui pritaikyti abstrakčiai, neįvertinus jo padarytos veikos įtakos viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms (ieškovas padarė nesunkų, nors ir tyčinį nusikaltimą). Be to, analogiški apribojimai netaikomi iki 2004 m. redakcijos LR Advokatūros įstatymo įsigaliojimo analogiškas nusikalstamas veikas padariusiems advokatams, taip pat netaikomi kitiems teisininkams (notarams ar antstoliams), kurie taip pat yra teisinės sistemos dalis ir dalyvauja teisingumo vykdyme, vykdo viešosios valdžios funkcijas, jiems taip pat keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Jie nuteisti už analogišką nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas ieškovas, galės dirbti, o ieškovas visą laiką nebeatitiks advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Taigi ieškovas yra diskriminuojamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks skirtingas teisinių profesijų atstovų nepriekaištingos reputacijos reglamentavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija (bylos G. prieš Vokietiją, kurioje pasisakyta dėl apribojimų priimant į valstybės tarnybą, V. prieš Vokietiją).

9. Lietuvos advokatų veiklai taikomos Europos Bendrijos acquis communautaire (įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teisių, bei konkurencijos teisės srityse). Europos Sąjungos teisė draudžia veiksmus, galinčius susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją teisinių paslaugų teikimo rinkoje (Europos Bendrijų sutarties 82 straipsnio 1 dalyje draudžiami įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurių tikslas ar padarinys yra konkurencijos trikdymas, ribojimas arba iškraipymas). Pagal Teisingumo Teismo praktiką advokatai prilyginami įmonėms konkurencijos teisės prasme, o advokato veikla teikiant paslaugas yra ekonominė veikla. Atitinkamai advokatų veiklą reglamentuojančios LR Advokatūros įstatymo nuostatos ir Lietuvos advokatūros priimami sprendimai, ribojantys (draudžiantys) advokatų profesijos atstovų veiklą, turi neprieštarauti Europos Sąjungos konkurencijos teisei, įsisteigimo teisei, laisvo paslaugų teikimo teisei. Europos Bendrijų sutarties 43 straipsnis (ex 52 straipsnis) apima galimybę dalyvauti visų valstybių narių ekonominiame gyvenime ir iš to gauti naudos. Įsisteigimo teisė ir teisė teikti paslaugas yra ribojamos pagal Europos Bendrijų sutarties 55, 56, ir 66 straipsnius. Profesinės taisyklės, varžančios laisvą paslaugų teikimą, yra leistinos tik tada, kai yra nediskriminacinio pobūdžio, objektyviai pateisinamos visuomenės interesais ir adekvačios (proporcingos). Pagal Teisingumo Teismo praktiką draudžiamos net ir nediskriminuojančios, tačiau apribojančios ar darančios mažiau patrauklią įsisteigimo laisvę ir paslaugų teikimą taisyklės (bylos R. prieš belgiją, G. byla, Komisija prieš Prancūziją, Cura Ankagen GmbH prieš Auto Leasing GmbH (ASL), Alpine Investments BV prieš Finansų ministeriją).

Darytina išvada, kad LR Advokatūros įstatyme nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas ir kitose valstybėse narėse įsisteigusiems advokatams, pageidaujantiems teikti teisines paslaugas Lietuvoje. Kitose valstybėse narėse nesant tokių griežtų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kitų valstybių advokatai atsiduria blogesnėje padėtyje, kadangi pagal savo nacionalinės valstybės taisykles jie turi teisę verstis tokia profesine veikla.

Kadangi Europos Teisingumo Teismo praktikoje iki šiol nėra nagrinėtas šiai bylai identiškas klausimas, pagal Europos Bendrijos sutarties 234 straipsnio 3 dalį nacionalinis teismas privalo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, t.y. Europos Bendrijos teisės aiškinimo.

10. Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, kadangi ieškovas pageidauja būti išklausytas, o pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, neatsižvelgė į esminius ieškovo paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atmestini apelianto argumentai, kad jam, kaip įgijusiam advokato statusą iki 2004 m. redakcijos LR Advokatūros įstatymo įsigaliojimo, netaikytinos 2004 m. LR Advokatūros įstatymo nuostatos dėl išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Toks aiškinimas reikštų privilegijuotą advokatų, jais tapusių iki įsigaliojant 2004 m. LR Advokatūros įstatymo redakcijai, padėtį. Be to, net ir esant reglamentavimo spragai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009) 2004 m. redakcijos LR Advokatūros įstatyme advokato statuso praradimo reglamentavimo klausimu, teismai, nagrinėjantys konkretų ginčą, o ne LR Konstitucinis Teismas, šią spragą užpildo taikydami bei aiškindami teisę.

2. Teismas pagrįstai neprilygino ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo represinėmis baudžiamojo poveikio priemonėms. Padidinti reikalavimai advokatų kvalifikacijai ir asmeninėms savybėms įstatymuose numatyti viešojo intereso tikslais.

3. Byloje nagrinėjamas tik teisės verstis advokato profesine veikla atėmimas. Todėl nereikšmingi apelianto argumentai, susiję su nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, keliamais asmenims, siekiantiems įgyti teisę verstis advokato veikla. Atitinkamai atmestinas ir prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą.

4. Skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas nėra teisingumo vykdymas. Tai teisingumo, kuris įvykdytas teismui ieškovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, vykdymo pasekmė.

Šalies argumentai

5. Apelianto nurodytos Teisingumo Teismo bylos negali būti precedentais šioje byloje, nes jose nagrinėti kiti, šioje byloje neaktualūs kausimai.

6. Šioje byloje nėra sprendžiamas apelianto teisės įsisteigti bei laisvai teikti paslaugas vienoje iš Europos Sąjungos valstybių ar konkurencijos teisės klausimas, todėl nereikšmingi ginčo išnagrinėjimui argumentai, susiję su Europos Bendrijų acquis communaitaire.

7. Apelianto nuomone, LR Advokatūros įstatymas apskritai nenumato galimybės apeliantą išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, o apelianto teistumo už tyčinę nusikalstamą veiką faktas neturi įtakos jo kaip advokato nepriekaištingai reputacijai. Tokie apelianto vertinimai nedera su advokatų profesine etika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą bei pakankamai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nekartoja ir papildomai pasisako tik dėl svarbiausių apeliacinio skundo argumentų.

Ieškovas Lietuvos TSR Advokatų kolegijos prezidiumo nuo 1984 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas dirbti advokatu Rokiškio juridinėje kontoroje, o 2011 m. liepos 13 d. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba ieškovą iš braukė iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kadangi ieškovas nebeatitiko sąlygų verstis advokato veikla (LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o būtent neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, kadangi yra teistas už tyčinį nusikaltimą.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo metu galioję sąlygos verstis advokato veikla taikytinos ir asmenims, tapusiems advokatais dar iki šių įstatymo nuostatų įsigaliojimo.

Pagal ginčijamo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo priėmimo metu, t. y., 2011m. liepos 13 d. galiojusią LR Advokatūros įstatymo redakciją, Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Viena iš tokių sąlygų, numatytų LR Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, yra reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojusią LR Advokatūros įstatymo redakciją pareiškėjas buvo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negalėjo būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už tyčinę nusikalstamą veiką, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Būtent dėl šios priežasties ieškovas, kaip advokatas teistas už tyčinę veiklą, buvo pripažintas praradusiu nepriekaištingą reputaciją ir išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo kaip nebeatitinkantis sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla. Reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos (2004 m. LR Advokatūros įstatymo redakcija), taikytinas ir 2004 m. įstatymo įsigaliojimo metu jau praktikuojantiems advokatams. Tą lemia tiek įstatymo nuostatų sisteminė analizė (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nukreipia į 7 straipsnyje numatytas sąlygas siekiantiems tapti advokatais asmenims), tiek advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo esmė ir paskirtis.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad advokato specifinė padėtis lemia, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją. Atitinkamai ir teisinis reglamentavimas nustatytas toks, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas ne tik asmenims, pageidaujantiems tapti advokatais, bet ir jau praktikuojantiems advokatams. Praradę nepriekaištingą reputaciją advokatai išbraukiami iš praktikuojančių advokatų sąrašo (LR Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 straipsnio 4 punktas).

