Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Atsakovas UAB „Kvistija" 2008-07-21 raštu Dėl varžytynių skelbimo antstolei pranešė, kad neprieštarauja, jog būtų skelbiamos Vaistinės pastato varžytynės. 2008 m. rugsėjo 10 dienai paskirtos Vaistinės pastato viešosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. 2008 m. spalio 29 dienai paskyrus antrąsias Vaistinės pastato varžytynes, Vykdomoji byla buvo sustabdyta, ieškovui (skolininkui) UAB „Artapolas" Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų. Išnagrinėjus skolininko UAB „Artapolas" skundą ir teismui jį atmetus, Vaistinės pastato antrosios varžytynės buvo paskirtos 2009 m. sausio 7 dienai, kurios taip pat buvo paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad dalyvavo tik vienas pirkėjas.

Neįvykus Vaistinės pastato antrosioms varžytynėms, antstolė A. L. pasiūlė atsakovui (išieškotojui) UAB „Kvistija" Vaistinės pastatą pasiimti natūra už pradinio įkainojimo sumą (600.000 Lt), sumokant skirtumą tarp pradinės parduodamo turto kainos ir atsakovui (išieškotojui) UAB „Kvistija" apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos, t. y. sumokant antstolei 189 693,63 Lt. UAB „Kvistija" 2009 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-0016 tokį savo sutikimą antstolei išreiškė, nurodydami, kad sutinka natūra pasiimti neparduotą Vaistinės pastatą.

Antstolės nurodymu, atsakovas UAB „Kvistija" 2009-02-02 primokėjo 48.609,17 Lt sumą. Iš viso atsakovas UAB „Kvistija" antstolei už perduodamą Vaistinės pastatą sumokėjo 238 302,80 Lt.

Atsakovui UAB „Kvistija" sumokėjus skirtumą tarp perduodamo turto kainos ir išieškotojui UAB „Kvistija" tenkančios lėšų sumos, antstolės A. L. surašytas 2009 m. sausio 23 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 140/08/00755, dėl UAB „Artapolas" priklausančio 1033,55 kv. m. ploto pastato-vaistinės, plane pažymėto indeksu 6E2p, unikalus (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojui UAB „Kvistija" už 600 000 Lt (toliau - Turto perdavimo išieškotojui aktas), kuris buvo patvirtintas 2009 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo (teisėja R. N.).

Ieškovo manymu, Turto perdavimo išieškotojui aktas yra niekinis, kadangi jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.).

Pažymi, kad antstolė A. L. padarė šiurkščius imperatyvių CPK VI dalies vykdymo proceso normų reglamentuojamos turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo tvarkos pažeidimus, susijusius su antstolės pareiga imtis visų teisėtų priemonių vykdymo procese dalyvaujančių subjektų interesams tinkamai apginti. Dėl to buvo sudarytas toks turto perdavimo išieškotojui aktas, kuris, vadovaujantis atitinkamomis vykdymo proceso normomis (CPK 634 str. 2 d. 690 str., 675 str. 5 d., 707 str. 7 ?., 746 str. ir kitas, nurodytas šiame ieškinyje), iš viso neturėjo ir negalėjo būti sudaromas.

A. L. pažeidė CPK 690 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kadangi visoje Vykdomosios bylos eigoje, t. y. tiek pradėdama priverstinį vykdymą tiek prieš pradėdama priverstinį Vaistinės pastato realizavimą iš varžytynių, neišsiaiškino ir nenustatė to, jog Vaistinės pastatas yra įkeistas AB SEB bankui, iš hipotekos registro įstaigos negavo Hipotekos registro išrašo apie hipotekos registre registruotą sutartinę hipoteką Vaistinės pastatui. Pažymėtina, jog antstolė A. L. privalėjo žinoti bei apie tai informuoti atitinkamus vykdymo proceso subjektus, kad Vaistinės pastatas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, yra įkeistas AB SEB bankui, tačiau to nepadarė.

Antstolė A. L., jau pradėdama priverstinai vykdyti Vykdomąjį raštą šią proceso teisės normą pažeidė. Surašiusi 2008 m. gegužės 28 d. Turto arešto aktą bei areštavusi ieškovui (skolininkui) UAB „Artapolas" nuosavybės teise priklausantį Vaistinės pastatą antstolė A. L. apie tokį areštą nepranešė AB SEB bankui, kurio naudai buvo ir yra įkeistas Vaistinės pastatas.

