- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-67-882/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18936-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Ilona Jakubėnienė, Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- A. B., Š. B.
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Jurgita Šlapaitienė, Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus ir nuteistosios T. K. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo
T. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir jai skirtos bausmės:
-pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;
-pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. K. skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų.
Bausmės pradžią T. K. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos, jam įsiteisėjus.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš T. K. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 270,89 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų 89 centai) žalos atlyginimui.
Š. B. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. K. nuteista už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji 2023 m. gegužės 13 d., apie 17.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkono, esančio ketvirtame aukšte, tyčia metė molinį arbatos puodelį ir stiklainį su užrašu „Marinuoti agurkai“, ko pasėkoje apgadino automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, variklio dangtį, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 448,78 eurų turtinę žalą.
2. Be to, T. K. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. liepos 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvendama savo draugo M. S. nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš buto ir butui priklausančio rūsyje esančio sandėliuko pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 2178 eurų, o būtent: komodos stalčiuje buvusius du žvejybinius prožektorius su guma dedamus ant galvos, kurių bendra vertė 30 eurų, 2 vnt. „Motorola“, modelis TLKRT80, radijo stotelių su įkrovikliu, kurių bendra vertė 88 eurai, kolonėlę „Makita“, modelis DMR2002, kurios vertė 100 eurų, siaurapjūklį su gręžtuvu „Makita“ su krovikliu ir 2 baterijomis, kurio vertė 50 eurų, 2 vnt. profesionalių „Makita“ įkroviklių, kurių bendra vertė 100 eurų, 1 vnt. 5 amperų bateriją „Makita“, kurios vertė 50 eurų, 1 vnt. 4 amperų bateriją „Makita“, kurios vertė 40 eurų, 2 vnt. 3 amperų baterijas „Makita“, kurių bendra vertė 30 eurų, „Makita“ suktuką su kalimu, kurio vertė 40 eurų, iš namo rūsio pagrobė: multimasterį „Fein“, kuris buvo oranžinėje dėžėje, 100 eurų vertės, laidinį perforatorių „Makita“, kuris buvo dėžėje, 65 eurų vertės, lapų pūstuvą „Makita“, kurio vertė 50 eurų, laidinį tiesinį pjūklą „Makita“, kuris buvo dėžėje, 60 eurų vertės, 3 vnt. meškerių, kurių bendra vertė 240 eurų, meškerės žvejybinį kotą „OKUMA“, kurio vertė 110 eurų, juodą su pilku dangčiu žvejybos įrankių dėžę, kurios vertė 15 eurų, dėžės viduje buvusį sonarą „DEEPER“, kurio vertė 80 eurų, žvejybinius reikmenis, kurių bendra vertė 200 eurų, „Skil“ laidinį aparatą su disku medienai pjauti, kurio vertė 30 eurų, dėžę „Makita“, kurioje buvo 2 vnt. akumuliatorinių gręžtuvų su užrašu „Makita“, kurių bendra vertė 80 eurų, kondicionierių su ratukais „TRISTAR“, kurio vertė 200 eurų, siaurapjūklį, kurio vertė 20 eurų, televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 eurų, taip ji M. S. padarė viso 2178 eurų turtinę žalą.