Apelianto teigimu, jeigu įstatymo 7 straipsnyje numatyti reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui taikomi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų tapimo advokatu laiko, iš praktikuojančių advokatų sąrašų išbrauktini ir tie advokatai, kurie neatitinka kitų sąlygų, pavyzdžiui, nėra išlaikę advokato egzamino, kadangi jie advokatais tapo dar tada, kai galioję įstatymai nenumatė tokio reikalavimo. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Skirtingas reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, pobūdis sąlygoja ir skirtingą šių reikalavimų taikymą asmenims, advokatais tapusiems iki 2004 m. redakcijos LR Advokatūros įstatymo įsigaliojimo. Reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos savo esme yra tęstinio nuolatinio pobūdžio, skitingai nuo reikalavimo išlaikyti egzaminą, kuris yra vienkartinio pobūdžio ir todėl pagal bendrąsias teisės aktų galiojimo laike taisykles reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikytinas asmenims, tapusiems advokatais dar iki šio reikalavimo įsigaliojimo.

Atmestini ir apelianto argumentai, kad jo išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo reiškė savo esme baudžiamojo poveikio priemonės apelianto atžvilgiu pritaikymą, kad ją gali taikyti tik teismas ir skundžiamu Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimu pažeistas valdžių padalijimo principas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nėra baudžiamojo proceso eigoje taikoma baudžiamojo poveikio priemonė. Tai nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią sąlygoja, kaip jau minėta, viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese.

Apelianto prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą netenkintinas. Viena, pažymėtina, teismas kreipiasi į LR Konstitucinį Teismą tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja LR Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Apeliantas abejoja, ar jo neterminuotas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo neprieštarauja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas ginčas kilo dėl apelianto išbraukimo iš advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teisėtumo, taigi byloje ginčijamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Todėl teisėjų kolegija kaip dėl nereikšmingų ginčo išsprendimui nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, užkertančio kelią ieškovui ateityje grįžti į advokatūrą, vėl tapti advokatu.

Be to, šiuo metu teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs (LR Advokatūros įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2013, Nr. 54-2677) ir asmeniui, teistam už tyčinį nusikaltimą šiuo metu visam laikui nebeužkertamas kelias grįžti į advokatūrą. Šiuo metu galiojančioje LR Advokatūros įstatymo redakcijoje, reglamentuojant nepriekaištingos reputacijos sampratą, be kitų atvejų, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, numatyta, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už kitą, negu sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tyčinį nusikaltimą, –kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos (8 straipsnio 2 punktas). Taigi po įstatyme numatyto laikotarpiu ieškovas galėtų grįžti į advokatūrą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija nebepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas teisės normų, užkertančių kelią bet kada ateityje ieškovui grįžti į advokatūrą, atitikimo LR Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos socialinių teisių chartijai.

Apeliacinio skundo argumentai dėl galimo Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo atmestini kaip nereikšmingi ginčo šioje byloje išnagrinėjimui. Europos Sąjungos teisės normos nedraudžia valstybėms narėms nustatyti reikalavimus asmenims, norintiems verstis advokato praktika. Apeliacinio skundo argumentai dėl diskriminavimo lyginant su kitų valstybių narių advokatais atmestini, kadangi neįrodyta ir nebuvo įrodinėjama, jog Lietuva kaip priimančioji valstybė kitų valstybių advokatams, siekiantiems praktikuoti Lietuvoje, būtų nustačiusi skirtingus reikalavimus taip suteikdama kitų valstybių advokatams privilegijuotą padėtį ir diskriminuodama asmenis, kuriems suteiktas advokato statusas pagal Lietuvos teisę ir joje nustatytus reikalavimus.

Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi byloje iš esmės keliamas teisės taikymo klausimas, papildomi įrodymai ar šalių paaiškinimai teismui nereikalingi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasNijolė Piškinaitė