Be to, skelbdama apie Vaistinės pastato varžytynes - tiek pirmąsias, tiek antrąsias - antstolė A. L. pažeidė CPK 707 str. 7 ?., kadangi skelbimuose apie varžytynes nebuvo nurodoma apie esantį Vaistinės pastato įkeitimą AB SEB bankui (CPK 706 str.).

Antstolė A. L. šiurkščiai pažeidė CPK 746 str. 1 , 2 ir 3 d. nuostatas, kadangi nepaprašė AB SEB banko duoti sutikimą išieškoti iš jo naudai įkeisto Vaistinės pastato, tokio AB SEB banko sutikimo negavo ir, jo neturėdama, priverstinai realizavo įkeistą Vaistinės pastatą - skelbė tiek pirmąsias, tiek antrąsias Vaistinės pastato varžytynes ir joms neįvykus, šį turtą perdavė atsakovui (išieškotojui) UAB „Kvistija".

CPK 626 str. 6 p. numato, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Ši proceso teisės norma reiškia, jog vykdomoji byla privalomai turi būti stabdoma tais atvejais, kuomet CPK 746 str. nustatyta tvarka nėra gaunamas hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl išieškojimo iš įkeisto turto.

Nagrinėjamu atveju, CPK 626 str. 6 p. nuostata taip pat buvo pažeista, kadangi antstolei A. L. neturint AB SEB banko sutikimo dėl išieškojimo iš jo naudai įkeisto turto, Vaistinės pastato varžytynės apskritai negalėjo būti skelbiamos ir vykdomos, o pati vykdomoji byla privalomai turėjo būti stabdoma, tačiau to padaryta nebuvo.

CPK 634 str. 2 d. numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymu saugomus interesus. Papildomai atsižvelgiant į CPK 626 str. 6 ?., 675 str. 5 d., 690 str. 1 ir 2 d., 707 str. 7 ?., 746 str. nuostatomis nustatytas pareigas antstoliui išsiaiškinti ir nustatyti bet kokius su priverstinai realizuojamu turtu susijusius nuosavybės teisių apribojimus bei apie tokius apribojimus viešai informuoti visus suinteresuotus asmenis, taip pat reiškia, kad antstoliui draudžiama realizuoti įkeistą turtą be įkaito turėtojo sutikimo. Tokia antstoliui nustatyta pareiga ypatingą reikšmę įgyja tuomet, kai antstolis pasiūlo varžytynėse nerealizuotą skolininko turtą perimti savo nuosavybėn. Akivaizdu, jog atitinkamo įkeisto turto perdavimas natūra, gali pažeisti ne tik išieškotojo, tačiau ir skolininko interesus, nepagrįstai ir neteisėtai sudaryti sąlygas asmeniui prarasti iš to turto gaunamas pajamas ir pan.

Dėl antstolės padarytų imperatyvių teisės normų pažeidimų (turto perdavimo išieškotojui be įkaito turėtojo sutikimo), ieškovas prarado nuosavybės teisę į Vaistinės patalpas, tuo pačiu prarado Nuomotojo teises ir pareigas, kylančias iš 2006-01-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Šios aplinkybės, be abejonės, prisidėjo prie ieškovo finansinės padėties blogėjimo, gaunamų pajamų sumažėjimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Pripažinus Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir grąžinus Vaistinės pastatą ieškovo nuosavybėn, laikytina, kad ieškovui kaip nuomotojui pagal 2006-01-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turi būti užtikrinta reali teisių ir teisėtų interesų apsauga ir dėl negautų pajamų iš pastato nuomos. Sudarius ir patvirtinus Turto perdavimo išieškotojui aktą ieškovas negavo nuomos mokesčio už jam nuosavybės teise ankščiau priklausiusį ir neteisėtai atsakovo įgytą išnuomotą nekilnojamąjį turtą. Pagal Nuomos sutarties 3.1 punktą šalys susitarė dėl 3707 Lt plius PVM dydžio mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau nuo 2009 m. vasario mėnesio nuomos mokestis buvo mokamas nuosavybės teisę į Vaistinės pastatą įgijusiam atsakovui UAB „Kvistija".

Nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. rugpjūčio imtinai (iki PVM mokesčio padidėjimo) atsakovui UAB „Kvistija" buvo sumokėta 30.879,31 Lt ((3707 Lt + 19 % PVM) x 7 mėnesiai), nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. sausio - 22..427,35 Lt ((3707 Lt + 21 % PVM) x 5 mėnesiai). Iš viso iki 2010 metų vasario mėnesio ieškovas UAB „Artapolas" už Vaistinės pastato nuomą būtų gavęs 53.306,66 Lt nuomos mokestį, kurį šiuo atveju atsakovas UAB „Kvistija".

Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia ta aplinkybe, jog ieškovui nuosavybės teise priklausęs ir bankui įkeistas vaistinės pastatas buvo antstolės išvaržytas, neturint įkaito turėtojo (t.y. AB SEB banko) sutikimo tokiam veiksmui.

Nors nagrinėjamu atveju antstolė A. L. iš tiesų pažeidė ieškinyje nurodytas vykdymo proceso teisės normas (CPK 626 str. 6 ?., 634 str. 2 d., 675 str. 5 d., 690 str. 1 ir 2 d.d., 707 str. 7 ?., 746 str. 1, 2 ir 3 d.d.), tačiau jų pažeidimas nesudaro jokio pagrindo ieškovo ieškinio tenkinimui. Vykdymo proceso teisės normos, susijusios su skolininkui priklausančio ir įkeisto turto priverstiniu realizavimu bei galimybe jį priverstinai realizuoti, išieškant skolininko skolas, nėra skirtos ginti ir saugoti būtent skolininko teises bei teisėtus interesus.

Skolininkas neturi ir negali turėti jokio teisėto intereso, kad jam priklausantis ir įkeistas turtas nebūtų priverstinai realizuotas, išieškant tokio asmens skolas bet kuriam kreditoriui (išieškotojui). Faktas, jog išieškant skolininko skolas yra priverstinai realizuojamas būtent įkeistas skolininkui priklausantis turtas, realiai bei objektyviai nepažeidžia ir negali pažeisti kokių nors skolininko teisių. Skolininko atžvilgiu nėra jokio skirtumo, koks būtent skolininkui priklausantis turtas (įkeistas ar neįkeistas) yra priverstinai realizuojamas pagal vykdomuosius dokumentus. Ar vykdymo procese skolininkui priklausantis įkeistas turtas bus priverstinai realizuotas ar ne, visiškai nepriklauso nuo paties skolininko valios – skolininkui vykdymo procese nėra suteikta teisė reikalauti, jog priverstinai nebūtų realizuojamas atitinkamas turtas vien tik dėl to, kad jis yra įkeistas. Įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) sutikimo priverstinai realizuoti jo naudai įkeistą turtą buvimas ar nebuvimas niekaip nesuponuoja skolininko teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

Asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai gali būti pažeidžiami priverstinai realizuojant įkeistą skolininko turtą, yra įkaito turėtojai (hipotekiniai kreditoriai) bei tokio turto įgijėjai (įskaitant ir pačius išieškotojus, kuomet neįvykus varžytynėms išieškotojas perima jį savo nuosavybėn). Būtent šių asmenų teisių bei teisėtų interesų gynimui bei apsaugai yra skirtos ginčo atveju buvusios pažeistos vykdymo proceso teisės normos, susijusios su skolininkui priklausančio ir įkeisto turto priverstiniu realizavimu bei galimybe jį priverstinai realizuoti.

Kitaip tariant, akcentuotina tai, jog ginčo atveju vieninteliai asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai realiai buvo ar galėjo būti pažeisti dėl antstolės A. L. padarytų ieškinyje nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, yra atsakovas UAB „Kvistija" bei tretysis asmuo AB SEB bankas. Tačiau šie asmenys reikalavimo pripažinti ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu nereiškia, o ieškovas nėra įgaliotas ginti šių asmenų galimai pažeistas teises.

Aplinkybę, jog hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikimo nebuvimas realiai nepažeidė kokių nors ieškovo UAB „Artapolas" teisių ar teisėtų interesų, papildomai patvirtina antstolės A. L. vestos vykdomosios bylos Nr. 140/08/00755 eiga. Šios vykdomosios bylos eigos metu ieškovas nesiteikė informuoti bei papildomai atkreipti dėmesį, kad turtas yra įkeistas, bei kad priverstinai realizuojant šį turtą turėtų būti gautas AB SEB banko sutikimas.