3. Š. B. ir A. B. buvo kaltinami tuo, kad jie pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 13 d., apie 19.23 val., Š. B. su A. B. ir T. K., pastarajai turėtu raktu atrakinus duris, patekęs į T. K. draugo M. S. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), T. K. audeklu uždengus bute esančią vaizdo kamerą, veikdami kartu Š. B., A. B. ir T. K. iš buto pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą - televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Š. V. nesutinka su priimtu nuosprendžiu dalyje dėl Š. B. ir A. B. išteisinimo ir prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžio dalį dėl Š. B. ir A. B. išteisinimo dėl BK 178 straipsnio 5 dalies padarymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendi, kuriuo:
- pripažinti A. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos (dėl M. S. turto vagystės), numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2024 m. birželio5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 75 paras arešto, į bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal 2024 m. birželio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą. Nuosprendžiui įsiteisėjus 2023 m. lapkričio 30 d. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti;
- pripažinti Š. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos (dėl M. S. turto vagystės), numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 Eur) baudą. Nuosprendžiui įsiteisėjus 2024 m. vasario 20 d. Š. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti;
- kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad visų įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog A. B. bei Š. B. buvo žinoma, jog jie iš buto išneša ne T. K. priklausantį daiktą, nesant galimybės kitais įrodymais patvirtinti A. B. ir Š. B. tyčios įvykdyti televizoriaus vagystę, tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų T. K. parodymus, ir pripažinti kaltais, nepatvirtinant A. B. ir Š. B. nusikalstamų veiksmų kitais objektyviais įrodymais prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
4.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog bute viskas vyko labai greitai, t. y. viso 20 sekundžių, taip pat nepatvirtina fakto, jog kaltinamiesiems A. B. bei Š. B. buvo žinoma, jog jie vagia televizorių. Toks visų asmenų skubotumas tik patvirtina tą faktą, jog jie visi žinojo, kad butas stebimas vaizdo kamera ir siekė kuo greičiau išnešti pagrobtą daiktą. Teismas taip pat neteisingai nurodo, kad dėl televizoriaus pardavimo bendravo T. K. ir kaltinamieji A. B. ir Š. B. jokių pinigų už televizorių negavo. Teismo nustatyti duomenys, kad už parduotą televizorių kaltinamieji nusipirko alkoholio, kurį kartu išgėrė. Tai patvirtina ir patys kaltinamieji Š. B. ir A. B. 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu. Pačių kaltinamųjų teigimas, kad jie nežinojo, kad daro nusikalstamą veiką, yra tik gynybinė pozicija, kuria siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad visi teismo ištirti duomenys, leidžia kategoriškai teigti, kad būtent kaltinamieji A. B. ir Š. B. padarė jiems inkriminuotą veiką ir jų padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių nustatytų bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikius baudžiamuosius įstatymus kaltinamieji buvo išteisinti ir todėl teismo nuosprendis neteisėtas ir keistinas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistoji T. K. nesutinka su priimtu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir už abi padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį paskirti kuo švelnesnes bausmes.
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, kad dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį savo kaltę prisipažino iš dalies, tai yra prisipažino, kad pagrobė tik televizorių, tačiau neigė vogusi kitus daiktus, priklausančius nukentėjusiajam M. S., nes to nedarė. Prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojas M. V. teismui parodė, kad apžiūrėjęs butą, kuriame buvo nukentėjusiojo M. S. daiktai, iš kiemo pusės matė prie buto lango išmėtytus daiktus. Kas rodo, kad butas galėjo būti apvogtas per langą kitų nenustatytų asmenų.
5.2. Pažymi, kad daiktų vagystės niekas nematė, filmuota medžiaga taip pat nepatvirtina nuteistajai inkriminuotų daiktų vagystės. Nors skundžiamame nuosprendyje jos kaltė dėl vagystės grindžiama ir liudytojo A. N. parodymais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitais bei nurodoma: „jog T. K. per „Messenger“ programėlę atsiuntė foto nuotraukas ir siūlė įsigyti „Makita“ darbo įrankius, tačiau jis atsisakė, nes jam jų nereikėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti du kvitai, t. y. 2023 m. birželio 8 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2023 m. gegužės 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog T. K. pristatė perforatorių „Makita“ HR2630 dėžėje bei „Makita“ (duomenys neskelbtini) pakrovėją bateriją, kurie T. K. 2023 m. birželio 22 ir 28 d. buvo grąžinti.“ Tačiau nori pažymėti, kad šie duomenys nepatvirtina jos kaltės, nes tie daiktai nepriklausė nukentėjusiajam M. S.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-21 apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė: „prie pareiškimo pateikto per E-policija aš pridėjau ir kitų dingusių daiktų foto, bet jos nebuvo būtent mano dingusių daiktų foto, jos tiesiog yra kaip pavyzdys, kad tokie mano daiktai buvo“. Nukentėjusysis M. S. nepateikė nei vieno pagrobto daikto įsigijimo dokumentų, ar buto bei rūsio nuotraukų patvirtinančių apie pagrobtų daiktų buvimą. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad nuteistoji pagrobė visus jai inkriminuojamus daiktus, priklausančius M. S..
