- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e2YT-7562-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01536-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Pareiškėjas
- J. L.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos D. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu.
Pareiškėjas nurodo, kad jis yra vienintelis D. L., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Nurodo, kad pareiškėjo motinai iki jos mirties nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai D. L. į notarą pareiškėjas nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, tačiau nepaisant to, po palikėjos mirties palikimą pareiškėjas priėmė pradėjęs faktiškai turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjas po palikėjos mirties aktyviais veiksmais rūpinosi savo motinos turtu, sutvarkė jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, drabužius ir kitus daiktus, ją palaidojo. Pareiškėjas su palikėja gyveno ilgą laiką dar iki jos mirties ir gyvena palikėjos namuose kartu su žmona iki šiol. Pareiškėjo gyvenamoji vieta palikėjos namuose įregistruota nuo (duomenys neskelbtini), taigi po palikėjos mirties pareiškėjas ir toliau nepertraukiamai iki šios dienos rūpinasi palikėjos namais bei žemės sklypu, moka mokesčius, draudžia pastatus, juos tvarko, palaiko jų gerą būklę, esant poreikiui – remontuoja, taip pat yra įregistravęs ūkį ir palikėjos sklype vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas pragyvenimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VĮ Turto bankas atstovaujanti valstybę yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjos D. L. palikimo perėjimą valstybei, tačiau dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą dar nesikreipė. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. L. papildomai paaiškino, kad jis gimęs, augęs ir visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Jis nekreipė dėmesio, kad reikia tokį dalyką įforminti, su niekuo nesikonsultavo, niekas nepatarė, taip ir gavosi. Jis manė, kad yra priėmęs palikimą. Visas nekilnojamasis turtas priklausė motinai su kuria jis gyveno kartu. Prieš mirtį motina jam sakė, kad viską sutvarkė, bet matyt ji ne taip suprato, testamento sudariusi nebuvo. Po motinos mirties jis liko gyventi motinos name ir gyvena iki šiol, moka draudimą, elektros, šiukšlių, žemės mokesčius. Mokesčius mokėjo iškart po motinos mirties. Motiną palaidojo jis, brolių ir seserų neturi. Motinai priklausiusią žemę jis dirba pastoviai. Gyvenamajame name gyvena kartu su žmona.
Liudytoja V. L. pažymėjo, kad ji yra pareiškėjo žmona ir paaiškino, kad kai anyta buvo gyva, ji vis kalbėdavo, jog viskas sutvarkyta. Ji kartodavo, kad viskas jiems liks, o kai anyta greitai mirė, jie galvojo, kad viskas sutvarkyta. Jie galvojo, kad yra surašytas testamentas. Jie po anytos mirties toliau gyvena kaime. Iki mirties tas gyvenamasis namas priklausė pareiškėjo mamai D. L. Po mirties jie liko ten gyventi ir dabar ūkininkauja, moka mokesčius už šiukšles, už elektrą, laiko gyvulius. Pareiškėjas prižiūri tiek namą, tiek aplinką, jis ten prižiūrėjo ir kai mama buvo gyva.
Liudytoja A. Ž. pažymėjo, kad ji yra pareiškėjo kaimynė ir paaiškino, jog ji bendravo su pareiškėjo mama, kai ji buvo gyva. Ji visada sakydavo, kad jos viskas sutvarkyta ir, kad po jos mirties viskas liks jos sūnui. Pareiškėjas turėjo šiek tiek skolų už elektrą ir jiems šiemet atjungė elektrą ir tada paaiškėjo, kad nekilnojamas turtas neturi savininko, todėl ėmėsi aiškintis situaciją ir sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą. Pareiškėjas ir jo žmona tame name gyveno pastoviai, pareiškėjas ten gyvena nuo vaikystės ir niekur iš ten nebuvo išvykęs. Po pareiškėjo motinos mirties, pareiškėjas liko ten gyventi, toliau ūkininkauja, prižiūri sodybą. Pareiškėjas valdė tą turtą ir kai motina buvo gyva, bet dabar valdo viską.
Liudytoja S. Ž. pažymėjo ji anksčiau buvo pareiškėjo ir jo motinos kaimynė bei paaiškino, jog ji nuvažiuoja pas pareiškėją su žmona, pašneka, pasiima pieno. Ji nuvažiuoja pas pareiškėją į namus (duomenys neskelbtini). Tame name anksčiau gyveno pareiškėjo motina, pareiškėjas su žmona, atvažiuodavo ir tėvas. Šiuo metu ten gyventi liko tik pareiškėjas su žmona. Pareiškėjas laiko gyvulius, matė, kad juos laiko tvarte, kuris yra tame pačiame sklype. Sodyba yra gyvenama, prižiūrėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. L. motina D. L., kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjo tėvu A. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimą byloje nėra pateikta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. L. vardu nuosavybės teise buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo matyti, kad minėtu adresu pareiškėjas laiko 9 galvijus, taip pat pareiškėjas minėtame kaime nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Iš byloje pateiktų mokesčių lapelių matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties toliau moka atliekų tvarkymo, elektros energijos bei žemės mokesčius, taip pat draudžia minėtu adresu esančius pastatus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog palikėja D. L. daugiau vaikų neturėjo. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad mirus D. L. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad gyvenamajame name yra gyvenama, aplinka prižiūrėta.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos D. L. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo motinos D. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo motinos D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.