Ieškovas, vykdymo procese ginčydamas antstolės veiksmus, iš esmės buvo patvirtinęs ir pripažinęs, jog apskritai šio įkeisto turto priverstinis realizavimas jo interesų nepažeidžia, nurodydamas tik tai, kad jo interesų neatitinka antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė 600 000,00 Lt kaina, tuo tarpu kai pirmosiose varžytynėse buvusi nustatyta pradinė 800 000,00 Lt kaina jo interesus atitiko. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra vykdomojoje byloje Nr. 140/08/00755.

Ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir yra atmestinas, kadangi ieškinyje nėra nurodytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą.

Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, jog ieškovas šiuo atveju ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą siekia pripažinti negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o būtent CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Tačiau pabrėžtina, jog antstolių priimti CPK 700 str. numatyti priverstinio turto realizavimo aktai negali būti nuginčyti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o ieškovas šiuo atveju nurodo ir remiasi netinkama teismų praktika.

Antstolių priimtų CPK 700 str. numatytų priverstinio turto realizavimo aktų pripažinimo negaliojančiais instituto aiškinimo ir taikymo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bylos Nr.3K-3- 218/2009, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009, kur remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais ".

Kadangi nesant pagrindo pripažinti ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, nėra ir pagrindo taikyti restituciją.

Nepaisant to, atsakovas pažymi, jog ieškovo siūlomas taikyti restitucijos būdas būtų visiškai netinkamas bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Jei ir būtų sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas, tai ji arba apskirtai neturėtų būti taikoma (CK 6.145 str. 2 d.), arba taikoma taip, kad atsakovo UAB „Kvistija" naudai vykdymo procese antstolei sumokėta pinigų suma būtų priteisiama ne iš nemokaus ieškovo UAB „Artapolas", o iš atsakovės antstolės A. L., savo ruožtu iš UAB „Artapolas" minėtą pinigų sumą priteisiant antstolei A. L.. Tik toks restitucijos taikymas arba jos netaikymas apskritai būtų suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pagal ieškovo siūlomą restitucijos būdą, atsakovas UAB „Kvistija" realiai nebūtų grąžintas į ankstesnę padėtį, t.y. buvęs status quo nebūtų atkurtas, atsakovo UAB „Kvistija" padėtis, pritaikius tokį restitucijos būdą, būtų blogesnė nei buvo iki ginčo turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo, be to ji galimai taptų blogesnė už atsakovo UAB „Kvistija“ padėtį.

Tiek iki ginčo turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo, tiek ir dabar ieškovas realiai neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas bei padengiamos ieškovo UAB „Artapolas" skolos kreditoriams. Tokiu būdu, atsakovo UAB „Kvistija" didesniąją dalį (beveik 250 000,00 Lt) realiai sumokėtos pinigų sumos atsakovui UAB „Kvistija" priteisus būtent iš ieškovo UAB „Artapolas", kuris yra nemokus, gautųsi, jog atsakovo UAB „Kvistija" kreditorinis reikalavimas nemokiam skolininkui tampa didesnis, nei buvo iki ginčo turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo, jis tampa didesnis tada, kai skolininkas yra nemokus, negana to jis padidėja ne savaime, o patiriant analogiško dydžio išlaidas. Ieškovo siūlomas restitucijos būdas reikštų tai, jog nemokaus skolininko ieškovo UAB „Artapolas" kreditorius atsakovas UAB „Kvistija" atlieka visiškai neprotingą ir ekonomiškai nepateisinamą veiksmą - savo lėšomis dengia nemokaus skolininko (UAB „Artapolas") skolas kitiems kreditoriams (šiuo atveju UAB „Finoila" ir UAB „Litranga"), kas reiškia ne ką kitą kaip žalos darymą pačiam sau. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, yra daugiau nei akivaizdu, jog ieškovo siūlomas restitucijos būdas visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Savo ruožtu, įvertinant tai, jog ginčo turto perdavimo išieškotojui akto sudarymą organizavo būtent atsakovė antstolė A. L., jog atsakovė antstolė A. L. padarė ieškinyje nurodytus vykdymo proceso normų pažeidimus, jog būtent atsakovė antstolė A. L. iš atsakovo UAB „Kvistija" gavo visą pinigų sumą, tai būtent iš atsakovės antstolės A. L. galėtų būti atsakovo UAB „Kvistija" naudai priteisiama visa pinigų suma, pastarojo sumokėta už ginčo sandoriu įgytą turtą. Toks restitucijos taikymas nesudarytų sąlygų nepagrįstam ieškovo UAB „Artapolas" praturtėjimui, kadangi analogiška pinigų suma, taikant restituciją, galėtų būti priteisiama iš ieškovo UAB „Artapolas" atsakovės antstolės A. L. naudai. Kitaip tariant, antstolės A. L., kaip ieškovo UAB „Artapolas" atstovės, neteisėtai sudaryto ginčo turto perdavimo išieškotojui akto pasėkoje atsirandanti pinigų išieškojimo iš nemokaus ieškovo UAB „Artapolas" rizika negalėtų būti perkeliama atsakovui UAB „Kvistija" - ji būtų paliekama pačiai antstolei A. L..

