Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00322-12 (teismo Nr. 1-2360-119/2014) ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

2011-12-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012-04-26 nuosprendžiu, pagal kurį paskirta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, nuo 2010-02-12, būdamas UAB “Frostnetas” direktoriumi, ir pagal LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už UAB “Frostnetas” buhalterinių dokumentų saugojimą nustatytą laiką jų neišsaugojo, nes laikotarpyje nuo 2011-10-02 iki 2012 metų pavasario, tiksliai nenustatytu laiko, juos laikė metaliniame garaže, esančiame, Vilniuje, Justiniškių g., po ko iškritus dokumentams į balą ir jiems sušlapus-nepataisomai susigadinus juos išmetė į šalia garažo esantį šiukšlių konteinerį, t.y. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tokiais veiksmais P. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d..

Kaltinimas P. L. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis parodė, kad maždaug prieš 7 metus jo brolis A. L. ir jo tėvas V. L. norėdami užsiimti savo verslu, nupirko įmonę, o būtent UAB „Katilas“, tapo šios įmonės akcininkais. Kiek akcijų turėjo kiekvienas, jis nežino. Įmonė pradžioje vertėsi oro kondicionavimo ir vėdinimo įrenginių pardavimu bei montavimu. Vėliau, kada tiksliai, pasakyti negali, buvo pakeistas bendrovės pavadinimas į UAB „Frostnetas“. Jis bendrovėje „Frostnetas“ pradėjo dirbti maždaug 2007-2008 metais darbų vadovo pareigose. Į jo pereigas įeidavo įrangos pristatymas į objektus, jos montavimas, darbų priežiūra, įrangos paleidimas. Tuo pačiu jis taip pat pats montuodavo įrangą. UAB „Frostnetas“ akcijų jis niekada neturėjo. Bendrovė buvo įsikūrusi adresu Taikos 105, bet gali klysti, nes neatsimena. Gamyklinių patalpų jie neturėjo. Visus būtinus darbui įrankius laikė automobiliuose arba bute. Visi įmonės dokumentai buvo laikomi jo brolio A. namuose, buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas buhalterę N. V.. Ar įmonė turėjo kokį nors turtą, tokį kaip stalai, kompiuteriai, faksai ir panašiai, jis pasakyti negali, nežino. UAB „Frostnetas“ turėjo automobilius, tiksliai neatsimena-galimai 3: atsimena, kad buvo automobilis „VW Golf“, kuris buvo parduotas dar įmonei veikiant; „Renault Trafic“, kuris buvo parduotas; krovininis „Mercedes Benz“, kuris taip pat buvo parduotas, nes sugedo variklis. Prieš pusantrų metų iki UAB „Frostnetas“ pardavimo, jis tapo bendrovės direktoriumi, galėjo pasirašyti sutartis, yra pasirašęs kelias sutartis-pvz. su Kazachstano įmone, kuri su jais neatsiskaitė; su smulkiom įmonėm Lietuvoje, bet įmonių pavadinimų jis neatsimena. Iš savo brolio A. sužinojo, kad akcininkai nutarė bendrovę parduoti, tikslios priežasties jam nepaaiškino, galimai dėl to, kad įmonė tapo nepelninga. Kas dar, išskyrus jo brolį ir tėvą buvo bendrovės akcininkais, jis nežino, tuo nesidomėjo. Bendrovės pardavimu užsiėmė jis ir tėvas. Pirkėjus bendrovei surado jo brolis A., bet nežino, kur ir kokiu būdu. Jis jam tiesiog pasakė, kad yra žmonės, kurie nori pirkti jų bendrovę. Bendrovė buvo parduota moteriai J. Ž.. Kartu su pirkėja jis ir jo tėvas važiavo į Registrų centrą, kur taip pat buvo pasirašyti dokumentai, susiję su bendrovės pardavimu. Kokius konkrečiai dokumentus jis asmeniškai pasirašė, jis neatsimena. Visi dokumentai buvo perduoti pirkėjai po to, kai buvo pasirašyta sutartis dėl bendrovės pardavimo. Jis asmeniškai J. Ž. atidavė du Maximos maišus su dokumentais, tarp