5.3. Teigia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl, atsižvelgiant į tai, prašo perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš nusikaltimo, numatyto pagal BK 178 straipsnio 1 dalį į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. S. televizoriaus vagystės). Pilnai prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas pagal 178 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį ir nuoširdžiai gailisi, prašo tai pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės. Nurodo, kad taisosi į gerąją pusę, padarė išvadas, pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi, įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, todėl prašo sušvelninti jai paskirtas bausmes.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje nuteistoji T. K. ir jos gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistosios skundą tenkinti, dėl prokuroro skundo spręsti teismo nuožiūra; išteisintieji Š. B. ir A. B. bei jų gynėjai advokatai Juta Kareivė ir Mindaugas Klemenis prašė prokuroro skundo netenkinti, nuteistosios T. K. skundą spręsti teismo nuožiūra; prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistosios T. K. apeliacinio skundo prašė netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas, nuteistosios T. K. apeliacinis skundas netenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama nuteistosios T. K. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau ginčijama pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl Š. B. ir A. B. išteisinimo. Nuteistosios T. K. apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimas.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. K. kaltės padarius jai skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas ir tų nusikalstamų veikų kvalifikavimą yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai ir teisingai nuteistosios T. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl T. K. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl Š. B. ir A. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį išteisinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta.
Dėl Š. B. ir A. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį
10. Kaip minėta anksčiau, Š. B. ir A. B. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
11. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad visų įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog A. B. bei Š. B. buvo žinoma, jog jie iš buto išneša ne T. K. priklausantį daiktą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu aukštesnysis teismas sutikti neturi pagrindo.
12. Nors, kaip matyti iš nuteistosios T. K. parodymų, ji teigė, jog informavo Š. B. ir A. B., kad pavogtasis televizorius yra ne jos, tačiau pastebėtina, kad nuteistosios parodymai yra nenuoseklūs, be to, juos kategoriškai neigė abu išteisintieji. Štai apklausiama ikiteisiminio tyrimo metu T. K. parodė, kad kai susitiko su Š. B. ir A. B. ji buvo blaivi, o jie abu ne, tačiau Š. B. parodė, kad T. K. buvo išgėrusi, nes su A. B. vartojo alų (4 t., b. l. 85-89; 5 t., b. l. 24-29). Tokius jo parodymus patvirtino ir kitas išteisintasis A. B., kuris parodė, kad kartu su T. K. gėrė alų (4 t., b. l. 1-5). Nesutampa ir nuteistosios parodymai dėl už televizorių gautos sumos – T. K. teigė, kad už televizorių iš M. B. gavo 50 eurų, kai tuo tarpu pats M. B. paaiškino, kad davė 20 eurų, tai patvirtino ir A. B. (4 t., b. l. 1-5). Taip pat T. K. parodė, kad M. B. televizorių užstatė, tačiau tokius jos parodymus paneigė ir M. B., ir A. B.. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina nuteistosios T. K. parodymų nenuoseklumą.
13. A. B. parodė, kad jam buvo kilusi mintis, kad gali būti taip, jog televizorių jie vagia, tačiau tokią jo mintį jam pačiam paneigė faktas, kad T. K. turėjo buto raktus, todėl jis, jos paprašytas, sutiko padėti išnešti televizorių (4 t., b. l. 1-5). Vėliau apklausiamas A. B. parodė, kad T. K. nei klausė, nei domėjosi, kieno tai televizorius, kadangi ji turėjo buto raktus, be to, pasakė, kad gyvena tame bute, todėl jis padarė išvadą, kad jame esantys daiktai gali būti jos, o pati T. K. nepasakė, kieno tai televizorius (4 t., b. l. 11-14; 5 t., b. l. 24-29). Kad televizorius galėtų priklausyti ne pačiai T. K., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas M. B., kuriam nuteistoji televizorių pardavė (1 t., b. l. 191-195).