Taip pat nėra ir pagrindo priteisti ieškovo naudai atsakovo UAB „Kvistija" iš trečiojo asmens UAB „Rasildos vaistinė" gautą nuomos mokestį už ginčo pastato nuomą. Ieškovas UAB „Artapolas" visiškai netinkamai teisiškai kvalifikuoja nuomos mokesčio priteisimą pagal CK 6.237 str. 1 d., kaip nepagrįstai įgytą turtą. Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu atveju, už tokio turto nuomą gautų pinigų paskirstymo tarp sandorio šalių klausimai yra reglamentuojami bendrųjų restitucijos taisyklių (CK 6.151 str.), dėl ko nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. CK 6.151 str. 1 d. numato, jog iš turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalančiam grąžinti turtą asmeniui. Be to, atsakovas UAB „Kvistija", sudarant ginčo sandorį nebuvo nesąžiningas, toks ginčo sandoris buvo sudarytas ne dėl atsakovo UAB „Kvistija“ kaltės, dėl to CK 6.151 str. 2 d. numatyta atsakovo UAB „Kvistija pareiga grąžinti ieškovui iš ginčo turto gautas pajamas neegzistuotų.

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymas UAB „Artapolas" trečiajam asmeniui AB SEB bankas turi esminės reikšmės, kadangi iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pajamų, be atsiskaitymo su kitais kreditoriais, dalinai yra dengiamas atsakovo UAB „Artapolas" įsiskolinimas AB SEB bankui pagal Kreditavimo sutartį. Dabartinėje situacijoje ieškovas UAB „Artapolas", kuriam piniginių aktyvų gavimas yra gyvybiškai būtinas siekiant atkurti mokumą, nes Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovui UAB „Artapolas" iškelta restruktūrizavimo byla, neturi galimybės gauti pajamų iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kaip nurodyta aukščiau, iš šio pastato nuomos gaunamų pajamų, inter alia, yra dengiami ir ieškovo UAB „Artapolas" įsiskolinimai kitiems kreditoriams, kurių interesai dėl neteisėto pastato, (duomenys neskelbtini), priklausymo atsakovui UAB „Kvistija" taip pat pažeidžiami.

Tretysis asmuo vertindamas atsakovės antstolės veiksmus nurodė, kad įkeistas turtas negali būti perleistas tretiesiems asmenims nesant hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas rašytinio sutikimo. Išieškojimą vykdomojoje byloje Nr, 140/08/00855 vykdžiusi atsakovė antstolė A. L. į AB SEB banką dėl leidimo perduoti išieškotojui UAB „Kvistija" UAB „Artapolas" priklausantį, AB SEB bankui įkeistą turtą - pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nesikreipė. Kadangi hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikimas šiuo atveju nebuvo gautas, antstolė neturėjo teisės perduoti įkeisto turto išieškotojui UAB „Kvistija" Nagrinėjamu atveju atsakovė antstolė A. L. taip pat pažeidė CPK 675 straipsnio 5 dalies, nustatančios, jog antstolis apie įkeisto turto areštą praneša įkaito turėtojui, nuostatas. Apie pastato įkeitimą taip pat nebuvo pažymėta ir skelbimuose apie varžytines (CPK 707 str.).

SEB bankas, kaip hipotekos teisės turėtojo, teisės ir teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius buvo pažeistos.