kurių buvo ir bendrovės įkūrimo dokumentai, visos sutartys, buhalteriniai dokumentai. Buhalterinius dokumentus jis asmeniškai paėmė iš įmonės buhalterės N. V., buvo nuvažiavęs pas N. V. į butą Naujojoje Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Taip pat jis asmeniškai perdavė J. Ž. raktus nuo 2-jų automobilių „Mitsubishi Spase“ ir nuo „VW Golf“. Įmonėje buvusių automobilių valstybinių numerių jis neatsimena. Automobilis „Mitsubishi Spase“ tuo metu stovėjo Lazdynuose prie buvusios Technocentro parduotuvės. Jis buvo nevažiuojantis. Automobilis tuo metu buvo jau parduotas, buvo likę tik automobilio raktai, kurie buvo atiduoti J. Ž.. Kodėl J. Ž. tvirtina, kad jai nebuvo perduoti jokie dokumentai, nežino. Kada tiksliai buvo parduotas UAB „Frostnetas“, jis neatsimena. Po to, kai buvo parduota bendrovė, jis nepasirašinėjo jokių sutarčių su kitomis bendrovėmis dėl paslaugų tiekimo, bet ėmė pinigus už atliktus darbus, perspėjus J. Ž. bendrovės pardavimo metu apie tai, kad įmonė jam asmeniškai skolinga ir jis norėtų bent dalį savo pinigų grąžinti, paimant juos iš užsakovų už atliktus darbus. Dokumentai dėl pinigų paėmimo ir atliktų darbų aktai buvo likę jo kambaryje bute pas tėvus, (duomenys neskelbtini), nes jų negalėjo atiduoti J. Ž., nes nuvažiavus pas ją namo, jos nerado. Jis asmeniškai bendrovei „Frostnetas“ paskolino 28500 Lt. Pinigai nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Jie buvo duoti grynais ir už juos buvo pirktos medžiagos, įranga, pirktos vizos į Kazachstaną, kuriame pagal sutartį atlikinėjo darbus. (2 t. 98-99 b.l.)

2014-06-20 apklausos metu duotais P. L. parodymais, kai jam buvo pranešta apie įtarimą pagal LR BK 245 str. parodė, kad jis bendrovėje UAB „Frostnetas“ pradėjo dirbti maždaug nuo 2007-2008 metų, dirbo įvairiose pareigose. Prieš pusantrų metu nuo UAB „Frostnetas“ pardavimo datos, jis tapo minėtos bendrovės direktoriumi. Kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, jis negavo iš teismo jokių sprendimų apie tai, kad turi bankroto administratoriui perduoti kreditorių ir skolininkų sąrašus, visus finansinius dokumentus ir turtą pagal balansą. Teismo sprendimus gavo jo brolis A. L., kuris buvo UAB „Frostnetas“ prokuristu. Dar iki to, kai buvo iškelta bendrovės „Frostnetas“ bankroto byla, akcininkai nutarė bendrovę parduoti ir bendrovės pardavimo klausimais užsiėmė jo brolis A. L., kuris tvarkė visus dokumentus, ruošė sutartis. Po dokumentų paruošimo, jo brolis išvyko į užsienį, o visus UAB „Frostnetas“ dokumentus paliko jam, prieš išvykimą suradus pirkėjus. Kaip jau sakė, su bendrovės pirkėja J. Ž. Registrų centre jie pasirašė dokumentus, tačiau vietoje jis jai jų neperdavė, o vežė namo. Automobilyje tuo metu buvo du maišai su dokumentais. Kai atvažiavo prie J. Ž. namų, ji išėjo iš automobilio, pasakiusi, kad tuoj sugrįš, bet negrįžo. Jis jos laukė apie valandą, o jai neatėjus, išvažiavo. Paskui dar 3 kartus bandė atvažiuoti pas ją į namus, bet jos nerado. Neturėdamas kur dėti dokumentų, jis juos uždarė savo metaliniame garaže Justiniškių mikrorajone. Garažas buvo nenaudojamas, jame buvo likę tik seni baldai, todėl garažą po maždaug 6-8 mėnesių pardavė. Kai su pirkėju atėjo apžiūrėti garažo, jis buvo atidarytas, visi daiktai išmėtyti, dokumentai sušlapo, o vienas maišas aplamai įkrito į duobę, kurioje buvo daug vandens. Dėl to, kad dokumentai buvo sugadinti, jis išmetė juos į šiukšlių konteinerį, išmetė ir senus garaže laikytus daiktus. Kai garažas buvo parduotas, pirkėjas