14. Analogiškas aplinkybes nurodė ir išteisintasis Š. B., kuris parodė, kad T. K. pasakė, jog neturi už ką nusipirkti maisto, todėl iš buto, kuriame ji gyvena, reikia paimti televizorių ir nunešti jį užstatyti į lombardą, todėl jis sutiko padėti. Mintis, kad televizorius galėtų būti ne T. K., jam nekilo (1 t., b. l. 85-89). Š. B. parodymai, priešingai nei nuteistosios T. K., viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, juos jis patvirtino ir akistatos su T. K. metu (4 t., b. l. 96-100). Taip pat Š. B. parodė, kad vėliau T. K. jam pasakė, kad jie greičiausiai prisidirbo ir tuomet jam kilo įtarimas, kad tai galėtų būti susiję su televizoriumi, kadangi daugiau jokių reikalų su ja jis neturėjo. T. K. akistatos su Š. B. metu patvirtino tokius jo parodymus (4 t., b. l. 96-100).
15. Nenuoseklūs T. K. parodymai ir dėl bute buvusios vaizdo kameros uždengimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad apie kamerą ji pasakė su ja buvusiems Š. B. ir A. B., tada Š. B. liepė kamerą uždengti (3 t., b. l. 150-154). Tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ji parodymus pakeitė ir tvirtino, kad kamerą jai liepė uždengti A. B.. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. pozicija, jog ji Š. B. ir A. B. pasakė, jog televizorius yra ne jos, tėra gynybinė nuteistosios pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
16. Nesutiktina ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad kadangi televizoriaus išnešimas vyko tik apie 20 sekundžių, toks visų asmenų skubotumas tik patvirtina tą faktą, jog jie visi žinojo, kad butas stebimas vaizdo kamera ir siekė kuo greičiau išnešti pagrobtą daiktą. Darytina išvada, kad jei abu išteisintieji būtų žinoję apie bute esančią vaizdo kamerą ir kažkuris iš jų būtų liepęs T. K. ją uždengti, jiems apskritai nebebūtų buvę būtinybės skubėti. Aukštesniojo teismo vertinimu, trumpas televizoriaus išnešimo laikas tik patvirtina tiek Š. B., tiek A. B. nurodomas aplinkybes, kad, įėjus į butą, jie nuėjo tiesiai prie televizoriaus, ištraukė laidus ir jį išnešė.
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, Š. B. ir A. B. parodymai nekito viso proceso metu, be to, pastebėtina, kad tiek Š. B., tiek A. B. patvirtino, jog anksčiau vienas kito nepažinojo ir sutikę nebuvo, todėl abejoti jų nuosekliais, vienas kitą patvirtinančiais parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988-12-06 sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83, 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.), kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
19. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus ir išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinkti duomenys ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog išteisintieji Š. B. ir A. B. žinojo, kad iš buto išnešė ne T. K. priklausantį televizorių, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir Š. B. ir A. B. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl T. K. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
20. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. nuteista ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jos kaltės pagal minėtą straipsnį, su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojas M. V. teismui parodė, kad apžiūrėjęs butą, kuriame buvo nukentėjusiojo M. S. daiktai, iš kiemo pusės matė prie buto lango išmėtytus daiktus, kas rodo, kad butas galėjo būti apvogtas per langą kitų nenustatytų asmenų. Be to, nukentėjusysis M. S. nepateikė nei vieno pagrobto daikto įsigijimo dokumentų, ar buto bei rūsio nuotraukų patvirtinančių apie pagrobtų daiktų buvimą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentas aukštesnysis teismas sutikti neturi pagrindo.
