Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. D., transporto priemonės valdytojui (savininkui) A. R.,

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016 m. liepos 26 d. 15.11 val., Mažeikiuose, P. Matulionio g. ties namu Nr. 38, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,84 prom.) girtumo laipsnis, neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga, nepalikdamas saugaus tarpo iš galo, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi.

Transporto priemonės savininkas A. R. teismo posėdžio metu prašė gražinti jam automobilį bei patvirtino, jog M. D. automobilį paėmė be jo žinios ir leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog M. D. 2016 m. liepos 26 d. 15.11 val., Mažeikiuose, P. Matulionio g. ties namu Nr. 38, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,84 prom.) girtumo laipsnis, neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga, nepalikdamas saugaus tarpo iš galo, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį iš jo pasišalino. M. D. neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs) transporto priemonės, buvo nepakankamai atidus ir nesilaikė kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimų, o būtent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Dėl M. D. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, teismui nekyla abejonių. M. D. visiškai pripažino padaręs pažeidimus, todėl jis baustinas už veikas padarytas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kad M. D. padarė minėtus pažeidimus yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent: 2016-07-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-67265146-16, kuriame užfiksuotas pažeidimų padarymo faktas, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūno Š. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės bei protokolo surašymo aplinkybės, VĮ Regitra registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. R., bendra pranešimo registracijos informacija, kurioje užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį, papildomai duomenimis apie eismo įvykį, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo iki kol įgis teisę vairuoti, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma dėl eismo įvykio, informaciniu pranešimu dėl automobilio konfiskacijos, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktas, kuriame aprašytas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai, asmens blaivumo testo Nr. 7164 rezultatu, kuriame užfiksuotas 0,84 prom. girtumas, O. N., A. R. paaiškinimai, pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – A. R.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui perleido minėtą transporto priemonę. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisės pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtinas.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (pažeidimų padarymo metu administracine tvarka nebaustas, teistas), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad M. D. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos nuobaudos artimos minimalioms straipsnių sankcijose numatytoms piniginėms nuobaudos be transporto priemonės konfiskavimo, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

M. D. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 1450,00 € (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1160,00 € (vieno tūkstančio šimto šešiasdešimt eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, M. D. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1450,00 € (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16059963716 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.