garažą išardė ir pervežė į kitą vietą. Pirkėjo vardo jis neprisimena. Būdamas apklaustas specialiuoju liudytoju, jis kelis kartus savo parodymuose tvirtino, kad viską perdavė J. Ž.. Jis tai padarė todėl, kadangi bijojo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, be to neišsaugojo jam patikėtų dokumentų. Jei jie būtų išsaugoti, jis tikrai juos pateiktų bankroto administratoriui. (2 t. 135-136 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. L. 2014-06-25 apklausos metu duotais parodymais, kad savo kaltę dėl jam pranešto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1d. pilnai pripažįsta. Jis pilnai patvirtina savo parodymus, kuriuos davė 2014-06-20 dieną, nieko jų papildyti neturi. Labai gailisi, kad neišsaugojo UAB „Frostnetas“ buhalterinių ir kitų dokumentų. Jis žinojo, kad būdamas bendrovės direktoriumi, jis privalėjo saugoti bendrovės turtą ir visus dokumentus. Prašo bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (2 t. 149-150 b.l.)

Liudytojo A. L. parodymais apie tai, jog maždaug 2005 m, tiksliai pasakyti negali, jis kartu su 4 akcininkais pirko UAB „Katilas“, kurios pavadinimą vėliau pakeitė į UAB „Frostnetas“. Bendrovė vertėsi vėdimo, kondicionavimo ir šaldymo įrangos montavimu. Jis buvo bendrovės komercijos direktoriumi bei turėjo pradžioje 20% akcijų, paskui dar pirko 10 % akcijų. Pradžioje kelis mėnesius, bendrovės direktoriumi buvo jo tėvas V. L., paskui L. P., o prieš bankrutavimą bendrovės direktoriumi buvo jo brolis P. L.. Krizės metu sumažėjo įmonės pelningumas, todėl pasitaręs su kitais įmonės akcininkais, nutarė bendrovę parduoti. Tam, kad parduoti bendrovę ir paruošti visus tam reikiamus dokumentus, jis surado advokatą, kuris paruošė pirkimo pardavimo sutartis. Savo tėvui jis padarė įgaliojimą, kad jis galėtų pasirašyti už jį pardavimo dokumentuose, akcininkų susirinkimo protokoluose ir kituose, kur bus reikalingi. Bendrovės pardavimo metu jis nebuvo Lietuvoje, nes dirbo UAB „Transcat Baltik“ ir buvo komandiruotėje Vokietijoje. Jokių dokumentų bendrovės pardavimui jis neruošė. Visi dokumentai buvo pas buhalterę. Kas ir kaip ieškojo pirkėjų bendrovei, jis nežino. Už viską, kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas jo brolis, t.y. už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą. Jis buvo tik užregistravęs prokūrą nuo maždaug 2006 metų, kad galėtų prireikus atstovauti bendrovę. Savo tokiu įgaliojimu jis net nepasinaudojo. UAB „Frostnetas“ buvo parduota 2011-10-19 J. Ž.. Yra sudaryta oficiali akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Būtent šią sutartį jis buvo pateikęs ir Vilniaus apygardos teismui. Pardavimo metu J. Ž. buvo perduoti ir visi bendrovės dokumentai. Yra surašytas priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1(2011-10-20), kurį pasirašė bendrovės direktorius P. L. ir bendrovės pirkėja J. Ž.. Bendrovės pardavimo metu J. Ž. buvo nurodyta kaip bendrovės direktorė. Perdavęs J. Ž. visus bendrovės dokumentus, jis negalėjo jų pateikti Vilniaus apygardos teismui. Pardavęs bendrovę, jis pamiršo sustabdyti savo prokūrą ir apie tai nepranešė Registrų centrui. Būtent todėl teismas iš jo ir reikalavo aukščiau minėtų dokumentų. Koks tolimesnis parduotos bendrovės likimas, jis nesidomėjo. Tik po to, kai jo pradėjo ieškoti antstoliai, jis sužinojo, kad parduota bendrovė bankrutuoja. Kiek jis žino iš savo brolio P. L. žodžių, tai jis kartu su J. Ž. buvo nuvykęs į Registrų centrą perregistruoti bendrovę. J. Ž. jis matė vieną