21. Tai, kad butas galėjo būti apvogtas nenustatytų asmenų, paneigia įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad nustatyta, jog apžiūros metu apžiūrėjus bute esančius įrengtus plastikinius langus, jokių pažeidimų, apgadinimų nepastebėta (t. 1, b. l. 76-77). Be to, liudytojai M. V. ir L. J. parodė, kad buto durų spyna apgadinta ar sugadinta nebuvo, tai patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 76-78, 79-89). Taip pat pastebėtina, kad 2024 m. sausio 11 d. M. S. el. paštu pateikė fotonuotraukas, kurias turėjo, kaip patvirtinimą, kad darbo įrankai priklausė jam – suktukas ir „racijos“, kurių dalis matoma (2 t., b. l. 188-194), todėl nepagrįstas nuteistosios T. K. apeliacinio skundo argumentas, kad M. S. nepateikė jokių įrodymų, jog pagrobti daiktai priklausė jam.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė du kvitus: Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad priėmimo data 2023 m. birželio 8 d., T. K. pristatė perforatorių „Makita“ HR2630 dėžėje; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad priėmimo data 2023 m. gegužės 28 d., T. K. pristatė „Makita“ (duomenys neskelbtini) pakrovėjas baterija (t. 2, b. l. 80, 81). Be to, liudytojas A. N. parodė, kad T. K. jam per „Messenger“ programėlę siūlė pirkti darbo įrankius, kurių jam nereikėjo. Nustatyta, kad minėtus daiktus nukentėjusysis M. S. 2024 m. sausio 11 d. atpažino kaip savo nuosavybę. Be to, pastebėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu T. K. negalėjo nurodyti, kam priklausė darbo įrankiai, kuriuos ji užstatė lombarde.
23. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, liudytojui M. V. paskambinus vaizdo skambučiu M. S., pastarasis iš karto pradėjo vardinti, kokie darbo įrankiai dingę. Pats M. V. taip pat pastebėjo, kad iš stalčiaus dingo suktukas. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, kad M. S. priklausę darbo įrankiai bute buvo, o juos išnešti galėjo tik T. K., kadangi ji turėjo buto raktus, o įsilaužimo į butą žymių, kaip minėta anksčiau, nenustatyta. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusysis M. S. turi tikslą apkalbėti, neteisingai apkaltinti nuteistąją T. K. ar siekti netpagrįstai pasipelnyti, kadangi byloje nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio.
24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. T. K. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (vagystės), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl nuteistosios apeliacinis skundas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, netenkinamas.
Dėl bausmės T. K. skyrimo
25. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
26. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Nors pirmosios instancijos teismas T. K. paskyrė griežčiausios rūšies bausmes – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą – tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to T. K. buvo nubausta per griežtai.
27. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060). Dėl to spręstina, ar yra teisinis pagrindas perkvalifikuoti T. K. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiamos, o tai reiškia, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nuteistosios atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas nėra teisinio pagrindo.
28. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantei bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. K. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę apeliantei taip pat atsižvelgta į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. K., taip pat atsižvelgė į tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistosios asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad T. K. anksčiau ne kartą teista, jai buvo taikytas ir trumpalaikis laisvės atėmimas (arešto bausmė), o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, kad švelnesnės bausmės neturėjo nuteistajai teigiamos įtakos, ji ir toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad T. K. skundžiamu nuosprendžiu skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje – arešto, o už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistosios asmenybę, bausmių trukmę nustatė artimą šių bausmių vidurkiui ir neatidėjo bausmės vykdymo.
29. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Aukštesniojo teismo vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju T. K. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instamcijos teismas, įvertinęs nuteistosios asmenybės charakteristiką, jos daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajai paskyrė bausmes neperžengdamas sankcijoje numatytų ribų, dėl to jų keisti, mažinti jų trukmę, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo. Be to, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. taikė nuteistajai palankesnį bausmių sudėjimo būdą.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
30. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimis nuteistajai T. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė; išteisintajam A. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Klemenis; išteisintajam Š. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Juta Kareivė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11 ir 14.3.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 37,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už Š. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 2025 m. vasario 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11 ir 14.3.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 143,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už T. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 2025 m. vasario 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11 ir 14.3.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 189,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios T. K. ir prokuroro apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti abu apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
32. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas išteisintųjų Š. B. ir A. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais ir į tai, kad, kaip minėta anksčiau, prokuroro apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybei iš išteisintojo Š. B. 37,50 Eur ir iš išteisintojo A. B. 189,21 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
33. Taip pat aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad nors nuteistoji T. K. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, byloje duomenų apie tai, kad nuteistoji gautų nuolatines pajamas, nėra, nusprendžia neišieškoti valstybei iš nuteistosios T. K. 143,75 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios T. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Neišieškoti iš nuteistosios T. K., išteisintojo Š. B. ir išteisintojo A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.