Šioje byloje, pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, pripažįstant Turto perdavimo Atsakovui (išieškotojui) - UAB „Kvistija" aktą Nr. 140/08/00755 negaliojančiu ir taikant restituciją natūra, tai yra pinigus turto perėmėjui (išieškotojui) priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės, o iš varžytynių perduotą turtą grąžinus atsakovui UAB „,Artapolas" pastarasis nepagristai praturtėtu antstolės sąskaita. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra iki šuo atveju ginčo turto perdavimo. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti daugiau, nei turėjo. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į bankroto procedūros ypatumus, kad nenukentėtų kiti restruktūrizuojamos UAB „Artapolas" kreditoriai, 238 302,80 litus, tai yra skirtumą tarp pradinės parduodamo turto kainos ir atsakovui (išieškotojui) UAB "Kvistija" apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos pagal 2009-01-23 turto perdavimo išieškotojui aktą, priteisti iš Ieškovo UAB „Artapolas" (buvusio iš varžytynių perduoto turto savininko, kuris akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai ir nepranešė antstolei. kad areštuotas ir varžytinių išdavoje perduotas turtas Atsakovui yra įkeistas SEB bankui (taip siūlo ir pats ieškovas), o pinigų sumą, kuri perleidus turtą, atiteko kitiems išieškotojams (UAB„Finoila" ir UAB „Litranga") palikti pas juos, jei jie buvo UAB „Artapolas" kreditoriai. Priteisti iš Atsakovo - UAB „Kvistija" Ieškovo naudai 53306,66 Lt dydžio neteisėtai jos gautą nuomos mokestį iš UAB "Rasildos vaistinė" tik tuo atveju, jei bus pateikti teismui rašytiniai įrodymai, kad šiuos pinigus tikrai gavo atsakovas - UAB Kvistija".

Turto pardavimo išieškotojui aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 straipsnio 8 dalis) patvirtinančiu, kad turtas parduotas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 602 str. turto perdavimo išieškotojui be varžytinių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu šiame įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovo Uždaroji akcinė bendrovė „Artapolas" pateiktame ieškinyje nėra nurodyta Lietuvos Respublikos CPK 602 str. numatytų pagrindų dėl ko 2009m. sausio 23 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 140/08/00755 galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo teiginys, kad CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančios procesinės normos savo esme yra imperatyvios teisės normos, kurių esminis pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti CPK 700 str. numatytus priverstinius turto realizavimo aktus negaliojančius prieštarauja įstatymams reglamentuojančioms vykdymo procesą bei imperatyvių teisės normų sąvokai.

Tretysis asmuo UAB „ Finoila" iš antstolės A. L. gavo pinigus teisėtai pagal 2008-10-16 Kauno apygardos teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1648-230/2008 dėl 233 949,30 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Artapolas" pagal Lietuvos Respublikos CPK LV skyriuje numatytą išieškotų lėšų paskirstymo tvarką ir išmokėjimo išieškotojams tvarką.

Atsakovui UAB „Kvistija" sumokėjus skirtumą tarp perduodamo turto kainos ir išieškotojui UAB „Kvistija" tenkančios lėšų sumos, antstolės A. L. surašytas 2009 m. sausio 23 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 140/08/00755, dėl UAB „Artapolas" priklausančio 1033,55 kv. m. ploto pastato-vaistinės, plane pažymėto indeksu 6E2p, unikalus (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojui UAB „Kvistija" už 600 000 Lt (toliau - Turto perdavimo išieškotojui aktas), kuris buvo patvirtintas 2009 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo (teisėja R. N.) (vykdomosios bylos Nr. 140/08/00755, b.l. 91).

2005 m. gruodžio 2 d. tarp UAB ,Artapolas" ir AB SEB banko buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1450511013021-01 (toliau - Kreditavimo sutartis) (b.t. I., b.l. 161). Ieškovo UAB „Artapolas" prievolė pagal Kreditavimo sutartį nėra įvykdyta (prievolės įvykdymo terminas - 2012 m. lapkričio 28 d.) Užtikrinant UAB „Artapolas" prievolę pagal Kreditavimo sutartį, nuo 2006 m. kovo 5 d. trečiojo asmens AB SEB bankas naudai įkeistas pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (b.t. I., b.l. 18).