kartą. Ji yra vidutinio ūgio, jai maždaug virš 40 metų, plaukai trumpi, turėjo ir žilų plaukų. Bendrovės pardavimo metu jis nedalyvavo. Bendrovės pardavimo metu jis jau dirbo kitoje įmonėje, o būtent nuo 2011-05-09d. Jis žino, kad pagal Vilniaus Apygardos teismo nutartis 2012-04-30 ir 2012-06-14 jis privalėjo bankroto administratoriui perduoti visus bendrovės dokumentus, turtą, kreditorių ir skolininkų sąrašus. Bet viso tai jis padaryti negalėjo, nes jų neturėjo, o dokumentų saugumu turėjo rūpintis jo brolis P. L.. Kaip jis saugojo dokumentus ir kodėl neišsaugojo, jis nežino. 2012-08-27 Vilniaus Apygardos teismo nutartimi jis buvo nubaustas dėl to, kad bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Teismo nutartį jis apskundė ir bauda buvo panaikinta. Jo brolis sako, kad jis ruošė visus dokumentus todėl, kad jis surado advokatą, kuriam pateikė tik pirkėjo duomenis, be to pats kreipėsi į buhalterę, prašydamas, kad ji paruoštų dokumentus bendrovės pardavimui. Kas iš buhalterės paėmė dokumentus, jis nežino, jo nebuvo Lietuvoje. Kaip vyko pardavimas, jis brolio neklausė, jis tik konstatavo faktą, kad bendrovė yra parduota. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių jis ir negalėjo vykdyti teismo nutarčių ir bankroto administratoriui perduoti bendrovės dokumentų ir turto. Siekiant, kad jam būtų panaikinta 7000 Lt bauda, jis teismui pateikė bendrovės pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą. (2 t. 74-75, 118-119 b.l.)

Liudytojos B. B. parodymais apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-06-14 nutartimi civilinėje byloje B2-3654-553/2012 iškėlė UAB „Frostnetas“ bankroto bylą, o jos administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“, o būtent ji kaip įgaliotas asmuo. Taip pat teismas šia nutartimi įpareigojo UAB „Frostnetas“ prokuristą A. L. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB „SBS Legale“ visus UAB „Frostnetas“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Prokuristas A. L. teismo nutarties nevykdo. 2012-06-29 ji buvo adresu (duomenys neskelbtini), domofonu atsiliepė moteris, kuri prisistatė jo motina, pasakė, kad sūnus yra išvykęs į Vokietiją, Prancūziją, o įmonė seniai parduota. Be to motina pasakė, kad kai sūnus sugrįš, gal susisieks. Taip pat A. L. bandė ieškoti antstoliai, o būtent jie L. ieškojo 2012-06-01, 2012-06-27. A. L. motinai atsisakius priimti procesinius dokumentus, sutinkamai su LR CPK 123 str. 5d. bei 124 str. 2d. procesiniai dokumentai prokuristui A. L. laikomi įteikti tinkamai. Dėl 2012-06-14 teismo nutarties nevykdymo 2012-08-27 Vilniaus apygardos teismas nutarė skirti A. L. 7000 Lt baudą ir įpareigojo UAB „SBS Legale“ įteikti A. L. nutarties kopiją. Šią teismo nutartį A. L. įteikė antstolis D.Traigys 2012-09-26. Net po to, kai A. L. buvo įteikta teismo nutartis, jis ir toliau nevykdė teismo nutarties. 2012-11-11 UAB „SBS Legale“ įgaliotas atstovas susipažinęs su civiline byla Nr. B2-3654-553/2012 ir byloje rado A. L. paaiškinimą, kad 2011-10-19 buvo UAB „Frostnetas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei A. L. pateikė 2011-10-20 apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 kopiją. Originalas pateiktas nebuvo. Ant priedo Nr. 1 yra neva J. Ž. parašas. Pagal Registro duomenis, paskutinė UAB „Frostneta“ direktore buvo J. Ž., kuri kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK pagal LR BK 182 str. 1d., neva jai nežinant(apgaulės būdu) ji buvo įdarbinta UAB „Frostnetas“. (1 t. 38-39 b.l.)

Liudytojos J. Ž. parodymais apie tai, kad ji yra bedarbė beveik nuo 2003 m. 2011 metais maždaug spalio ar lapkričio mėn., tiksliai datos neatsimena, ji būdama prie Aušros Vartų , apie 13-14 val. stovėjo prie įėjimo į valgyklą, kur dalinami nemokami pietus. Ji buvo kartu su savo pažįstamu A. B.. Tuo metu prie jų priėjo vyras ir moteris ir paklausė, ar jie nenori įsidarbinti. Jie atsakė, kad nori ir tada jie paklausė, ar jie turi asmens dokumentus. Ji dokumentus turėjo, o A. neturėjo. Vyras buvo aukštas, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jam apie 50 metų. Moteris buvo apie 50-55 metų, plaukai tamsūs, normalaus kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio. Kai ji sutiko būti įdarbinta, jie paprašė jos paso ir ji jiems padavė. Jie šalia, kopijavimo paslaugas teikiančiame centre, padarė jos paso kopiją ir jai pasą grąžino. Ji vyrui ir moteriškei paliko savo adresą, kur tuo metu gyveno, gyveno (duomenys neskelbtini). Po svaitės tie patys vyras ir moteris atvažiavo pas ją namo. Su jais buvo dar vienas vyras, kuris vairavo automobilį. Automobilio modelio, valstybinių numerių, spalvos neatsimena. Ji su atėjusiais ją įdarbinti žmonėmis važiavo viena. Jie nuvažiavo į Registrų centrą, kur ji pasirašė labai daug dokumentų, kurių perskaityti jai nedavė, nes neva vyras ir moteris labai skubėjo. Ji net nespėjo perskaityti dokumentų pavadinimo. Po to ją nuvežė namo, sakė, kad neužilgo ji pradės dirbti, bet taip daugiau niekas jai neskambino ar atvažiavę nebuvo. Jokių dokumentų į Registrų centrą ji atsiimti nėjo. Apie tai, kad pirko kažkokias akcijas, tapo bendrovės „Frostnetas“ direktore, ji nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik iš antstolės, kuri jos ieškojo kaip UAB „Frostnetas“ direktorės. Jokių minėtos bendrovės dokumentų ji neturėjo, niekas jai jų davęs nebuvo. Kuo užsiima bendrovė, ji nežino. Dėl to, kad buvo apgauta, ji kreipėsi į policiją į Vilniaus m. 2 PK. Atpažinti nei vyrų nei moters negalės. (1 t. 55-56 b.l.)

Liudytojo A. B. parodymais apie tai, kad 2011 rudenį, kai jis su Janina buvo prie valgyklos, kur dalinami nemokami pietūs, esančios Senamiestyje, prie jų priėjo 2 vyrai ir moteris, kurie pradėjo domėtis, ar jie turi darbą, ar nenorėtų dirbti. Sakė, kad gali juos įdarbinti direktoriais, ir jie gaus nemažus pinigus. Jie sutiko. Jie paklausė, ar jie turi dokumentus ir kokį turi išsilavinimą. Jis tuo metu dokumentų neturėjo, o Janina turėjo. Jis priėjusiems žmonėms nieko nedavė, nei telefono numerio, nei dokumentų. Ar dokumentus davė Janina, jis neatsimena. Vienas iš vyrų buvo jaunesnis (apie 30 metų), kitas vyresnis (apie 50m.). Jaunesnis vyras atrodė stambesnis už kitą. Vyrai abu buvo tamsių plaukų. Kaip atrodė moteris, pasakyti negali. Vėliau tie patys vyrai ir moteris buvo atvažiavę pas juos į namus, jie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Jie buvo atvažiavę automobiliu, bet kokiu, jis nematė, nes į lauką išėjęs nebuvo. Janina su jais išvažiavo viena. Kai Janina sugrįžo, sakė, kad ją vežė į Registrų centrą, kur ji pasirašė daug dokumentų, bet kokius, pasakyti negalėjo, o be to jam tai buvo neįdomu, todėl jis tuo net nesidomėjo. Janina su savimi jokių dokumentų atsivežusi nebuvo, į jokį darbą dirbti nėjo. (1 t.62-63 b.l.)

Liudytojo V. L. parodymais apie tai, kad maždaug 2005 buvo įkurta UAB „Frostnetas“. Idėja sukurti bendrovę kilo jam, jo sūnums ir dviem pažįstamiems. Jis yra specialistas metalo apdirbimo klausimais, jo sūnūs gerai išmano šaldymo įrangą bei elektroniką. Pradžioje, įkūrę UAB „Frostnetas“ akcininkais tapo jis, jo vyresnysis sūnus A. L., I. J., G. V.. Jo sūnus A. L. kiek atsimena, turėjo 40% akcijų, likusias akcijas jie pasidalino po lygiai. Jo sūnus P. L. tapo bendrovės „Frostnetas“ direktoriumi maždaug nuo 2010 metu. Akcijų bendrovėje neturėjo. Kiek atsimena, bendrovė nebuvo labai pelninga ir kalbos apie bendrovės pardavimą tęsėsi ilgai. 2011 metais buvo nutarta bendrovę parduoti. Bendrovės pardavimu užsiėmė jis, turėdamas įgaliojimą, kurį gavo iš savo sūnaus A. L.. Kas ruošė dokumentus bendrovės pardavimui, jis nežino, jam atrodo, sutartį ruošė advokatas jo sūnaus A. prašymu. Kokiu būdu buvo rastas bendrovės pirkėjas, jis nežino, asmeniškai jis pirkėjo neieškojo, jokių skelbimų dėl to padavęs nebuvo. Sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo jam davė pasirašyti jo sūnus A. L.. Minėta sutartis buvo tuo pačiu metu pasirašyta ir pirkėjo, tai yra moters, kurios vardo neatsimena. Sutartis buvo pasirašyta Registrų centre. Moterį į Registrų centrą atvežė jie, t.y. jis ir jo sūnus. Išskyrus sutarties dėl akcijų pirkimo-pardavimo, jis neatsimena, kokie dar dokumentai buvo pasirašyti. Atsimena, kad dokumentų buvo daug, bet jų pavadinimų neatsimena, pilnai pasitikėjo savo sūnumi A. L.. Pasirašydama dokumentus, moteris uždavinėjo kažkokius klausimus, bet kokius neatsimena. Po to, kai registre buvo pasirašyti dokumentai, moteris iš jų nieko negavo. Pasirašę dokumentus, jie su sūnumi išvažiavo, o ji liko registre. Daugiau minėtos moters nematė. Kodėl namuose pas jį liko bendrovės „Frostnetas“ dokumentai ir antspaudai, paaiškinti negali. Ar moteriai buvo perduotas koks nors ilgalaikis turtas, jis nežino, asmeniškai nieko neperdavinėjo ir nežino, koks ilgalaikis turtas buvo bendrovės „Frostnetas“ balanse, buvo tik bendrovės akcininku ir aktyviai bendrovės veikloje nedalyvavo. Bendrovės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kam priklauso minėtas butas, jis nežino. Paaiškinti, kodėl ant pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų priėmimo aktuose, kurie datuoti 2011-11-21,23 d., tai yra praėjus mėnesiui po UAB „Frostnetas“ pardavimo, atsirado „Frostnetas“ antspaudas, kuris kratos metu rastas pas jį namuose, jis negali. (2 t.63-64 b.l.)

Liudytojos N. V. parodė, kad nuo maždaug 2005 metų, t.y. nuo UAB „Frostnertas“ įkūrimo ji pradėjo dirbti minėtoje bendrovėje buhaltere. Įmonė vertėsi kondicionierių montavimu. Bendrovė buvo įregistruota pagal gyvenamąją vietą vieno iš akcininkų, tikslaus adreso nežino. Kiek jai yra žinoma, vėliau buvo išnuomotos kažkokios patalpos netoli oro uosto, bet nežino kur. Tai atsimena tik pagal sąskaitas už patalpų nuomą. Pagrindinis akcininkas, bendrovės paskutinio egzistavimo laikotarpiu, buvo A. L.. Pradžioje bendrovės akcininkais buvo ir kiti asmenys, tačiau jų pavardžių neatsimena ir nežino, kiek akcijų jie turėjo. Visą savo buhalterės darbą ji atlikinėjo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Viena iš priežasčių kodėl UAB „Frostnetas“ bankrutavo, tai kad buvo pasirašyta sutartis su Kazahstano bendrove, kuriai buvo atlikti darbai, išleista daug lėšų, tačiau Kazahstano bendrovė su UAB „Frostnetas“ neatsiskaitė. Maždaug 2011 metais spalio mėnesio UAB „Frostnetas“ buvo parduota, bet kam konkrečiai, ji nežino. Ji asmeniškai ruošė dokumentus bendrovės pardavimui, o būtent: padarė finansinės atskaitomybės ataskaitą-balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, paruošė visus segtuvus, kuriuose lapai buvo sunumeruoti, paruošė lydraštį direktoriui, kuris tuo metu buvo P. L.. Visi paruošti dokumentai buvo sudėti į dėžes. P. L. asmeniškai atvažiavo pasiimti visų dokumentų. UAB „Frostnetas“ savo balanse turėjo ne vieną automobilį, kiek jų buvo tiksliai, ji pasakyti negali, jų pavadinimų neatsimena. Kiek atsimena, daug automobilių buvo parduota dar bendrovei egzistuojant, liko tik du automobiliai, iš kurių vienas buvo nevažiuojantis ir iš P. L. žodžių žino, kad jis stovi kažkokiame kieme, kuriame, nežino, nes jis neminėjo. Po to, kai perdavė P. L. visus jos paruoštus dokumentus, ji su nieko iš bendrovės darbuotojų ir akcininkų nebendravo, nežino, kuo toliau užsiima parduota bendrovė „Frosntnetas“. (2 t.66-69 b.l.).

Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamojo P. L. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal LR BK 223 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Pagal juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „Frostnetas“ P. L. nuo 2010-03-29 iki 2011-11-04 buvo šios bendrovės direktorius. Iš kaltinamojo P. L. ir liudytojos J. Ž. parodymų nustatyta, kad 2011-10-19 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavus UAB „Frostnetas“ akcijas J. Ž., tuometinis įmonės direktorius P. L. J. Ž. neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Liudytojai V. L. ir A. B., patvirtino, kad jokie dokumentai J. Ž. perduoti nebuvo. Kaip nurodė pats kaltinamasis, UAB „Frostnetas“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi jo garaže, kol dėl netinkamų juos laikyti sąlygų jie buvo sugadinti ir prarasti. LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaltinamasis P. L. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-03-29 iki 2012 m. pavasario neišsaugojo UAB „Frostnetas“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl to neįmanoma nustatyti bankrutuojančios UAB „Frostnetas“ turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo P. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis P. L. anksčiau teistas (T II b.l. 155-156, 158-170), baustas administracine tvarka (T II b.l. 172), dirba. Bausmės tikslai P. L. už padarytą nusikalstamą veiką siektini skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( T. II b.l. 66-69)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 60 MGL, t.y, 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti P. L. 40 MGL, t.y, 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1.Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.)

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.